Atos 24

Te Naa Besa Unnepu (PAONT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ka saa'a huu oo tabe mease, soo mu Jew numu tubetse moohedu Ananias mee naneadu, susumudu mu Jew numu moohedu-no ka pukoobatoo yadooadu Tertullus mee naneadu-no petugonno. Ka Felix-kobena oo bi petuse ka Paul tubetse suda nemadabu'e.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 — ausente —
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 — ausente —
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 — ausente —
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 — ausente —
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 — ausente —
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 — ausente —
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 U sakwa uusoo oo tubenga, o'no yise u ume ne tuukwena naka'oedyukukwu.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 No'yoona mu Jew numu moohedu yise meeoo unakwe, “Soo numme-koobatoo yadooadu togesapa yadoo'a.”
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Soo Felix ka Paul tu mi-ma matuukwe ka oo yadooa tuunguna. O'no yise soo Paul meeoo oo netamma, “Ewasoo tommokapu u numu nehanena nu u sopedakwatoo. Nu nuusoo nakwitu u mesoo tuukwe, o'no yise u e unnekwuna nakasopedakwadookwu.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 U oo sopedakwadookwu ka sumumano wahama tsebooekudu (12) tabe meapu, nu ka Jerusalem-wi'yoona nanesootuhidyina.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Mu numu nuka tuakanedu ka nanesootuhi nobe-wikoo e mayu. Nu gi mu numu nesumuna, gi numu-no nanepetukute. Nu yise gi mu numu ka nanesootuhi nobe-wi'yoona tsanagoekute, gi tuwazoo ka Jerusalem-wi'yoona.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Soo umu unnena gi tookoope-ga'yoo umu ka esagoena.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Nu yise meeoo unnekwu nu ka Jesus podo me'a, kummasoo nanesootuhidu mee umu e netamma, pana nu gi ooohoo. Nu togesoo Te Naa-matoo nanesootuha'e, ka te nanamooatupu nanesootuhiputoo me'a. Yise nu no'oko ne tumayohope tumayohoku me'a, ka o'nosoo ka Te Naa-witu nabotugutoo.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Nu umu-wa'nesoo tunaka'oedyukute, soo Te Naa mu bebesow tuipu numu mayodakwu pana mu susutakoo soo suda mu manena umu-matoosoo kodyukwu.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Ooonne'yoona nu ooosapa besa'yoona o sopedakwatoo. Soo Te Naa e sopedakwatoo, mu numu punno'o.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Wuna'me nu mana nummennumme nanesootuhina, yaa yise nu nugasoo teepu-wi pudu kodyu petu. Ewa nu natumasumudookuse ka mu tutuha manedu e nanumu nu haneku petu. Nu ka nanesootuhipe-kwitoo tuwuniyakwe ka mu Jew numu tumayoho-kwa'ne.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Mu Jew e mayuhoo, tu nanesootuhi nobe-kwikoo, nu ka mu Jew numu tumayohona mayohokwuse. Nu gi haga wawa'a-no. Nu tuwazoo gi tutsanagoekute.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Susumudu Jew numu Asia mee naneadu-kwi'yoona kemmadu oe. Umuoo nu-ma tzakadu. Umuoo sakwa meno'o yownona, oetu waha ka how suda e tumadugu.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Umu Jew numu nehanedu meno'o yaatoo sakwa oo waha ka suda e manena sopedakwatoona. Umu oho ka mu Jew tunehanedu-kobena e nanekwunukuse.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Nuuga sumuna suda manakwe ka umu-naga'yoona paba meeoo unnewununa, ‘Nu nanehane mu-kobena'yoona ka oo naka'oedyukuna soo Te Naa ka tuipu numu matuusootabueyakwe.’ ”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Mooasoo soo Felix ka Te Pabe'e po-witu sopedakwatoo. Ka tunehanepe neyooikuhoose mee mu netammana, “Ka mu tukwutumadu tubetse moohedu, Lysias mee naneadu, petuse, nu saa'a u nemamakwudooa.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Ka tukwutumadu moohedu Paul-kooba tueya'e tuungu. Tu soomane-kwa'nesoo ka oe'yoona masoo mesoo manakwe. Umu a pupua'amu punno'o a mesoo mabetse'a
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Huuoo tabe mease, soo Felix tu nodukwa ka Paul-witoo taya oo-no yadooakwuse. Umu ka Paul nakapunne ka tu tunaka'oedyuku-witu Te Pabe'e Jesus-witu oo waha.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Soo Paul yise meeoo mu tuukwe, “Mu sakwa uga besa'yoo, ka gi kumma'amasoo emukwana, ka nanodukwana. Soo suda mu manena umu-matoosoo kodyukwu.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Soo Felix meeoo soonamme, “Soo Paul hemma e geakwu ka pumme e tzama'wuse,” pana soo Paul gi oo manakwe. Ooosapa ka Paul-witoo tutayayakwe ka oo-no yadooayina.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Soo Felix gi ka Paul tzama'wu, ka mu Jew numu matubetseana, waha tomoka kumma'yoosoo nana, Porcius Festus mee naneadu, nanetutzease ka teepu-kooba numu moohedu Felix kapi mani.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.