Mateus 23
Deus Athi Kapapirani Hida (PADNT) vs NTLH
1 Hari. Jesus kania vahojaki adani kidipohi, ija'ari vaipohiki khama.
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 Va'ora ni'aha:
2 Ele disse:
3 Vanaaba bana hihida Deus kava'isohihi jiriki a'onira vaka'ojomo'ivini hiki. Jahaki ida vakadivarani, ni-jahaki ida vakadihojai. Hari'a vakabanafo ida vakadihojai; ni-vanaabaki ida Deus athi a'onira vaka'ojomo'ivini hiki.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Va'ora okavarajomiki adani farisio, makhira daji khanaki-ra dabovini ija'ari hoariha ama'adosia biarakasivini fori vihina. Daji khanaki fori hiki ida kaaji ipohiki. Va'oaniaroa vanaipohiki ida kaaji avavakaajija kaimoni. A'onira vahonariavini hiki ida va'isohihi-ra avanaabavini, va'oaniaroa ni-vanaabaki.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Vaabono vavaboraborahaki adani farisio, oniani ida vakadibadani ija'aria vada bini'avini vanofivini hija. Avarakakosi'ihi ida athii pitani oadaki Deus athi kapapirani hojaki. Papira hoariha avarakakosivini naothinia papira bavini-ra avibaiha, vidabomisija kaimoni ida papira bavini vaatha. Vavadi-ra vidabovini hi'ihi jaboni, ija'ari hoariha va'ora nokira kaimoni. Makhira hahavia vakaimahaki ida papira bavini pa'itxi Deu-ra vara vani'avini oadani. Farisio vania vanakarahoja ida vakadipapira bavini, Deu-ra vanofikarahoki vahoariha va'ora vavanihara kaimoni.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Ija'ari vakadihinika ko'baini amonahani kamahini farisio vihikia vanofiki ida vithi ibavini jahakia vavithina, kanori abono vahoariha vajoroniki va'ora vanokira kaimoni. Judeus kaija'ari Deu-ra vara vani'avini kagorania vahojana kamahini, vanofiki jaboni ida vavithina ka'da'di kavithi ibavini jahakia.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Ija'ari vajoroniki vaibavia vavajahaki ida ija'ari va'ora vaka'ivanitivini, ija'ari ogahai abono-ra ka'ivanitivini fori hini. Vavajahaki ida ija'ari va'ora naonivini “ogahai abono a'oni”.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 Ni-vakadihojaia avakahojaini-ra onofiki. Ni-onofiki ida ija'ari a'onira vanaonivini “ogahai abono”. Avaigamini a'oni. Avavahojaki ada ogahai abono hoarana ka'oa a'onira ka'ojomo'iki kaimoni.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Hihida araboa avahojani oadani hari'a avakadiabi'ia vanaoni ada hoariha. Hoarana ada avakadiabi'i nama hojaki.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Hari'a bana va'ora khai vani'a adani ija'ari vahoariha “haria vasohiva” a'onira vanaonivini. Hojaki ada a'onira vasohiki hoarana Cristo oniki ka'oa.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Deua bihonariaki ada avakadiania ka'da'di hina-ra nofiki, ipohina kahonai abono hina.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Ija'ari abononi vaboraborahaki vahoariha vaviaha:
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 Hari. Asia vara ni'aha ada Jesus:
13 — Ai de vocês,
14 —Judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono, mitha vani'a hida a'onira vara oni'avini. Farisio, mitha vani'a jaboni hida a'onira vara oni'avini. Deus athi-ra avanofivini-ra avakahi'badaraki a'oni! Jahariki bana ida avakadimoni. Va'ora avakajoamora'badarabakhiaki adani kaariha afohanana. Kaariha kanahina, gorani hiki-ra avisaarivini kaba'i, Deu-ra vara avani'a'badaravini athini oadaki, vahoariha avajahaka'oani-ra vakahira kaimoni. Deus va'ora arakhaki jaharika'oani arafiaki bana nikia vakabadaniki.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 —Judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono, mitha vani'a hida a'onira vara oni'avini. Farisio, mitha vani'a jaboni hida a'onira vara oni'avini. Deus athi-ra avanofivini-ra avakahi'badaraki a'oni. Jahariki bana ida avakadimoni. Avanofiki ida ija'ari Deu-ra khai ni'a'badaravini, Deu-ra khai avani'a'badaravini vani fori hiki, oniani ida arabo hahavia a'onira anaadahaonija, avanako'dihahi ida ija'ari Deu-ra ogariki, Deu-ra kanamasivivini-ra nofiki kaimoni. Avakaragahi, avaka'ojomo'iki avakadihojai 'badara. Avaka'ojomo'ivini naothinia arafiaki ida kidihojai 'badara. Deus ija'ari-ra nasohivini kamahini, Deus a'onira ni'aki bana ada:
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 Vajorami kamaodorohaki fori avihiki a'oni! Avakadiva'ibodivarani hiki ida jiniro ka'oa. Avakadi'ojomo'ihi athini hida:
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Avava'ihariki fori avihiki a'oni. Avakamaodorohaki fori avihiki a'oni jaboni. Asohirihi ida avakadi'ojomo'ihi kavaranihi. Nahina ida Deua binakaidivaja? Deua binakaidivavini arafiaki ida gora ija'ari Deu-ra khai vani'avini. Deua binakaidiva'bamakhamaki ida khai ani'avini kagorani, jiniro gora bodinia hojaki jaboni. Ni-nahina kaimoni ija'aria bidioniki ida jiniro onini, gora onini hiki. Ni-Deua binofiki ida hoariha-ra anava'iponi'imarinivini.
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Avakadi'ojomo'ihi athini hoariha hida:
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Vajorami kamaodorohaki fori avihiki a'oni! Deua binakaidivavini arafiaki ida kanava'igana ibavini. Deua binakaidiva'bamakhamaki ida kanava'igana ibavini, igitha abononi aha'diki hiki jaboni. Ni-nahina-ra kaimoni ija'aria bidioniki ida igitha abononi aha'diki onini, kanava'igana ibavini onini hiki. Ni-Deua binofiki ida hoariha-ra anava'iponi'imarinivini.
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Oniania ija'aria bidioniki ida Deus kanava'igana ibavini onini, hoariha biogaja kaimoni ida kidivarani ka'oa hini, vara bivani'aki jaboni ida nahina hahavi Deus kanava'igana ibavini namania hojaki.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Ija'aria bidioniki ida Deu-ra khai vani'avini kagorani onini, hoariha biogaja kaimoni ida kidivarani ka'oa hini, vara bivani'aki jaboni ada Deus gora bodinia hojaki.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Ija'aria bidioniki ida nama onini, hoariha biogaja kaimoni ida kidivarani ka'oa hini, vara bivani'aki jaboni ida Deus kavithi ibavini, vara bivani'ara jaboni ada Deus kavithi ibavini namania vithiki.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 —Judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono, mitha vani'a hida a'onira vara oni'avini. Farisio, mitha vani'a jaboni hida a'onira vara oni'avini. Deus athi-ra avanofivini-ra avakahi'badaraki a'oni! Jahariki ida avakadimoni bana! Avanajoroniki ida nahina hahavi avagahinani hiki, avanapitahataha'iki ida sa'ai ko'bamihani hini. Kaidivarini kaba'i ida 'bai kakabodihini afani, chá afani hiki avanapitahataha'iki jaboni. Deus kava'isohihi jiriki pitani-ra avanaabavini kaba'i, ni-avanaabaki ida va'isohihi jiriki hahavi. Deua binofiki ida hojai asohikia avakahojaini. Binofiki jaboni ida ija'ari vahoariha-ra va'ora avanakaidivavini. Binofiki jaboni ida athi avanaabajahakivini.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Vajorami kamaodorohaki fori avihiki a'oni! Avanofivini kaba'i ida Deus kava'isohihi jiriki pitani pa'itxi-ra avanaabavini, ni-avavamakhaniki ida hojai jahaki pitani karaho-ra avaragarivini.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 —Judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono, mitha vani'a hida a'onira vara oni'avini. Farisio, mitha vani'a jaboni hida a'onira vara oni'avini. Deus athi-ra avanofivini-ra avakahi'badaraki a'oni. Jahariki bana ida avakadimoni. Ija'ari prato-ra sokojahakiriki fori avihiki a'oni. Visokohi ida copo, prato hiki namanija, ni-bodinija avisokoki. Jahahi ida avanokiani. Copo, prato hiki bodini sokoariki fori hiki ida nahina jahariki avava'ini bodinia ahojaki. Vahoariha vakadinahina-ra avanofivini mani ida avisaaribakhiavini hija. Avanofivini arafiaki ida avakadinahina a'ba'dini jaboni.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 Vara oni'aki ada farisio. Kamaodorohaki fori ihiki i! Iani'imidia ida nahina jahariki ahojaki iva'ini bodinia. Aniani naothinia, sohiki jaboni bana ida kadahojai ija'aria vanokiki.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 —Judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono, mitha vani'a hida a'onira vara oni'avini. Farisio, mitha vani'a jaboni hida a'onira vara oni'avini. Deus athi-ra avanofivini-ra avakahi'badaraki a'oni! Jahariki bana ida avakadimoni. A'onivani aba'oi ka'damahani ibavini fori avihiki a'oni. Ija'aria vanavaforiki ida ibavi namanija, jahaja kaimoni ida nokiani. Aba'oi ka'damahani ibavinia hojaki imai 'bathani, jaroi hiki.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Jahaki ida avakadihojai nokiani. Ija'aria ni-vanokiki ida avava'ini bodini. Ni-vanokiki ida korijanahi kavaranihi, hojai asohiriki hiki avava'ini bodinia hojaki.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 Asia vara niha ada Jesus:
29 — Ai de vocês,
30 Avakhanihi:
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Ija'ari Deus athi namoniva abono-ra naabiniki kaija'ari vanamitharonisiagaki a'oni avakahiki a'oni.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Asia mani avakadija'ari avikhananavaki vakadibadania avakabadaniha'oadahaja. Avana'diahiki ida badani vanakama'daki.
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 Makha 'banana fori avihiki a'oni, ija'ari-ra avanapohimajavini. Avakadihojai makha kahojai fori hi'oamanija! Ni-nihanikia avaabononi avarakava'ijoaki bana. Deus a'onira karonaki bana a'oni Ibavi Jaharika'oakia avarikhani.
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 A'onira onava'isohijoraki bana a'oni. Va'ora okaronahananaki bana adani Deus athi namoniva abono, ija'ari avigahaki, ija'ari vaka'ojomo'iva vihiki jaboni avakadiania. Va'ora avagathihananaki bana adani, va'ora avanaabiniki adani vahoarahanana, ava akasanakhamaki kania va'ora avaraka'itapoamisahananaki adani vahoariha, va'ora avidafiaki adani vahoariha. Akadija'ari Deu-ra vara avani'avini kagorani bodinia va'ora avanajaharihariki bana adani vahoariha sidaji ipohikia avigaonanibakhiana ava'aihotara kaimoni.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Nimania bana ida Jahari kabadania avakabadanini. Oniani ida Deus kaija'ari hahavi kidai vihiki vaabinina abosini-ra avagathanivini hija bana. Avakadi'arahoda avikhananavaki va'ora vanaabinihananaki adani ija'ari vaipohiki hojai jahakia vakahojaiki. Hojai jahakia kahojaina kaba'i ada Abel, ovari miro'a vanaabini'iki ada. Badara ipohiki radahani naothinia, vakadija'ari vikharonisiagakia vanaabini'aha ada Zacarias kohana jaboni. Baraquias kohana kaisai ada. Deus athi namoniva abono ada Zacarias. Igitha aha'dini ibavini, Ibavi Katokini Jahaka'oakia kahararakhamania vanaabini'iki ada.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Ka'oa hiki hida kodivarani. Deus jaharikia va'ora arakhaki bana adani ija'ari hidakaba'i vahokiki. Vakadihojai jahariki, vakadija'ari avikhananavaki kahojai jahariki hiki abosini ida nahina jaharikia vagahinana bana.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 Hari. Kidivarani anokhomi'aha ada Jesus, va'ora ni'a'aha:
37 Jesus terminou, dizendo:
38 A'onira oakava'ijoavini-ra avanofiravini mani ida Deus avakadisidaji-ra kava'ipahinivini hija bana.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Ka'oa hiki hida kodivarani, Jerusalém sidaji kaija'arini a'onira vara oni'avini hiki. Ni-jorakia okha'ianaki bana ho avakadiania. Hora vanoki'ianavini kamahini Jerusalém sidaji kaija'arini hora vanofiki adani, vara vavani'aki bana hida varani ohina:
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.