Atos 23

Piratapuyo NT (PIR_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sa yero Pablo judio masa bʉcʉnare ihña piti ca ducu, yahuahye: —‍Yʉhʉ acaye, Cohãcjʉ̃ tiquiro ihñonopʉ ijipihtiye decori quehnoano yeducuaja yʉhʉ, niahye Pablo.
1 Paul nuw Kaniser itihkikin naatu eo, “Taituwau ayu au yawas tutufin etei God matanamaim men kafa’imo erekasiy auman ama na iti boun titamih.” Paul Jerusalem kanisel nahimaimbat tibibabatiy|alt="Paul speaking to council in Jerusalem" src="cn01975B.tif" size="col" loc="Act 23.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.1-6"
2 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro ijipihtiyequina pahia bui ijiriquiro Anania pehe Pablo dʉserore quẽ dutiahye.
2 Iti na’at eo basit Firis Gagamin wabin Ananias orot iyab Paul sisibinamaim hibatabat awan roufoforamih iuwih.
3 Tiquiro cahapʉ ducuyequinare quẽ dutiahye. Tiquirore tiquina quẽdi bato Pablo Ananiare tuhtiahye: —‍Masa ihñono dihita quehnoano iji mehogʉ ijire mʉhʉ. “Cohãcjʉ̃ dutiyere yʉhdʉdʉcagʉ nine”, yʉhʉre niepegʉta yʉhʉre quẽ dutire mʉhʉ. Sa quẽ dutigʉ mʉhʉ pehe dutiyere yʉhdʉdʉcagʉ niaga, niahye Pablo tiquirore.
3 Baise Paul iu, “God o awa boro narufofoforen, yumat rah ana sis! O baibabatiyenayan orot wai, aisim o taiyuw ofafar ibai awau roufoforenamih sabuw kubiyunih!”
4 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye Pablo cahapʉ ducuyequina ohõ saha niahye tiquirore: —‍Cohãcjʉ̃ tiquiro beseriquiro pahia pʉhtorore ñano yahuducueracãhña mʉhʉ, niahye tiquina Pablore.
4 Orot Paul sisibin hibatabat hio, “O God ana Firis Gagamin isan men tur kakafih inao’omih!”
5 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Pablo ni nemoahye tja: —‍Yʉhʉ acaye, tiquiro pahia pʉhtoro ijiyere masiedʉ yʉhʉ. Sa yegʉ sa ni maca cãhti yʉhʉ. Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari ohõ saha ni yahure tiquirore: “Mʉhʉ ya maca cjẽna pʉhtorore ñano ni, yahuducueracãhña”, ni ojoahye, niahye Pablo tiquinare “Boya”, nino.
5 Paul iyafutih eo, “Teutuwau ayu men aso’ob i Firis Gagamin. Buk Atamaninamaim eo, ‘O men tur kakafin a sabuw hai bonawiyenayan isan inao’omih.’”
6 Sa ye topʉ pʉa curua cjẽna ijiahye. Ihcã curua saduceo masa ijiahye. Ape curua pehe fariseo masa ijiahye. Pʉa curua tiquina ijigʉ̃ masino, Pablo judio masa bʉcʉnare tutuaro sañuducu yahuahye: —‍Yʉhʉ acaye, yʉhʉ fariseo masʉ ijiaja. Fariseo masʉno macʉta ijiaja yʉhʉ gʉ̃hʉ. “Yariariquina masa mʉjaeta”, yʉhʉ sa nidi buhiri yʉhʉre ñano ye duare mʉsa, niahye Pablo.
6 Imaibo nati ana maramain Kaniser sabuw Paul inanih, sabuw nati’imaim hiruru’ay afa i Sadducee afa i Pharisee, naatu Paul Kaniser sabuw isah fanan aumetawat eaf eo, “Teituwou! Ayu i Pharisee, naatu Pharisee orot natun. Ayu iti baibatiyen efanamaim abatabat anayabin abitumatum morobone misir maiye ana nuhufot abai ama’am isan!”
7 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye fariseo masa, saduceo masa tiquina basi cahme tuhtiahye. Sa ye tiquina basi pʉa curua tu wahye.
7 Iti na’atube eo ana maramaim, Pharisee naatu Sadducee bairi hitarayouw higam naatu kou’ay hikusib.
8 Saduceo masa ohõ saha niñequina ijiahye: “Yariariquina masa mʉjasi. Espíritua, angele gʉ̃hʉ ne mariedare”, niñequina ijiahye. Sa ye fariseo masa pehe tiquina yero saha niedahye. Sa ye Pablo “Yariariquina masa mʉjaeta”, tiquiro nigʉ̃ tiquina basi cahme tuhtiahye.
8 Anayabin Sadducee tibitumatum sabuw moroboyah boro men hinamisir maiye, naatu tounamatar men tema’am naatu afiy auman en. Baise Pharisee it sawar tounu etei isah tibitumatum.
9 Sa cahme tuhtiye, tutuaro sañuducuahye. Sa ye fariseo masa mehna cjẽna judio masa buheyequina wahcãdʉca, tuhti, yahuahye: —‍Ahriquiro Pablo ñano yerari. Sa yero espíritu o angel, poto tiquiro mehna yahuducuriquiro ijiboaga, niahye tiquina.
9 Naatu gamin gagamin na’in matar, Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ay himisir fanah sib higam hio, “Paul i men abisa ta kakafin sinafumih, men taso’ob afiy o tounamatar ta na hairi hio.”
10 Tiquina sa nidi bato tiquina ijipihtiyequina cahme tuhti, tutuaro usuahye. Pablore tiquina wejẽ duagʉ̃ ihñano cuesãhye surara pʉhtoro pehe. Sa yero Pablore tiquiro ya wʉhʉpʉ ne cã dutiro, tiquiro masa watoapʉ surarare ohoahye.
10 Gamin ra’at sasa, naatu baiyowayah hai orot ukwarin bir eo, Paul boro hinarab hinatensisib, naatu baiyowayah iuwih hire hin kou’ay wanawanan hirun Paul umahine hiba’aruwih hibai hina hai bar hiyari’ay.
11 Ape ñami Jesu mari pʉhtoro Pablo cahapʉ ducuro, yahuahye tiquirore: —‍Cueracãhña. Yojopʉre ohõre Jerusalẽpʉ yee buheyere yahuri mʉhʉ. Sa yegʉ Romapʉ gʉ̃hʉre ohõ sahata yei wahaya, niahye mari pʉhtoro Jesu Pablore.
11 Nati gugumin Regah na Paul sisibinamaim bat eo “Koufair inab! Jerusalemamaim ayu isou i’orereb na’atube inan Rome imaim ef ta’imon inasinaf inaorerereb.”
12 Ape decopʉ ñami cjũno ijigʉ̃ judio masa cahmecoahye. —‍Ohõ saha yeihna. Pablore wejẽihna. Tiquirore mari wejẽato pano sihniedacʉ̃hna. Ihyeracʉ̃hna. Tiquirore wejẽdana ʉjʉa mehna yariʉhna. Sa yero Cohãcjʉ̃ mari pehere wejẽahdo, niahye tiquina. Tiquina cuarenta bui cjũno judio masa ijiahye.
12 Marto, marauman Jew sabuw afa hina hita’imon hiyakitifuw naatu omatanen hiwa’an harew o bay men hinaa hinatom hinama’am Paul hinarab namorobabo.
13 — ausente —
13 Sabuw iyab Paul asabunin isan hiyayakitifuw nah etei i 40 na’atube tafanamaim auman.
14 Tiquina sa nidi bato tiquina pahia pʉhtoare, bʉcʉna gʉ̃hʉre yahuye wahahye: —‍Pablore ʉsã wejẽato pano ihyayere ʉsã ihyeraja.
14 Imaibo hin firis ukwarih naatu regaregah ai’in biyah hitit hio, “Aki etei omatanen fokarin a’obaifaro bay boro men anaa anama nan Paul ana’asabun imaibo boro bay anaa.
15 Sa yena mʉsa, bʉcʉna mehna ohõ saha ni pijioya. “Pablore pari turi sinitu duaja”, niña surara pʉhtorore. Mʉsa sa nidi bato surara pʉhtorore ne cãhta dutiya Pablore. Sa yena Pablo ohõ cahagã tiquiro wihigʉ̃ waro tiquirore wejẽnatja ʉsã, niahye tiquina pahia pʉhtoare.
15 Isan imih boun aki akokok kwa naatu Kaniser bairi tur kwaniyafar Rome Baiyowayan isan Paul nab kwa isa nare nan. Kwanifuw taiyuwin biyanamaim nuwet gewas kwanarouw kwanao nare nan. Baise aki boro efamaim anawa’ir anama’am nanan ana’asabun.”
16 Sa ye Pablo pacjʉ̃no tiquina sa ni yahuducugʉ̃ tʉhoahye. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro waha, surara ya wʉhʉpʉ Pablore yahuro sajãhye.
16 Baise Paul rubin babin natun hiyayanuw nowar basit na barik bar tit run Paul ana tur eowen.
17 Tiquiro sa yahuri bato Pablo pehe ihcãquiro surarare pijio yahuahye tiquirore: —‍Ahriquiro wahmʉnore pʉhtoro cahapʉ neahña. Ahriquiro mʉhʉ pʉhtorore yahu duaro nine, niahye Pablo.
17 Naatu Paul sorodiy orot ta isan eaf na iu, “Iti monokai kwabai kwan baiyowayan ukwarin biyan, i tur ta boro ana tur na’owen.”
18 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro surara pehe Pablo pacjʉ̃nore tiquiro pʉhtoro cahapʉ ne sa, yahuahye: —‍Peresupʉ ijiriquiro Pablo pehe yʉhʉre pijio, ahriquiro wahmʉnore mʉhʉ cahapʉ ne cã dutiri. Ahriquiro mʉhʉre yahuro taro niñohti, niahye surara tiquiro pʉhtorore.
18 Baiyowayah hai orot gagamin monokai bai in baiyowayan ukwarin biyan tit eo, “Dibur orot Paul eaf arun orot iti abai o isa anan anayabin i boro tur ta nao inanowar.”
19 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro pʉhtoro pehe wahmʉno omocare ñehe tʉã cã, masa marienopʉ tiquirore sinituahye: —‍¿Dʉhse nigʉ tʉʉ niari mʉhʉ yʉhʉre? niahye tiquiro Pablo pacjʉ̃nore.
19 Baiyow hai ukwarin orot uman bai nawiy nabin akisihimo hin naatu ibatiy, “O abisa kukokok boro inao ananowar?”
20 Tiquiro sa sinitugʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yahuahye: —‍Judio masa ihcãno mehna “Ohõ saha yeihna”, ni, ñamiapʉ judio masa bʉcʉna cahapʉ mʉhʉre Pablore nea dutieta. “Bʉcʉna Pablore pari turi sinitu duare”, ni mehoeta.
20 Orot iya’afut eo, “Jew orot gagagamih etei hibasit maras boro o hinifefeyani Paul inab inare Kaniser hai kou’ayomaim ana yare hinanuwetamih, baise nati i hai baifuwen.
21 Sa niepegʉ̃ta cuarenta bui cjũno masa tiquirore wejẽ duayequina duhti, cohte duare. Tiquina tiquirore wejẽato pano ihyayere ihyasi. Sa ye sihnisi. “Tiquirore mari wejẽdagʉ̃ Cohãcjʉ̃ marine wejẽahdo”, nidi tiquina basi. Sa ye yojopʉre mʉhʉre Pablore ne cãhta dutiye tiquina pehe duhti, cohte tuhasari, Pablore wejẽñe tehe. Sa yegʉ tiquina yahuye wihigʉ̃ tiquinare yʉhtieracãhña mʉhʉ, ni yahuahye wahmʉno surara pʉhtorore.
21 Imih hai tur men inanowar, anayabin orot etei 40 tafanamaim auman boro efamaim hinawa’ir hinama hinakaif. Iti oro’orot i omatanen fokarin hio baifaro bay harew hairi boro men hinaa, hinama’am Paul hina’asabunibo bay hinaa harew hinatom. Etei i sinafumih hiyabuna sawar o anot abisa inao’o i hima tekakaif.”
22 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro surara pʉhtoro ohõ saha niahye: —‍Yʉhʉre mʉhʉ yahurire apequinare yahueracãhña, ni yahuahye wahmʉnore. Sa ni tuhasa wahmʉnore “Waharĩsa”, niahye tiquiro.
22 Baiyowayan ukwarin eo, “Men yait ta ana tur ina’owen abisa io anonowar.” Naatu orot iyafar tit in.
23 Sa yero surara pʉhtoro pʉaro tiquiro yequina cien surara pʉhtoare piji cã, tiquinare dutiahye: —‍Dos cientos surarare, setenta caballoa bui pesayequinare, dos cientos doqueye cjʉ cʉoyequina mehna Cesareapʉ wahatiquinare tiquina yere quehno dutina wahaya. Sa yena mʉsa mia ñami nueve ijigʉ̃ mʉsa wahatore cohteya.
23 Baiyowayah hai orot gagamih rou’ab eafih hina iuwih eo, “Baiyowayah 200 kwanabow, horse ana orot etei 70, naatu 200 ahay bowayah, kwanabobuna boun gugumin nine korok iti tafaram kwanihamiy kwanan Caesarea kwanatit.
24 Sa yena Pablore caballoare tiquiro pesatiquinare quehno basaya. Pʉhtoro Feli cahapʉ, Cesareapʉ, quehnoano soya tiquirore, niahye surara pʉhtoro.
24 Horse ta Paul kwanitin afe’en namare naatu kwanatafafar gewas kwanab kwanan Gawan Felix biyan kwanatit kwanitubar.”
25 Sa ni tuhasa papera ojoahye. Ohõ saha ni ojoahye tiquiro:
25 Imaibo baiyowayah hai ukwarin mare fef kirum eo.
26 “Yʉhʉ Claudio Lisia mʉhʉre tutuagʉ pʉhto Felire quehnoa dutiaja.
26 “Ayu Claudius Lysias, O Felix gawan orot gewas
27 Judio masa ahriquiro Pablore ñehe, wejẽmedi. Sa yegʉ Roma cjʉ̃no tiquiro ijigʉ̃ masigʉ, yequina surara mehna tiquirore yedohou esaʉ.
27 Iti orot i Jew sabuw hibai kafa’imo
28 Sa yegʉ tiquirore tiquina yahusãrire masi duagʉ judio masa bʉcʉna cahapʉ ne saʉ tiquirore.
28 Ayu akok i ataso’ob yabin
29 Sa yegʉ tiquiro judio masa ye dutiye dihitare tiquiro yʉhdʉdʉcagʉ̃ mari ye dutiyere tiquiro yʉhdʉdʉcaeragʉ̃ ihñagʉ, tiquirore peresupʉ cũ duerʉ. Yabe buhiri yariaro mariedare tiquirore.
29 Anunuwet men abisa kakafin iwa’an
30 Sa yero judio masa tiquirore wejẽ dua, tiquina bʉca quehegʉ̃ ihñano apequiro yahuri yʉhʉre. Tiquiro sa yahuri bato Pablore yojopʉre mʉhʉ cahapʉ ohogʉ niaja. Sa yegʉ tiquirore yahusãriquinare tiquiro ñañe yerire mʉhʉre yahu duti tuhasaʉ yʉhʉ”, ni, ojoahye surara pʉhtoro.
30 Naatu
31 Sa ye surara tiquina pʉhtoro tiquiro dutiriro sahata yeahye. Ti ñamine Antipatri wame tiri macapʉ Pablore ne sahye.
31 Baiyowayah hai bowabow hibitih na’atube hisinaf, Paul hibai gugumin wanawanan hinawiy hin kakafih hai wawa’ir ana sou Antipatris imaim hitubar.
32 Ape decopʉ apequina surara caballoa bui pesaerariquina ti macapʉ tojoa tahye tiquina ya macapʉ. Apequina surara caballoa bui pesayequina dihita tiquirore ne yʉhdʉ cãhye.
32 Naatu marto baiyowayah ahiwat himatabir maiye hina yarir bar hitit, baise horse hai orot i Paul hinawiy bairi hin.
33 Tee Cesareapʉ ne sahye Pablore. Sa ye surara pʉhtoro tiquiro ohori pũre pʉhtoro Felire wiahye. Sa ye Pablore ne sahye pʉhtoro cahapʉ.
33 Hinawiy hina Caesarea hitit fef gawan hitin naatu Paul auman hibai hirun umanamaim hiyai.
34 Tiquina sa wiari bato pʉhtoro ti pũre tiquiro ihñari bato apequinare sinituahye: —‍¿Di yehpa cjʉ̃no ijiajari ahriquiro Pablo? ni sinituahye tiquiro. —‍Cilicia yehpa cjʉ̃no ijire, ni yahuahye tiquirore.
34 Gawan fef iyab naatu Paul ibatiy ana tafaram menane na, naatu Paul ana tafaram Silisia’ane rouw eo nonowar ana maramaim
35 Tiquinare sinitu tuhasa, Feli Pablore yahuahye: —‍Mʉhʉre yahusãriquina ohõre tiquina wihigʉ̃ mʉhʉ yahugʉ̃ tʉhoutja, niahye Feli Pablore. Tiquiro sa nidi bato Herode ya wʉhʉpʉ tiquirore cũahye. Sa yero tiquiro yequina surarare Pablore cohte dutiahye pʉhtoro.
35 eo, “Ayu boro a kamabiy sabuw hinanabo inao anowar.” Imaibo iuwih hibai hin gawan ana bar gagaminamaim dibur bar hiyari’y.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.