Marcos 4
Paumarí NT (PAD_WBT) vs NTLH
1 Hari. Mahi hoariha Galiléia ka'dakoni vadini maakarinia okharafoniha ada Jesus. Ija'ari vaipohiki vavajoronivini mani ida naki'damana hija kanava. Aakhanaipa'itxiha ada Jesus, kanava vithi'aha, va'ora ka'ojomo'i'aha adani ija'ari pasapasania vahojaki.
1 Jesus começou a ensinar outra vez na beira do lago da Galileia. A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou e sentou-se num barco perto da praia, onde o povo estava.
2 Rajomi kavaranihia va'ora vara ni'a'aha:
2 Jesus usava parábolas para ensinar muitas coisas. Ele dizia:
3 —Mitha vani'a. Siroia okhaha ada makhira binatxiotxiohi ida trigo 'ba'dani.
3 — Escutem! Certo homem saiu para semear.
4 Hagihi vadinia vararahi ida 'ba'dani hoarahanana. Avigariha adani igitha vitxagatxagahahavi'ihi.
4 E, quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Ja'di namania vararahi ida 'ba'dani hoariha. Abihiarihi ida nami ja'di namania. Odorihi ida nami, movajoraki'ihi.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 'Damani abohani abihiarini mani ida safini afana bianara'okhovini hija.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Hogoi kajaroiki kania vararahi ida 'ba'dani hoariha. Movahi ida jaboni hogoi, rakhajahi-ra najahari'ihi, ni-bono'iki.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas. Por isso nada produziram.
8 Arabo jahakia vararahi ida 'ba'dani hoariha. Movahi, avijavahi, bono'ihi. Aipohi'ihi ida trigo 'ba'dani. Trigo avani hoarahanana bononi 'ba'dani ipohini 30. Trigo avani hoarahanana bononi 'ba'dani ipohini 60. Trigo avani hoariha bononi 'ba'dani ipohini 100.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa brotaram, cresceram e produziram na base de trinta, sessenta e até cem grãos por um.
9 Hari. Kidirajomi kavaranihi anokhomi'ini, va'ora ni'aha ada Jesus: —Avamorobohahi; mitha vani'ajahaki bana hida kodivarani.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Hari. Ija'ari vaipohiki vahojajanarina, Jesu-ra vani'aha adani ipohina vahoariha khama: —Ni-aogajahakiki ida rajomi kavaranihia ikavaranini. Haria nanamithajahaki bana — vani'aha.
10 Quando a multidão foi embora, as pessoas que ficaram ali começaram, junto com os doze discípulos, a fazer perguntas a Jesus sobre parábolas .
11 Jesus va'ora ni'aha: —Deua binofiki ida avarigavini, oniani ida Deus ka'da'di hina kavaranihia a'onira onanamithajahakivini hija. Ija'ari vahoariha ni-avigavini vanofiki ida varani Deus va'ora vaka'da'divini. Vakadiania vara ovani'aki ida rajomi kavaranihi, avigajorakiria kaimoni hida kodivarani.
11 Jesus disse a eles:
12 Oathi-ra mitha vani'avini kaba'i, ni-nahina hini avigaki. Avigaja vaha ida Deus athi nahina hini; Deus kania vaabono gahinai vanihamaniha vaha; vakadihojai asohiriki-ra vakava'ipahinika'oamaniha vaha, Deus bina'biramaniha vaha ida vakadihojai asohiriki.
12 para que olhem e não enxerguem nada e para que escutem e não entendam; se não, eles voltariam para Deus, e ele os perdoaria.
13 Oniaroa, asia vara niha ada Jesus: —Avarigarihi hida rajomi kavaranihi hoarani, nihanikia koda avarigaki ida rajomi kavaranihi hoariha afohahavi?
13 Então Jesus perguntou:
14 Oniaroa, Jesus va'ora nanamithavini hi'ihi ida rajomi kavaranihi: —Trigo 'ba'dani txiotxioni vani fori hija ida Deus athi kavaranihi. Deus athi fori hiki ida trigo 'ba'dani. Vara bivani'ahi ida Deus athi, trigo 'ba'dani-ra natxiotxiovini vani fori hihi.
14 E continuou:
15 Hagihia vararahi ida trigo 'ba'dani. Igitha vaha'ihi. Onivani fori vihira adani ija'ari vahoarahanana Deus athi-ra vakamithaki. Hari. Oniaroa, khaki ada Jahari Deus athi-ra anihavini va'ini bodinia, oniani ida Deus athi-ra vakava'i'birinivini hija.
15 Algumas pessoas que a ouvem são como as sementes que caíram na beira do caminho. Logo que ouvem, Satanás vem e tira a mensagem que foi semeada no coração delas.
16 Ja'di namania vararahi ida trigo 'ba'dani hoariha. Kanamini odorini movajoraki'ihi. 'Damani abohani abihiarini mani ida anara'okhoni hija. Movani kama'dani vani ara'okho'ihi. Onivani fori vihira adani ija'ari vahoariha Deus athi-ra vakamithaki. Vanofihi, khai vakhanimaniha. Mahi ipohiriki vani khai vani'aja ida Deus athi. Deus kaija'ari vihina kama'da'ini mani ida vahoariha va'ora vanajahariharivini hija, oniani ida Deus athi-ra vakava'ipahinivini hija.
16 Outras pessoas são como as sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras. Quando ouvem a mensagem, elas a aceitam logo com alegria;
17 — ausente —
17 mas depois de pouco tempo essas pessoas abandonam a mensagem porque ela não criou raízes nelas. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
18 Hogoi jaroki 'damania vararahi ida trigo 'ba'dani hoariha. Hogoia binajaharihi, bonohi, ni-a'diki ida trigo bononi. Onivani fori vihira adani ija'ari vahoariha Deus athi-ra vakamithaki. Vakava'ibodivaraniha'oadahahi ida vakadi'bai-ra vanako'dihavini, vakadinahina-ra vakapavakarihavini, vakadibadani hiki. Vakadinahina aipohini-ra vanofiki adani. Jiniro-ra vanofikarahovini mani ida Deus athi-ra vanofijahakiravini hija, oniani ida Deus athi-ra vanaabaravini hija jaboni. Onivani fori hija ida rakhajahi, ni-bono'iki. Onivani fori vihiki adani ija'ari vamorobohariki fori vihina.
18 Ainda outras são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem,
19 — ausente —
19 mas, quando aparecem as preocupações deste mundo, a ilusão das riquezas e outras ambições, estas coisas sufocam a mensagem, e ela não produz frutos.
20 Hari. Arabo jahakia makhira binatxiotxiohi ida trigo 'ba'dani hoariha. Movahi, na'baha'ihi, bono'ihi. Aipohi'ihi ida 'ba'dani. Arabo jahaki fori vihiki adani. Onivani fori vihira adani ija'ari vahoariha Deus athi-ra vakamithaki. Vakamithahi, avigahi ida Deua binofiki bada vani'avini, oniani ida vanaabajahakivini hija. Trigo 'ba'dani 30 hiki vani fori vihira adani ija'ari Deus athi-ra vanaabavini pa'itxini. Trigo 'ba'dani 60 hiki vani fori vihira adani ija'ari Deus athi-ra vanaabavini doronini. Trigo 'ba'dani 100 hiki vani fori vihira adani ija'ari Deus athi-ra vanaabajahakiki.
20 E existem aquelas pessoas que são como as sementes que foram semeadas em terra boa. Elas ouvem, e aceitam a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, trinta; outras, sessenta; e ainda outras, cem vezes mais do que foi semeado.
21 Hari. Jesus va'ora vara ni'a'ianavini hihi ida rajomi kavaranihi hoariha. Jesus va'ora ni'aha: —Lamparina vagani fori hiki hida kodivarani. Gora vagani-ra anofihi; ni-si'aha akaasiaki kabodinia anahojaki ida lamparina, ni-cama kanabo'ania anahojaki jaboni. Gora bodini nama vania anahojahi ida lamparina, vagaja kaimoni ida gora bodini.
21 Jesus continuou:
22 Hidakaba'i ahojaki ida ija'ari kava'ibodivarani. Khaki ida mahi kodivarania binanokiaki bana ida ija'ari kava'ibodivarani, nahina hoarani ahojajanaria kaimoni. Vagani kania hojani fori hiki ida.
22 Pois tudo o que está escondido será descoberto, e tudo o que está em segredo será conhecido.
23 Avamorobohahi; mitha vani'ajahaki bana hida kodivarani.
23 Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
24 Mitha vani'ajahaki bana hida kodivarani mahija avarigajahaki'avini. Hari'a va'ora anaathidanoarari bana adani vahoariha Jahari kabadania vakabadanina, avarigaravini oadani vanamonahavini vanamonaharavini. Va'ora avaranaathidanoarariha; Deus a'onira anaathidanoararihi bana jaboni. Deus a'onira anaathidanoararivini arafiaki bana a'oni.
24 Disse também:
25 Oathi-ra avanaabahi; Deus a'onira kakodiahi avarigajahakija kaimoni ida kodivarani. Oathi-ra avanaabarihi; avarakava'i'birinihi ida pa'itxi avariga'iki — va'ora ni'a'aha ada Jesus.
25 Quem tem receberá mais; mas quem não tem, até o pouco que tem será tirado dele.
26 Rajomi kavaranihi hoariha va'ora vara ni'avini. Jesua bini'aha: —Ba'ba'da avijavani vani fori hini hida Deus ija'ari-ra vaka'da'divini. Ija'aria bikarakhaihi ida jaro'oa ka'ba'dani.
26 Jesus disse:
27 Ni-biakogaki ida kidiba'ba'da niha khanikhanini kamovani, kavijava'ini. Bikarakhaivini naothinia joma vadihi, mahia nokihi. Binokha'ihi ida kidirakhajahi mova'ini, karaho'ini. Ni-biakogaki ida jaro'oa kavijavani niha khanikhanini. Ni-biakogaki jaboni ida kabono'ini niha khanikhanini. Biogaravini kaba'i namitha'ihi.
27 Quer ele esteja acordado, quer esteja dormindo, ela brota e cresce, sem ele saber como isso acontece.
28 Araboa mova'ihi ida kidiba'ba'da, jahahi, bono'ihi. Afani afo'imidia nokiaki naothinia avani maina hida avijavahi. Karaho'ihi, mova'ihi, bono'ihi.
28 É a própria terra que dá o seu fruto: primeiro aparece a planta, depois a espiga, e, mais tarde, os grãos que enchem a espiga.
29 Na'baha'ihi ida bononi, a'di'ihi, aniani kamahini a'boahahavihi ida avani — niha ada Jesus.
29 Quando as espigas ficam maduras, o homem começa a cortá-las com a foice, pois chegou o tempo da colheita.
30 Hari. Vara ni'a'ianaha ada Jesus: —A'onira vara oni'avini hiki ida bana rajomi kavaranihi hoariha. Mostarda 'ba'dani avijavani fori hiki ida Deus ija'ari-ra vaka'da'divini.
30 Jesus continuou:
31 Itxanini arafiaki ida mostarda 'ba'dani. Ija'aria birakhaihi ida mostarda 'ba'dani kidisiroia. Movahi, avijavahi, karahoki ida mostarda avani. Patxapatxahaki ida. Vadini avijavani na'bahaki jaboni. Igitha raboki kagorahaki vadinia afani hararania. Itxanini arafiaki ida ba'ba'da, kaba'i, mostarda 'ba'dani movahi, avijava'ihi, karaho'ihi — niha ada Jesus.
31 Ele é como uma semente de mostarda, que é a menor de todas as sementes.
32 — ausente —
32 Mas, depois de semeada, cresce muito até ficar a maior de todas as plantas. E os seus ramos são tão grandes, que os passarinhos fazem ninhos entre as suas folhas.
33 Rajomi kavarani ipohikia kavaraniha ada Jesus. Binofiki ida ija'aria kidivarani vakamithavini, avigajahakija kaimoni nahina hini.
33 Assim, usando muitas parábolas como estas, Jesus falava ao povo de um modo que eles podiam entender.
34 Rajomi kavaranihi ka'oa-ra vara vani'aki ada Jesus. Ija'ari vaipohiki vahojajanarina, ipohina-ra va'ora vara ni'ahahavivini hi'ihi ida kidivarani nahina hini, avigajahakija kaimoni.
34 E só falava com eles usando parábolas, mas explicava tudo em particular aos discípulos.
35 Hari. Mithani asia mani kanava kabodinia hojaha ada Jesus. Hari. Ipohina-ra va'ora ni'aha: —Aakakafiani'ava.
35 Naquele dia, de tardinha, Jesus disse aos discípulos:
36 Hari. Va'ora vakaamina'aha adani ija'ari vaipohiki, vaki'dama'aha adani Jesus, ipohina khama. 'Dako pitanija Jesu-ra avakavikafiani'aha. Kanava kaipohiki aakafianisiagaki.
36 Então eles deixaram o povo ali, subiram no barco em que Jesus estava e foram com ele; e outros barcos o acompanharam.
37 Hari. Avakakafianina kaba'i, kama'da'ihi ida sirisiriki danoki. Komini kana'bahakia biakapahakaraho'ihi ida kanava.
37 De repente, começou a soprar um vento muito forte, e as ondas arrebentavam com tanta força em cima do barco, que ele já estava ficando cheio de água.
38 Hari. Vadisiaga'aha ada Jesus. Ka'da'di kanabo'ania kahojahi ida 'da'dijora. Avikhamahana'aha adani Jesus ipohina kidiania. Vakananokiaha'aha: —Jesus, Jesus. Haria akava'ijoa bana! Aahidananaki bana hari! Haria koda inakaidivaria?
38 Jesus estava dormindo na parte detrás do barco, com a cabeça numa almofada. Então os discípulos o acordaram e disseram: — Mestre! Nós vamos morrer! O senhor não se importa com isso?
39 Nokho afora'aha. Gama'aha, bikaabani'ihi ida sirisiriki, komini kihiki. Jesua bini'ahi: —Radaha'a! Radaha'ihi ida sirisiriki. Karadaha'ihi ida komini kana'bahaki.
39 Então ele se levantou, falou duro com o vento e disse ao lago: O vento parou, e tudo ficou calmo.
40 Ipohina-ra va'ora kani'a'aha: —Niha avakhanimanija avaofiniki? Deu-ra vavakaijoka bana! Avakajari'damanija ida Deus a'onira akadava'avini? — niha ada Jesus.
40 Aí ele perguntou:
41 Komini jorakia karadahani mani ida va'ora naimahidaja. —Makhira ka'oa hiriha hada. Ni-anoki'iaki kaho ida ija'ari hoariha ovari fori hiki sirisiriki, komini kihikia athi bikamithaki — vaabono vakani'akhama'aha.
41 E os discípulos, cheios de medo, diziam uns aos outros: — Que homem é este que manda até no vento e nas ondas?!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.