Mateus 15
Paumarí NT (PAD_WBT) vs NTLH
1 Hari. Jesus kania avikha'aha adani farisio vaipohiriki, judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono khama. Jerusaléa vikhaki adani, Jesu-ra vara vani'ara kaimoni. Jesu-ra vanana'dohi'aha:
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 —Akadija'ari avikhananavaki vakadihojai hiki ida ija'ari sa'ani-ra kosokovini arafiaki paha karahoa 'baini viahania. Nimania ida Deua bivajahavini vakahiki. Ni-niki ida iipohini vakadihojai. Nahina mani ida kadaipohi akadija'ari avikhananavaki vakadihojai-ra vakajonivini hija? Ni-asohiki ida vakadihojai. Ni-vi'baina viahania vasa'a-ra vakosokovini arafiaki, oniani ida akadija'ari avikhananavaki kahojai-ra vanaabaravini hija.
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Hari. Jesus va'ora ni'aha adani farisio: —A'onivani, nahina mani ida Deus kava'isohihi jiriki-ra avanaabaravini hija? Avarigavini kaba'i ida Deua binofiki bada avani'avini, avakajonibakhiaki ida. Avaranahoarihaki ida Deus athi, bada avani'aja kaimoni ida badani avakadija'ari avikhananavaki a'onira vaka'ojomo'ivini hi'iki.
3 Jesus respondeu:
4 Asia vara niha ada Jesus: —Deus kava'isohihi jiriki ija'ari-ra honariahi:Deus kava'isohihi jirikia bivahonariahivini abinini ida ija'ari kidiamia, kidiabi'i vihiki-ra kanavaranihaki varani jaharikia. Nimania ida Deus kava'isohihi jiriki — va'ora ni'aha ada Jesus.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Asia vara niha ada Jesus: —Avaranahoarihaki ida Deus athi asohijanaria kaimoni. Nimania bana hida avakadi'ojomo'ihi athini asohiriki: Ija'ari kajiniroki Deu-ra kanava'igavini hini ida kidijiniro pitani. Ni-makhaniki ida kidiabi'i, kidiamia vihiki-ra va'ora kaijahitaravini, vakadinahina-ra vakainamovini kaba'i. Deu-ra kanava'igavini hini mani ida va'ora kaijahitaravini namakhanirini hija. Ojomo'ihi athini nikia ija'ari-ra avaka'ojomo'ivini jaharihi, ni-asohirihi ida. Nirihi ida Deus athi. Deua bihonariaki ida avakadiamia, avakadiabi'i vihiki-ra avanakaidivavini. Avakadimoni ni-makhaniki ida va'ora avanakaidivaravini. Ni-avanofiki ida Deus athi-ra avanaabavini. Avanofimanihi ida avakadija'ari avikhananavaki vakadihojaia avakahojaini — va'ora ni'aha ada Jesus.
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 — ausente —
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 Asia vara niha ada Jesus: —Deus athi-ra avanofivini-ra avakahi'badaraki a'oni. A'onira vara vani'a'bo'da'iki ada Deus. Deus athi kapapirania Isaías kohana binajiri'iki ida athi:
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 — ausente —
8 “Deus disse:
9 Nimania ida Deus athi, papira hojaki athini — niha ada Jesus.
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Hari. Oniaroa, Jesus va'ora baranaha'aha adani ija'ari vaipohiki, vikhara kaimoni kidiania. Vara va'ora ni'aha: —A'onivani afohahavi mitha vani'a hida kodivarani mahija avarigajahakivini.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Ni-'baia binamakhaniki ida ija'ari Deus viaha. Ija'ari varani jaharikia kavaranini mani ida ija'ari-ra najaharija Deus viaha.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Oniaroa, Jesu-ra vanamaakari'aha adani ipohina, vani'aha: —Iogamanija koda ida farisio kadavarani-ra vavajaharavini?
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Jesus va'ora ni'aha: —Deus jaharikia va'ora arakhaki bana adani. Hogoi 'ba'dani fori vihiki adani. Ni-hogoi 'ba'dani-ra rakhaiki ada kodiabi'i. Movahi ida ba'ba'da kodiabi'ia birakhairiki, birasohahi, binahokahihi.
13 Jesus respondeu:
14 Hari'a va'ora vakava'ibodi adani farisio. Kamaodorohaki fori vihiki adani. Ija'ari vasohiva abono vakamaodorohaki adani. Makhira kamaodorohakia bibananiki ada hoariha kamaodorohaki; hodi bodinia avavoronijakosi'bamakhama'aha.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Oniaroa, Pedro Jesu-ra ni'aha: —Haria nanamithajahakivinihi bana hida 'bai kavaranihi vara va'ora ini'avini hi'iki.
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Jesus va'ora ni'aha: —Vahoariha fori avihimania koda? Ni-nahina-ra avarigaria koda?
16 Jesus disse:
17 Ija'aria biobaihi ida kidi'bai bodinia, bikidafihi, kaijonia okhahi, kia'ihi. Ni-'baia binamakhaniki ida ija'ari.
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Ija'ari va'ini bodinia hojaki ida va'ini bodini vara nini jahariki. Varani jahariki-ra vara vani'avini mani ida ija'ari-ra najaharija Deus viaha.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Bikava'ibodivarani'imidiaki ida hojai jahariki. Binofihi; bada bini'ahi. Hida vani mani va'i bodini vara nini jaharika'oaki. Binofiki ida kaabinina. Binofiki ida kidigamo hiriki-ra vi'omavini. Binofiki ida kidimakhira hiriki-ra vi'omavini. Binofiki ida gamo-ra odoraonivini. Bikava'ibodivarani'imidiaki jaboni ida hojai asohiriki hoariha, oniani ida hojai asohirikia kanahojaini hija. Bibo'diaki ida hoariha kanahina. Korijanahia kavaranibakhiaki ida ija'ari, onii jaharikia kanavaraniki ida ija'ari hoariha.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Hojai asohirikia kahojaini mani ida ija'ari-ra najaharija Deus viaha. 'Bai viahania ija'ari sa'ani-ra kosokohi arafiarihi, ni-ija'ari-ra najahariki Deus viaha.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Hari. Ai vihi'aha adani Jesus, Tiro sidaji, Sidom sidaji kaaraboni-ra avanikhahavini avamaakari'aha.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Oniaroa, avakhano'aha, Jesu-ra namaakari'ihi ida gamo. Israel kaija'ari hirihi ida gamo, Canaã kaaraboni kaija'arini ida. Binamaakari'aha ada Jesus, bodi'bara'ihi: —Jesus, ivani ka'da'di i, Davi kohana kahanodi namitharonisiagaki i. Hora va'adi bana. Kabajadiki ida kodisai, bajadia binajaharikarahoki ida kodisai kamahi.
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Jesua ni-bigathaniki ida athini. Oniaroa, kidipohia vanamaakariha ada Jesus, vani'aha: —Ihonaria bana oni gamo akara'o'ini. Anaothia kasiagaha'oadahaki oni, bodi'baraha'oadahaki ida jaboni.
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Oniaroa, Jesua bini'ahi ida gamo: —Deus hora honariavini hiki Israel kaija'ari-ra va'ora okajoamoravini. Ovilia avakamadaki fori vihiki adani. Ni-hora honariaki kaho ija'ari vahoariha-ra va'ora okajoamoravinia.
24 Jesus respondeu:
25 Jesus viaha kajo'atharari'ihi ida gamo, bini'aha: —Hora kajoamora bana!
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Jesua bini'a'ihi: —Isai-ra va'ora ano'avini hiki ida 'bai. Jomahi-ra va'ora ono'avini hiki ida 'bai isaia vakai'dariki. Jahariki ida isai vi'bairina kaba'i, jomahi-ra va'ora ano'avini hini isai vakadi'baia — niha ada Jesus. Jesus judeus kaija'ari-ra kavarajomivini isai fori vihina. Judeus kaija'ari vihiriki-ra va'ora kavarajomivini jomahi fori vihina.
26 Jesus disse:
27 Oniaroa, gamoa bigathani'ihi ida Jesus athi: —Hai oamani. Jomahi fori ohiki ho. Ija'ari vi'baina kaba'i, jomahi vaitxanava vahahi hida ija'ari vakadi'bai moramorani gora nabo'ania vararaki. Kadaija'ari ohirina kaba'i onofiki ida kodisai-ra ikajoamoravini.
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Jesua bini'a'ihi: —Gamo, hora ikajari'dari'oamanija. Ida akara'o'ihi bajadi kadaisai kania — gamo-ra ni'aha ada Jesus. Vara nina kaba'i ada Jesus, aihota'ihi ida gamo kaisai.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Oniaroa, ajihi'aha, okhaha, Galiléia kaaraboni ka'dakonia kaikahi'aha ada Jesus. Gaimori'aha arabo namahikia vithima'o'aha.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Jesus kania avikha'aha adani ija'ari vaipohiki. Va'ora vavikha'aha adani ija'ari vakavamoniki, vajo'o aba'oronisiagaki, vatonorohaki, vakamaodorohaki, vaabani a'dakharariki vihiki. Kavamoni ipohiki-ra vavahojaki adani ija'ari va'ora vavikha'aha Jesus viaha. Jesus va'ora anaihotahahavimani'aha.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Vakava'ibodivaranikaraho'ihi ida Jesus kabadani danoki. Va'ora vanoki'aha adani vaabani a'dakhararijanariki vavaravara'ina. Va'ora vanokiki jaboni adani ija'ari vajo'o aba'oronisiagaki, ija'ari vatonorohaki vaadaha'ina. Va'ora vanokiki jaboni adani ija'ari vakamaodorohaki vanokho avagaha'ini. Ija'ari Jesus kabadani danoki-ra vanokivini mani ida Deu-ra khai vani'avini hija.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Hari. Jesus va'ora anaihota'aha adani ija'ari vaipohiki naothinia, ipohina-ra va'ora baranaha'aha, va'ora ni'aha: —Va'ora onakaidivaki va'oani ija'ari vaipohiki. Mahi ahoarabakosikia kodiania vahojana. Vakadi'bai-ra vakainamovini hiki, napaja vikhana. Vi'bairina oadani ni-onofiki ida ai vihina va'ora ohonariavini. Vaibavia avakakhakhamana vaha va'ora ohonariara vaha; vajarona binafajafajahamaniha vaha; hagihia vai'ami va'ora narai'ahamaniha vaha.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Ipohina vani'aha ada Jesus: —Pão kahojarihi bana hihida ibavia kakapavakari vahaki kaimoni. Niha akani'a'aki koda bana hida pão va'ora ano'avini kihiki kaimoni?
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 —Nihafori kihimanija ida pão avakavahojaki? — va'ora ni'aha ada Jesus. Jesus athi-ra vagathani'aha: —Akavahojaki ida 7 pão kihiki kaipohini, avahojaki abaisana 'bamiki ka'oa jaboni — vani'a'aha.
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Oniaroa, Jesus va'ora honaria'aha adani ija'ari vaipohiki vavithionahana.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Biagathani'ihi ida pão, abaisana hiki, Deu-ra ni'a'aha: —Deus, ivani ijahaki i, pãoa haria ino'a'iki i. Hari. Bikanapitahataha'ihi, ipohina-ra va'ora no'avini kihi'ihi vakaravinaja kaimoni. Oniania, vakaravina'ihi ija'ari vaipohiki vakadimoni kihini.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Jesua bianaipohi'ianaha ada abaisana, pão kihiki. Vi'baihahavi'aha, vaakhari'aha. Vi'baina naothinia Jesus ipohina vanajoroni'ihi ida 'bai ahabarini. Vanaji'biji'biha'ihi ida 7 so'oro ipohini.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Makhira 4 mil vaipohina vi'baiki, gamo, isai vihiki vi'baiki jaboni. Ija'ari va'ahapina oamani adani vi'baira.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Hari. Jesus va'ora kaamina'aha adani ija'ari vaipohiki, naothinia vaki'dama'aha adani Jesus, ai vakihi'aha, avakakafianiha, Magadã kaarabonia avako'omisi'aha.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.