Mateus 21
Paumarí NT (PAD_WBT) vs NAA
1 Hari. Ai vihi'aha adani Jesus, Jerusalém sidaji-ra avanamaakari'aha. Vakaikahi'imidiana ibavi Betfagé onikia. Arabo'oa namahiki monte das Oliveiras onikia kanapajahikhamarihi ida ibavi Betfagé oniki. Hari. Avamaakarina kaba'i va'ora honaria'aha adani ipohina vi'bamiki:
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 —Avikhananava'a bana, ibavi banininia avakaikahihi, avakaragaki bana ida jumenta ahosagaki, jumento pa'itxi hojaki jaboni kidiamia ahona. Va'ora vakokhari adani vi'bamiki, hida kodiania vavikha bana.
2 dizendo-lhes:
3 Ija'ari a'onira vahabini bana vanana'dohivini hiki ida avakadibadani. Va'ora vanava'isohi bana:Oniania, ija'ari va'ora vava'ahaki bana adani jumenta kodiania va'ora avavikhavini — va'ora ni'aha ada Jesus.
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Namitha'iki ida Deus athi namoniva abono kohana vara bivani'ajora'iki:
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 — ausente —
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Oniaroa, va'ajihi'aha adani Jesus ipohina vi'bamiki, avikhananava'aha vanaabaja kaimoni ida Jesus athi.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Jesus kania vajoi'aha, va'ora avavikha'aha adani jumenta, kidisai pa'itxi khama. Jumento namana avarakasi'ihi ida vakadikarahobi. Okasi'aha ada Jesus.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Hagihi bodi pania jumento viaha ija'ari vaipohikia vanahojahi ida vakadikarahobi. Nini vani ija'ari vakadika'da'di kaikahina-ra khai vani'ara.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Avikhananavaki vabodi'baraha'iki, avikasiagaki jaboni vabodi'baraha'iki vakhanibakhiaha: —Ka'da'di o Jesus. Khai ani'ava o Davi kohana kaisai namitharonisiagaki. Deua bikajoamoraki hi'o kha'iki akadiania! Deua bikarona'iki ada kha'iki. Jahaki vagaki ada Deus!
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Hari. Jerusalém sidajia o'oi'aha ada Jesus. Ija'ari vaipohikia vanajora'aha vava'i kidakida'aha, vaabono vakanana'dohikhama'aha: —Hana hina ada kha'ara?
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Ija'ari vâipohiki Jesu-ra vavaipohihaki va'ora vani'aha: —Deus athi namoniva abono o Jesus. Nazaré sidaji kaija'arini o, Galiléia kaaraboni kaija'arini o.
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Hari. Deu-ra khai vani'avini kagorani kavasiribanini bodinia okhajakosi'aha ada Jesus. Va'ora noki'aha adani ija'ari igitha-ra pavakari vanihaki. Ija'aria vakapavakarivini hiki ida igitha Deu-ra vakanava'igavini kaimoni hini. Jesus va'ora aakoja'aha adani pavakarihi abono hahavi. Va'ora aakojaha jaboni adani igitha-ra vakapavakarihaki. Jiniro-ra avanaabosiki vakadimesa-ra akanaadarioni'aha. Ho'doko-ra pavakari vakanihaki vakadivithi ibavini-ra akanaadarioni'aha. Athii khanakia va'ora ni'aha, ai vihi'ara kaimoni.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Va'ora ni'aha: —Deus athi kapapirania hojaki hida athi:Niki ida papira athini. Bo'di ibavini avavanihamanija hida gora. Igitha kaidivani-ra avanakarahovini mani ida ija'ari-ra avabo'diabakhiavini hija — niha ada Jesus.
13 E disse-lhes:
14 Oniaroa, Deu-ra khai vani'avini kagorani kavasiribanini bodinia hojana kaba'i ada Jesus, vikha'aha adani ija'ari vakamaodorohaki, vakabaha katonorohaki vihiki, Jesus va'ora anaihota'aha.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Hari. Sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono khama vanoki'ihi ida Jesus kabadani danoki ipohiki, va'ora vakamitha'aha adani jaboni isai vabodi'barahaki: —Khai ani'ava ada Jesus. Davi kohana kaisai namitharonisiagaki ada — vakhaniha adani isai Deu-ra khai vani'avini kagorani kavasiribanini bodinia vahojaki. Oniani ida Jesu-ra vakaihamahikarahovini hija sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono khama.
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 Jesu-ra vani'aha: —Ikamitharia koda ida isai vara ira vavani'avini? Ni-jahaki. Jesus va'ora ni'aha: —Ha'a, okamithaki ida isai vakadivarani. Avanokiria koda ida Deus athi kapapirani athini:
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Hari. Jesus va'ora nahojaha'aha, sidajia ajihi'aha, ibavi Betânia onikia okha'aha. Joma hoja'aha.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Hari. Ka'afokajomani vagavagani Jerusaléa avajoi'aha adani Jesus kidipohi khama. Vai'ami'aha ada Jesus.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Bianoki'ihi ida figira avani hagihi vadinia. Binavanavanaha'ihi, akhano'aha, binako'dihi ida ihi'ai, ni-bikaraga'iki, bikaraga'ihi ida afani ka'oa. Oniaroa, Jesua bini'a'ihi ida figira avani: —Hari'a bonojana! Jorakia ara'okhohahavi'ihi ida figira avani.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Ipohina vanoki'ihi, vakava'ibodivaranikaraho'ihi, vani'aha: —Jorakia ara'okhohahavi'iki ida figira avani.
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Oniaroa, Jesus va'ora ni'aha adani ipohina: —A'onira onava'isohiki bana ho: Avava'ini kakhakhamarini vani Deu-ra avakajari'darihi; avakaabokahi jaboni ida figira avani-ra avaranara'okhovini, oanara'okhovini vani fori hini. Badani danoki ipohiki-ra avakaabokaki bana a'oni. Avakaabokaki jaboni ida arabo namahiki-ra avahonariavini:Deu-ra avakajari'darihi; namithaki bana ida.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Deu-ra avakajari'darihi; avagathanihi ida kidiania avakanikhariaki.
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Hari. Deu-ra khai vani'avini kagorani kavasiribanini bodinia joi'ianaha ada Jesus. Va'ora ka'ojomo'ivini kaba'i adani ija'ari, Jesu-ra vanamaakari'aha adani sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vanava'isohiva abono khama. Vanana'dohi'aha: —Nahina vani ira honariavini hija ida kadabadani-ra bada ini'avini?
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Va'ora ni'aha ada Jesus: —A'onira onana'dohi'imidiaki bana ho. Kodina'dohi-ra avagathanihi; a'onira onava'isohivini hiki bana ada hana hina hora honariaki.
24 Jesus respondeu:
25 Hora vananamitha'a bana, João Batista kohana va'ora kana'iki adani ija'ari vakadihojai asohiriki-ra vakava'ipahini'iki. Hana hina vani João Batista kohana-ra honariaja ija'ari-ra va'ora kanara kaimoni? Deus vania koda bihonariara ada João Batista ija'ari-ra kanavini? Ija'ari vania koda bihonariara ada João Batista ija'ari-ra kanavini? — va'ora nana'dohi'aha ada Jesus. Oniaroa, vaabono vakani'akhama'aha adani sasidotxi vavaka'da'diva: —Anofirihi ida João Batista Deua bihonariavini-ra akahivini. Ni-anofiki jaboni ida Deus João Batista-ra honariaravini-ra akahivini. Deus João Batista-ra karonavini-ra akahihi; jaharihi ida João Batista athi-ra akajari'davini Jesua bikahivini. Deus João Batista-ra karonaravini-ra akahihi; ija'ari haria vakaihamahihi. Haria vakaihamahivini hiki João Batista Deus athi namoniva abono hina-ra vakajari'daravini — vaabono vakani'akhama'aha adani sasidotxi vavaka'da'diva.
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 — ausente —
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Oniaroa, Jesu-ra vani'a'aha: —Ni-aogaki ida João Batista ija'ari-ra kanavini, Deua bihonariavini bihonariaravini. Va'ora ni'aha ada Jesus: —Hora avananamitharihi; ni-a'onira onanamithaki jaboni hora honariakia — va'ora ni'aha ada Jesus.
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Hari. Jesua vara bivani'ahi ida rajomi kavaranihi: —Vakava'ibodivarani bana hida kodivarani. Hojaki ada makhira. Vi'bamiki adani kidisai. Imakhinava adani. Aajojahiki-ra ni'aha ada vakadiabi'i:
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 “Iniani, ookhana-ra onofirihi.” Niha ada aajojahiki. Mitihini bikava'ibodivaranirari'ihi ida athi, abono-ra ka'da'digaria'aha, siroia okha'aha.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Oniaroa, kajo'ojahiki-ra ni'a'aha ada vakadiabi'i:“Hai, jakaho ba ookhava.” Niha, kidiabi'i athi-ra gathanivini. Kaba'i, ni-okhaki — va'ora ni'aha ada Jesus.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Oniaroa, Jesus va'ora nana'dohiha adani kidivarani kamithani vihiki: —Hana hina vania bada bini'a'ia ida vakadiabi'ia binofiki? —Aajojahiki vania bada bini'a'ia ida — Jesus kana'dohi-ra vagathani'aha. Hari. Jesus va'ora ni'aha adani sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vanava'isohiva abono khama: —Ija'ari Jahari kabadania vakabadaniki vakadihojai-ra vakava'ipahini'avini mani ida Deus ija'ari-ra vaka'da'divini kania va'ora ani'oija va'oaniaro imidia. A'onivani avajahaka'oaki avavanihavini mani ida jorakia a'onira ani'oirija Deus kania. A'onivani Deus athi-ra avanaabavini-ra avakahivini kaba'i, ni-avanaaba'iaki kaho. Ija'ari hojai jaharikia kahojaiki Deus kania vaabono gahinai vanihaki. A'onivani ni-Deu-ra avanofi'iaki kaho a'onira vaka'da'divini.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 João Batista kohana vania vara bivani'a'imidiaja ida badani Deua binofiki, ija'aria avigaja kaimoni ida hagihi Deus kania okhaki. João Batista athi-ra avakamithavini kaba'i, avakajari'dahi. Imposto gathaniva abono vani adani vajari'dariha. Gamo makhira-ra avidoraonibakhiaki vani adani jaboni vajari'dariha. Avanoki'avini kaba'i ida Jahari kabadani-ra vakava'ipahinivini, a'onivani ni-avakava'ipahini'iaki ida Jahari kabadania avakabadanibakhiani, avaabononi gahinai avanihaja kaimoni Deus kania — va'ora ni'aha ada Jesus.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Hari. Oniaroa, rajomi kavaranihia Jesus va'ora vara ni'aha adani ija'ari vajoroniki. —Mitha vani'a! Ka'da'dia bivahonariahihi ida siroi uva rakhajahani ibavini kaimoni. Bivahonariahihi ida uva avani rakhajahani. Bono'ihi havahaki kaimoni ida ihi'ai uva oniki. Varakhaivini naothinia bivahonariahihi kavasiribanini ida uva kasiroini. Binamonahaki ida ja'di kabavihi karaho bihiaki uva bavini kaimoni, uva-ra vakada'aha'ahavini hiki a'bani aniaja kaimoni. A'diahi'ihi ida uva bavini, bivahonariahihi ida gora namahiki amonahani, kidisiroi-ra akadava'avini ibavini kaimoni ida gora. Hari hi'ihi ida kidibadani, va'ora honariaha adani badani abono avakadava'aja kaimoni ida kidiuva avani. Avakadava'ahi ida uva avani, bono'ini kamahini a'bani pitani vakadimoni, pitani vakadika'da'di kaimoni. Bivahonariahivini naothinia ajihi'aha. Ibavi hoariha napaja hikia okha'aha.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Oniaroa, uva a'dihani kamasikoni vani ka'da'di va'ora karona'aha adani kidihonai abono vaipohiriki. Va'ora ni'aha:Hari. Va'ajihi'aha, uva kasiroini kania vakaikahi'aha.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Uva avakadava'ava abono va'ora vagathiha, vidafiaha'aha ada hoariha, vanaabini'aha ada hoariha, vanagaha'aha ada hoariha ja'dia.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Hari, ka'da'di va'ora karona'ianaha adani kidihonai abono vahoariha vaipohiki uva avakadava'ava abono vakadiania avikhana. Avikha'aha, vakaikahi'aha. Vakaikahina vani va'ora vanajahariharivini jaboni, vahoariha vani fori vihi'aha.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Hari. Naothinia ka'da'dia bikarona'aha ada kidisai hoarana, uva avakadava'ava abono vakadiania okhana. Abono-ra ni'aha ada ka'da'di:Oniaroa, okha'aha ada ka'da'di kaisai.
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Uva avakadava'ava abonoa avanoki'aha khana. Vaabono vakani'akhama'aha:Vaabono vakanava'isohikhamavini.
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Hari. Kaikahi'aha ada ka'da'di kaisai, vagathiha, uva kasiroini banininia avarahokaonani'aha, vanaabini'aha.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Hari. Jesus va'ora nana'dohi'aha adani ija'ari vajoroniki: —Ka'da'di joina kamahini niha va'ora ni'a'aki koda bana adani uva avakadava'ava abono?
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Vani'aha: —Va'ora vahonariahiki bana vaabinina adani uva avakadava'ava abono. Vahoariha maina-ra va'ora honariaki bana ada, kidiuva kasiroini akadava'ani vihira kaimoni. Uva a'dini kamasikoni va'oaniaroa vano'aki bana ada ka'da'di kidiuva a'bani pitania.
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Hari. Jesus va'ora ni'a'aha: —Avanoki'iki ida Deus athi kapapirani pitani athini:
42 Então Jesus perguntou:
43 Oniaroa, Jesus va'ora ni'aha: —Ka'oa oamani hida oathi. Deus vani va'ora nagathogatho'ara adani judeus kaija'ari, kidija'ari vihira kaimoni. A'onivani judeus kaija'ari avihini kaba'i, ni-avanofiki ada Deus avakadika'da'di hina, oniani ida a'onira nofijanaravini hija. Va'ora nagathogathoki bana adani ija'ari vahoariha hojai Deua binofikia vakahojaina — va'ora ni'aha ada Jesus.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 Jesus abono-ra kavarajomivini ja'di karahoa. Va'ora ni'aha: —Ija'ari hana hini voronirarihi ja'di karaho namania; 'boro'borohi ida ija'ari. Ija'ari hoariha namania voronirarihi ida ja'di karaho, akhomahi ida ija'ari — va'ora ni'aha ada Jesus.
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Rajomi kavaranihi-ra mitha vani'aha adani sasidotxi vavaka'da'diva, farisio khama. Vaabono vakani'akhama'aha: —Jesu-ra agathanijahakiravini mani ida Jesus varani arihina-ra vara vani'avini hija. Jesus haria kavarajomivini vihiki adani uva avakadava'ava abono uva a'bania vakadika'da'di-ra vakaathiriki — vaabono vakani'akhamaha.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Oniania, Jesu-ra vagathivini-ra vanofi'aha. Ija'ari vaipohiki-ra vifinivini mani ida Jesu-ra vagathiravini hija. Ija'ari vaipohiki vaabono vani'aha: —Deus athi namoniva abono ada Jesus.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.