Mateus 5

Paumarí NT (PAD_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Hari. Jesus va'ora noki'aha adani ija'ari vaipohiki. Oniania, ogaimori'aha arabo namahikia vithima'o'aha, kidipohi-ra va'ora ka'ojomo'ira kaimoni. Vajoroni'aha kidiania vavithiribanaoni'aha. Jesus va'ora ni'aha:
1 Certo dia, quando Jesus viu que as multidões se ajuntavam, subiu a encosta do monte e ali sentou-se. Seus discípulos se reuniram ao redor,
2 — ausente —
2 e ele começou a ensiná-los.
3 —Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Nini vani Deua bivaka'da'diki ida ija'ari.
3 “Felizes os pobres de espírito, pois o reino dos céus lhes pertence.
4 Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Deus vania binava'ijahaja bana ida ija'ari.
4 Felizes os que choram, pois serão consolados.
5 Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Nini vani, nahina hahavi araboa hojaki-ra vaka'da'diki ida ija'ari.
5 Felizes os humildes, pois herdarão a terra.
6 Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Nini vani Deua bikajoamoraki hida ija'ari, bada bini'aja kaimoni hida badani Deua binofiki.
6 Felizes os que têm fome e sede de justiça, pois serão saciados.
7 Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Nini vani Deua biva'adija ida ija'ari.
7 Felizes os misericordiosos, pois serão tratados com misericórdia.
8 Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Nini vani binokira bana ada Deus.
8 Felizes os que têm coração puro, pois verão a Deus.
9 Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Nini vani ida ija'ari kahojai, Deus kahojai fori hija, oniani ida kidisaia Deus ija'ari-ra naonivini hija.
9 Felizes os que promovem a paz, pois serão chamados filhos de Deus.
10 Deua bikajoamoraki ida ija'ari abononi nava'ibodivaraniki:Nihi ida ija'ari. Nini vani Deua bivaka'da'diki ida ija'ari — va'ora ni'aha ada Jesus.
10 Felizes os perseguidos por causa da justiça, pois o reino dos céus lhes pertence.
11 Vara ni'ianaha ada Jesus: —Kodipohi avihini mani ida vahoariha onii jaharikia a'onira vani'avini hija, a'onira vanajahariharivini hija jaboni, korijanahia vara vavani'aki bana ida varani avihini jaboni. Hari'a avava'ini soko iniva bana. Deus a'onira kajoamoraki bana a'oni.
11 “Felizes são vocês quando, por minha causa, sofrerem zombaria e perseguição, e quando outros, mentindo, disserem todo tipo de maldade a seu respeito.
12 A'onira vanajahariharivini kaba'i, khai vakhani bana. Deua binaibavijahaki ida kidija'ari vajaharihariki vakadimoni kidinahina jahaki kidiania, va'ora naabosira kaimoni. Onivani fori vihiki jaboni adani Deus athi namoniva abono kohana. Mahi 'bo'dakari vajaharihari'iki jaboni adani — va'ora ni'aha ada Jesus.
12 Alegrem-se e exultem, porque uma grande recompensa os espera no céu. E lembrem-se de que os antigos profetas foram perseguidos da mesma forma.”
13 Hari. Jesus va'ora ni'aha adani kidipohi: —Jokira fori avihiki a'oni. Avakajokirahi ida baimana; ni-'baxaki. Hojai jahakia avakahojaihi; ija'ari vahoariha hojai jaharikia vakahojaiki-ra avanadabahi. Avaabononi avakava'igairi bana! Nahina binajaharihi ida jokira; ni-ponini jahajanaki. Hokahika'oaki ida jokira jahajanariki ija'ari vaadahakia vakada'aha'aha'iki ida. A'onivani jaboni, nahina bana binajahariki bana ida avakadihojai; ni-avajahajanaki jaboni.
13 “Vocês são o sal da terra. Mas, se o sal perder o sabor, para que servirá? É possível torná-lo salgado outra vez? Será jogado fora e pisado pelos que passam, pois já não serve para nada.
14 Lamparina fori avihiki a'oni. Aha'diki ida lamparina, ni-bakibakini kania vahojaki adani ija'ari. Vagaki fori hihi ida avakadihojai jahaki; Deus kahagihi-ra anavagahi ija'ari hahavi vakadimoni. Hari. Sidaji arabo namahiki namania hojaki fori avihiki a'oni. Ahojariki ida sidaji. Ahojariki jaboni ida avakadihojai, ija'ari hahavia vanokiki ida.
14 “Vocês são a luz do mundo. É impossível esconder uma cidade construída no alto de um monte.
15 Varaja akaasiaki kabodinia ahojaki kaimoni hirihi ida lamparina aha'diki. Anaibavihi ida lamparina aha'diki nama, ija'ari gora bodinia vahojaki-ra navagaja kaimoni.
15 Não faz sentido acender uma lâmpada e depois colocá-la sob um cesto. Pelo contrário, ela é colocada num pedestal, de onde ilumina todos que estão na casa.
16 Lamparina vagani fori hiva ida avakadihojai jahaki. Onofiki ida ija'ari vahoariha avakadihojai jahaki-ra vanokivini. Avakadihojai jahaki-ra vanokiha; khai vani'aha ada avakadiabi'i nama hojaki — va'ora ni'aha ada Jesus.
16 Da mesma forma, suas boas obras devem brilhar, para que todos as vejam e louvem seu Pai, que está no céu.”
17 Jesus va'ora ni'aha: —Hari'a avaabononi vani'a bana:Hari'a vakava'ibodivarani hida athii-ra avanaabajanaravini. Onihimavini kaimoni hirihi ida hora rakhaja hida. Hora rakhaki ida ija'ari-ra va'ora onava'isohijahakivini Deus kava'isohihi jiriki nahina hini ida binofiki vakadiania.
17 “Não pensem que eu vim abolir a lei de Moisés ou os escritos dos profetas; vim cumpri-los.
18 Vakava'ihoki bana hida kodivarani. Nama, arabo hiki hojani oadani, ni-ihimirihi ida Deus kava'isohihi, ni-athi pitani pa'itxi hoarani Deua bini'aki avisonirihi, namithahahaviki bana ida varani Deua bini'aki. Namithahahaviki bana ida varani Deua bivava'isohihijora'iki, nama, arabo hiki ihimini viahania.
18 Eu lhes digo a verdade: enquanto o céu e a terra existirem, nem a menor letra ou o menor traço da lei desaparecerá até que todas as coisas se cumpram.
19 Ija'aria bikajoniki ida Deus kava'isohihi jiriki pitani pa'itxi, va'ora ka'ojomo'ivini hiki jaboni adani vahoariha Deus athi-ra vakajoniki, Deus ija'ari-ra vaka'da'divini kamahini ni-Deua biva'ahaki ida ija'ari vahoariha-ra va'ora vaka'da'divini. Ija'aria binaabahi ida Deus kava'isohihi jiriki, va'ora ka'ojomo'ivini hiki jaboni adani vahoariha vanaabavinia, Deus ija'ari-ra vaka'da'divini kamahini Deua bihonariaki bana ida ija'ari vahoariha-ra va'ora vaka'da'divini.
19 Portanto, quem desobedecer até ao menor mandamento, e ensinar outros a fazer o mesmo, será considerado o menor no reino dos céus. Mas aquele que obedecer à lei de Deus e ensiná-la será considerado grande no reino dos céus.
20 A'onira onava'isohivini judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono, farisio khama jaboni vaabono vara vavani'a'badaraki:Vakhani'badarana. Ni-vanaabajahakiki ida Deus va'ora honariavini hiki. Va'oaniaro fori avihihi; ni-Deua khai bini'aki bana ida ka'da'di avihini kidiania.
20 “Eu os advirto: a menos que sua justiça supere muito a justiça dos mestres da lei e dos fariseus, vocês jamais entrarão no reino dos céus.”
21 Asia vara ni'aha ada Jesus: —Avakamithabakhia'iki ida Deus kava'isohihi jiriki avakadija'ari avikhananavaki-ra va'ora no'avini hi'iki:Asohiki ida Deua bivava'isohihi'bo'daki athini. Hovani a'onira onava'isohijahakiki ho bana Deua binofikia. Iigamini-ra ikaihamahihi; Deua bihonariaki ida Jahari kabadani abosini-ra igathanivini. Ija'aria bini'ahi ida igamini:Deua bihonariahi bana ida ija'ari Jahari kabadani abosini-ra gathanija kaimoni. Ija'aria bini'ahi ida igamini:Deua bihonariaki vahabini bana ida ija'ari Ibavi Jaharika'oaki siho kabodinia okhani.
21 “Vocês ouviram o que foi dito a seus antepassados: ‘Não mate. Se cometer homicídio, estará sujeito a julgamento’.
22 — ausente —
22 Eu, porém, lhes digo que basta irar-se contra alguém para estar sujeito a julgamento. Quem xingar alguém de estúpido, corre o risco de ser levado ao tribunal. Quem chamar alguém de louco, corre o risco de ir para o inferno de fogo.
23 Deu-ra khai ani'avini kagorania ihojani vani ikava'ihokiki ida iigamini ira kaja'oriavini, hari'a bana Deu-ra kanava'iga kaho. Inako'di'imidia ada iigamini mahija ianariakavini. Naothinia ajoi'iana bana Deu-ra khai ani'avini kagorania mahija Deu-ra ikanava'igavini.
23 “Portanto, se você estiver apresentando uma oferta no altar do templo e se lembrar de que alguém tem algo contra você,
24 — ausente —
24 deixe sua oferta ali no altar. Vá, reconcilie-se com a pessoa e então volte e apresente sua oferta.
25 Ija'ari ira anaathidanoarariki badani asohirikia ikabadaninia. Inasohijoraki bana ida avakadivarani. Ija'ari vakadihojai hiki ida ihamahiki-ra anariakajorakivini. Bianariakahi; ni-pohimajaki. Bianariakarihi; ija'ari nasohiva abonoa jaharikia biarakha'ihi. Ija'ari nasohiva abono ira arakhaki bana i sorara vasa'a kabodinia. Sorara ira obaiki bana i cadeia. Ija'ari nasohiva abono ira honariaki bana kadabadani asohiriki-ra inaabosivini jiniro karahoa.
25 “Quando você e seu adversário estiverem a caminho do tribunal, acertem logo suas diferenças. Do contrário, pode ser que o acusador o entregue ao juiz, e o juiz, a um oficial, e você seja lançado na prisão.
26 Ka'oa hiki hida kodivarani. Inaabosihahaviravini oadani ida jiniro, ni-cadeia iokhaonaniki bana. Jahari kabadania ikabadanihi; jorakia bana Deu-ra anariaka'a mahija jaharikia ira arakharavini — va'ora ni'aha ada Jesus.
26 Eu lhe digo a verdade: você não será solto enquanto não tiver pago até o último centavo.”
27 Vara ni'ianaha ada Jesus: —Avarigaki ida Deus kava'isohihi jiriki:Asohiki ida Deua bivava'isohihi'bo'daki athini.
27 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Não cometa adultério’.
28 Hovani a'onira onava'isohijahakiki bana Deua binofikia. Makhira vada bini'ahi ida gamo kidigamo hiriki, bivi'omavini binofiki ida, ovari va'i bodinia bivi'omaki fori hiki ida gamo.
28 Eu, porém, lhes digo que quem olhar para uma mulher com cobiça já cometeu adultério com ela em seu coração.
29 Ija'aria binokiki ida Jahari kabadani, binofiki ida bada bini'avini, bianivini jahaki ida nokhoni 'ba'dani aniaja, binahokahi'ihi ida nokhoni 'ba'dani bada bini'aria kaimoni ida Jahari kabadani. Jahari kabadani-ra bada ni'ahi; Ibavi Jaharika'oaki kania hokahihi. Jahariki ida abononi hahavi Ibavi Jaharika'oaki kania hokahini. Jahaki ida nokhoni 'ba'dani hoaranini kaba'i, Deus Ibavi Jahaka'oakia okhani.
29 Se o olho direito o leva a pecar, arranque-o e jogue-o fora. É melhor perder uma parte do corpo que ser todo ele lançado no inferno.
30 Ija'aria binofihi ida Jahari kabadani-ra bada ni'avini, biakava'boavini kajahaki ida sa'ani aniaja kahokahini, bada bini'aria kaimoni ida Jahari kabadani. Jahariki ida abononi hahavi Ibavi Jaharika'oaki kania okhani. Jahaki ida sa'ani kahoaranini kaba'i Deus Ibavi Jahaka'oaki okhani.
30 E, se a mão direita o leva a pecar, corte-a e jogue-a fora. É melhor perder uma parte do corpo que ser todo ele lançado no inferno.”
31 Hari. Vara ni'iana ada Jesus: —Hojaki ida Deus kava'isohihi jiriki hoariha:Asohiki ida Deua bivava'isohihi'bo'da'iki athini. Hovani a'onira onava'isohijahakiki bana ho Deua binofikia. Gamo makhira hoariha-ra vi'omaravini kaba'i kidimakhira binahojahahi, gamo hoariha-ra anakarara kaimoni, Jahari kahojaia kahojaiki ada makhira. Makhira hoariha bianakara'ihi ida gamo kidimakhira binahojaha'iki, jaharihi ida hojani hi'iki. Jaharihi jaboni ida makhira anakarani hi'iki kahojai.
31 “Também foi dito: ‘Quem se divorciar da esposa deverá conceder-lhe um certificado de divórcio’.
32 — ausente —
32 Eu, porém, lhes digo que quem se divorcia da esposa, exceto por imoralidade, a faz cometer adultério. E quem se casa com uma mulher divorciada também comete adultério.”
33 Asia vara ni'aha ada Jesus: —Avarigaki ida Deus kava'isohihi jiriki avakadija'ari avikhananavaki-ra va'ora no'avini hi'iki:Asohiki ida Deua bivava'isohihi'bo'daki athini. Hovani a'onira onava'isohijahakiki bana ho Deua binofikia. Ija'ari-ra inava'isohivini hiki ida badani bada ini'aki kaimoni, bada ini'a. Hari'a Deus onina-ra dioni, hoariha biogaja kaimoni ida iathini ka'oa hini. Hari'a nama onini-ra dioni jaboni biogaja kaimoni ida iathini ka'oa hini. Deus kavithi ibavini ida nama.
33 “Vocês também ouviram o que foi dito a seus antepassados: ‘Não quebre seus juramentos; cumpra os juramentos que fizer ao Senhor’.
34 — ausente —
34 Eu, porém, lhes digo que não façam juramento algum. Não digam: ‘Juro pelo céu’, pois o céu é o trono de Deus.
35 Hari'a arabo onini-ra dioni jaboni hoariha biogaja kaimoni ida iathini ka'oa hini. Deus 'dama kakatirani ida arabo. Hari'a Jerusalém sidaji onini-ra dioni, hoariha biogaja kaimoni ida iathini ka'oa hini. Ija'ari hahavi vakadika'da'di danoki kasidaji ida Jerusalém.
35 Também não digam: ‘Juro pela terra’, pois a terra é onde ele descansa os pés. E não digam: ‘Juro por Jerusalém’, pois Jerusalém é a cidade do grande Rei.
36 Hoariha-ra inava'isohivini hiki ida varani bada ini'a'iki kidimoni, hari'a i'da'dini onini-ra dioni, hoariha biogaja kaimoni ida ka'oa hini kadavarani. Ni-ikaabokaki ida ika'da'dini kaafani kahoarani-ra ikanavaforivini, ni-ikanapororovini, ni-ikaabokaki ida iabononi-ra ivaka'da'divini.
36 Nem sequer digam: ‘Juro pela minha cabeça’, pois vocês não podem tornar branco ou preto um fio de cabelo sequer.
37 Hoariha-ra inava'isohivini hiki ida badani inamonahaki, inamonaha'a bana. Hari'a inava'iponi'imarini bana ida hoariha. Jahari kavarani ida hoariha-ra inava'iponi'imarinivini kavaranihi — va'ora ni'aha ada Jesus.
37 Quando disserem ‘sim’, seja de fato sim. Quando disserem ‘não’, seja de fato não. Qualquer coisa além disso vem do maligno.”
38 Asia vara niha ada Jesus: —Avakadi'ojomo'ihi abono a'onira vanava'isohibakhiavini hiki ida Deus kava'isohihi jiriki:Asohiki ida Deua bivava'isohihi'bo'daki athini. Hovani a'onira onava'isohijahakiki bana ho Deua binofikia. Ija'ari hojai jaharikia vakahojaiki avakadiania, hari'a vana'da'diabosi bana. Ija'ari i'ba'dani-ra kapatahi, hari'a iana'da'diabosi bana. Jahaki ida iroiribanini pitanija bikapataja kaimoni jaboni.
38 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Olho por olho, dente por dente’.
39 — ausente —
39 Eu, porém, lhes digo que não se oponham ao perverso. Se alguém lhe der um tapa na face direita, ofereça também a outra.
40 Ija'ari ira najahariharikia binofiki ida ija'ari nasohiva abono ira honariavini kadamakari-ra iarakhavini, iva'aha bana jaboni ida kadamakari hoariha-ra saarivini.
40 Se você for processado no tribunal e lhe tomarem a roupa do corpo, deixe que levem também a capa.
41 Sorara ira gathihi daina ikaiba'ija kaimoni kidimoni napaja hirikia. Ikajoamoravini ikaiba'i bana ida daina napaja kidimoni.
41 Se alguém o forçar a caminhar uma milha com ele, caminhe duas.
42 Ija'aria bikanikhariahi ida kadanahina, ino'a bana. Ija'aria birihavini binofihi ida kadanahina, ikanarihaivinihi bana — va'ora ni'aha ada Jesus.
42 Dê a quem pedir e não volte as costas a quem quiser tomar emprestado de você.”
43 Asia vara niha ada Jesus: —Avakadi'ojomo'ihi abono a'onira vanava'isohibakhiavini hiki ida Deus kava'isohihi jiriki:Vakhaniha. Hovani a'onira onava'isohijahakiki bana ho Deua binofikia. Va'ora nakaidiva bana adani a'onira vakaimajahariki. Deu-ra vakanikharia mahija a'onira vanajaharihariki-ra va'ora nakaidivavini.
43 “Vocês ouviram o que foi dito: ‘Ame o seu próximo’ e odeie o seu inimigo.
44 — ausente —
44 Eu, porém, lhes digo: amem os seus inimigos e orem por quem os persegue.
45 Deus va'ora kajoamoraki adani ija'ari hojai jahakia vakahojaiki, ija'ari hojai jaharikia vakahojaiki vihiki. Deua binavagaki ada safini ija'ari hojai jahakia vakahojaiki, ija'ari hojai jaharikia vakahojaiki vanamana. Deua bihonariaki ada bahi ija'ari hahavi vakadimoni hina, ija'ari kahojai jahaki, ija'ari kahojai jahariki vakadimoni jaboni ada bahi. Vahoariha va'ora avakajoamoraki a'oni, oniani ida kodiabi'i kaisai a'onira nihaja. Deus va'ora kajoamorahahaviki adani ija'ari vajahaki vajahariki. Deus kahojaia vakahojai'a bana.
45 Desse modo, vocês agirão como verdadeiros filhos de seu Pai, que está no céu. Pois ele dá a luz do sol tanto a maus como a bons e faz chover tanto sobre justos como injustos.
46 Ija'ari Deu-ra avigariki va'ora vanakaidivavini adani nofini vihiki. Ija'ari hahavi hojani hiki ida nofini hiki-ra nakaidivavini. Avakadihojai jaboni ida va'ora avanakaidivaki adani a'onira vanofiki. Va'ora nakaidiva jaboni bana adani a'onira vanofiriki. Va'ora avanakaidivariha; ni-Deus avajahani arafiani-ra kahiki. Ni-Deus avakadihojai-ra naabosiki kidinahina jahakia.
46 Se amarem apenas aqueles que os amam, que recompensa receberão? Até os cobradores de impostos fazem o mesmo.
47 Avakadihojai hiki va'ora avanavaravaraki adani avakadiva'ahi. Ija'ari Deu-ra avigariki jaboni va'ora vanavaravaraki adani nofini vihiki. Va'ora vanavaravara jaboni bana adani a'onira vanofiriki. Va'ora avanavaravarariha adani a'onira vanofiriki; ni-Deus avakadihojai jahani arafiani-ra kahiki. Ni-Deus avakadihojai-ra naabosiki kidinahina jahakia.
47 Se cumprimentarem apenas seus amigos, que estarão fazendo de mais? Até os gentios fazem isso.
48 Deua binofiki ida ija'ari hahavi-ra va'ora avanakaidivavini. Nimania ida kidihojai jahaki. Kidihojai jahaka'oakia vakahojai'a bana. Jahaka'oaki ada avakadiabi'i nama hojaki. Ovari fori vihi'a bana — va'ora ni'aha ada Jesus.
48 Portanto, sejam perfeitos, como perfeito é seu Pai celestial.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.