Marcos 10

Paumarí NT (PAD_WBT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Hari. Ai vihi'aha adani Jesus. Judéia kaarabonia avikha'aha. Jordão vainia avikafianiha. Nobanija vihi'aha. Vajoroni'ianaha adani ija'ari vaipohiki. Jesu-ra vanamaakari'aha. Va'ora ka'ojomo'i'aha. Kidihojai oamani ida ija'ari vaipohiki-ra va'ora ka'ojomo'ivini.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Jesus kania vikhaha adani farisio vaipohiriki. Vaabono vani'aha: —Jesua ni-bikapoariki ida Deus kava'isohihi jiriki. Jesus Deus kava'isohihi-ra kajonivini-ra vanofivini, oniani ida vakaborovini hija. Vanana'dohi'aha: —Deus kava'isohihi jirikia hojaki ida makhira kidigamo-ra nahojahavini kavaranihi. Gamoa bada bini'ahi ida badani kidimakhira bivajahariki, Deua biva'ahamanira ada makhira kidigamo-ra nahojahavini?
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Jesus va'ora ni'aha: —Nahina mani ida Moisés kohana a'onira honariavini hija?
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Farisioa vani'aha ada Jesus: —Moisés kohana biva'ahaki ada makhira kidigamo-ra nahojahavini. Binahojahavini viahania papira jirikia bino'a'ihi, kidigamo hijanaria kaimoni. Bino'avini naothinia, bihonaria'ihi ajihini. Nimania ida Moisés athi Deus kava'isohihi jirikia hojaki — Jesu-ra vani'aha adani farisio.
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Jesus va'ora ni'aha: —Ni-avanofiki ida Deus athi-ra avanaabajahakivini, oniani ida Moisés kohana makhira-ra va'ahavini hija, kidigamo-ra nahojahavini. Asia vakhaniki adani ija'ari vahokiki hidakaba'i, Deus athi-ra vanaabajahakivini-ra vanofiravini.
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Deus va'ora namonahaki adani makhira gamo khama.
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 Kidigamo-ra anakaravini mani ida makhira, kidiamia, kidiabi'i vihiki-ra va'ora aakara'ovini hija.
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 Makhira, kidigamo khama avaakarana viahania vi'bamiha. Avaakara'ina naothinia, ija'ari hoarani fori vihina vahoja'aha kidigamo khama.
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Deus vani va'ora anakaramisi'ara adani. Hari'a ija'ari vaabono vakanahoarihakhamava.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Hari. Anokhomi'ihi ida Jesus kavarani. Ai vihi'aha, gora bodinia avi'oi'aha. Ipohina vanana'dohi'aha kidivarania.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Vakadina'dohi bigathani'aha: —Makhira binahojahahi ida kidigamo, gamo hoariha-ra anakarara kaimoni, jahari'oamanija ida makhira kahojai.
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Gamoa binahojahaha ada kidimakhira, makhira hoariha-ra anakaraja kaimoni, jahari'oamanija ida gamo kahojai — niha ada Jesus.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Hari. Oniaroa, ija'ari va'ora vavikhaha adani vakadisai Jesus kania. Vanofiki ida Jesus vakadisai-ra va'ora kajoamoravini. Oniaroa, kidipohi va'ora vakaabani'aha adani isai-ra vavikhaki: —Hari'a va'ora vavikha va'oani isai.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Jesus ipohina-ra va'ora nokiha, va'ora kaja'oria'aha, va'ora ni'a'aha: —Jakaho vikhava va'oani isai kodiania. Hari'a va'ora vakaabani kodiania vikhana. Hi'adani isai fori vihiki vani hadani Deu-ra vanofijahakira. Isai vania vanofira ada Deus va'ora vaka'da'dira kaimoni. Isai fori vihi'a bana mahija Deu-ra avagathanivini, avakadika'da'di hi'ara kaimoni.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Vakava'ibodivarani hida oathi. Isai fori vihi'a mahija Deu-ra avagathanivini avakadika'da'di hi'ara kaimoni. Isai fori avihirihi; jokoa avakadika'da'di hiriha ada Deus, jokoa Deus ibavia avarikharihi — va'ora ni'aha ada Jesus.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Oniaroa, Jesus isai-ra va'ora gathanihanana'aha, va'ora kaabadaronahahahavi'aha, Deu-ra kanikharia'aha va'ora kajoamorara kaimoni.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Hari. Ajihina kaba'i ada Jesus, kha'aha ada makhira ki'darahana. Jesus viaha kajo'atharari'aha, bini'a'aha: —Jesus, ijaha'oamanija. Onofiki bana ida kodimahi anokhomiriki Deus kania. Hana hini badani jahaki ida bada oni'aja kaimoni, oabinina kamahini Ibavi Jahaka'oakia ookhaja kaimoni?
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Jesua bigathani'ihi ida kidina'dohi: —Nahina ida ojahana-ra ikahivini hija? Deus oavani ada jahara. Ni-nahina hoariha jahaki.
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 Iogaki ida Deus kava'isohihi jiriki. “Hari'a hoariha-ra naabini! Hari'a ivi'oma oni makhira hoariha kagamo! Hari'a bo'dia! Hari'a hoariha-ra korijanahia akaraganaha! Hari'a hoariha-ra korijanaha! Ikamitha'a oni kadabi'i, kadamia vihiki ira vara vani'avini.” Nimania hida Deus kava'isohihi jiriki.
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Hari. Niha ada makhira: —Jesus, isai ohina kari vani, onaabaja hida Deus kava'isohihi jiriki afobakhia.
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Jesua vada bini'a'aha, bivajahamanihi ida hojana, bini'a'aha: —Ida asia mani hojahi badani hoarani bada ini'aki kaimoni. Okha'a bana. Kadanahina, kadainisika hiki-ra pavakari niha'a afohahavi. Ija'ari vakanahinariki-ra va'ora no'avinihi ida kadajiniro. Deus ibavia iokhani kamahini ni-nahina-ra bana ikainamoki. Kadapavakarihi naothinia hora vaipohiha'a.
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Hari. Makhira mitha bini'a'ihi ida Jesus athi. Kidinahina ahapini gahinai hini varani hini mani ida va'i mokara ni'ani hija. Ni-no'ai hini binofiki. Ajihi'aha.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Hari. Jesua binokiribani'aha, ipohina-ra va'ora ni'a'aha: —Vakanahina'ahapikiki vakadinahina ipohiki-ra vanofivini mani ida Deu-ra vagathaniravini hija vakadika'da'di kaimoni hina.
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Vakava'ibodivarani'ihi ida athi. Jesus va'ora ni'a'ianaha: —Oipohina, vakadinahina va'ora kakodiaki vaabono vavanihavini mani ida Deu-ra vagathaniravini hija vakadika'da'di kaimoni. Ija'aria vanofivini kaba'i ida Deus ibavia okhani, ni-vakaabokaki.
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Oniaroa, Jesus va'ora kavarajomiki adani ija'ari cavalo avi jo'onia okhajavarina-ra kaabokaravini vani fori vihina. Avi jo'onia cavalo okhajavarina-ra kaabokariki fori vihiki adani vakanahina'ahapikiki. Vakadinahina-ra vanofijahakivini mani ida Deus vakadika'da'di hina-ra vagathaniravini hija, oniani ida Deus ibavia va'ora arakharija. Ni-vakaabokaki ida avikhana. Ija'ari vakadinahina-ra vavakaijokavini oadani, ni-vakaabokaki ida Deus ibavia avikhana.
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Jesus ipohina vakamithahi ida athi. Vakava'ibodivarani'ahapiki'ihi, vaabono vakanana'dohikhama'aha: —Ka'oa mani ida koda iathini, ni-nihanikia ija'ari abononi akava'ijoaki, Ibavi Jaharika'oakia okharia kaimoni?
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Oniaroa, Jesus vada va'ora ni'aha, va'ora ni'a'aha: —Ni-ija'ari abononi akava'ijoavini-ra kaabokaki. Deus ka'oa ija'ari-ra akava'ijoavini-ra kaabokaki. Deua bikaabokaki ida badani hahavi danoki bada ni'ani.
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Hari. Pedroa bini'aha: —Mitha ini'a. Harivani akadinahina, agorana, akadija'ari vihiki-ra va'ora anahojahahahavi'iki hari, ira avaipohihaja kaimoni.
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 Jesus va'ora ni'aha: —Ka'oa hiki ida kodivarani. Kodipohia binahojaha'iki ida gorana, igamina, kidiabi'i, kidiamia, kidisai, kidiarabo hiki, vara bivani'aka'oaja kaimoni ida omonina jahaki, ovari abinirina oadani gahinaki bana nahina ipohikia.
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 Pa'itxi-ra nahojahaki, karaho ida bigathaniki bana. Karahohi ida binahojahaki, karahoni arafiaki ida bigathaniki bana. Kodipohia binahojahi ida kidinahina hoarani hora kakodiaja kaimoni, Deua bianaipohi'ianahi 100 hiki ipohinia. Hora vanofiriki va'ora vavajahariki jaboni adani oipohina, oniani ida va'ora vanajahariharivini hija bana. Hari. Abinina naothinia gahinaki jaboni bana kidimahi jahaki anokhomirikia Deus kania.
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Hari. Ija'ari vaipohiki va'oaniaro miro'a Deus va'ora baranahavini, avi'oisiagaki adani Deus ija'ari-ra vaka'da'divini kania. Ija'ari vahoariha Deus va'ora baranahavini-ra vakamitharonisiagaki, va'oaniaro miro'a avi'oiki bana adani Deus ija'ari-ra vaka'da'divini kania — va'ora ni'aha ada Jesus.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Hari. Oniaroa, ai vihi'aha adani Jesus, Jerusalém sidajia avikharimananina. Okhananavaha ada Jesus. Avikasiagaha adani ipohina. Jesu-ra vakava'ibodivarani'aha. Vahoariha avikasiagaki vava'i soko iniki. Ipohina vihiki-ra va'ora avikhananavapa'itxiha, va'ora nava'isohi'ianavini hiki ida namitha'iariki kidiania.
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 —Mitha vani'a. Jerusaléa aokhaki hari. Hovani ija'ari hahavi vakadi'aajo ho. Hora avarakhaki bana adani vahoariha sasidotxi vavaka'da'diva, judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono khama vasa'a kabodinia. Va'oaniaro vakhaniki bana adani:Vakhaniki bana adani. Oniani ida ija'ari Deu-ra avigariki vasa'a kabodinia hora avarakhavini hija bana.
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 Oniaroa, hora avigarahaki bana adani, hora vakaathovini, hora vidafiavini, hora vanaabiniki bana adani. Hari. Mahi ahoarabakosiki radaha'ihi, oahokiki bana ho — va'ora nava'isohijora'aha ada Jesus.
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Hari. Oniaroa, Jesu-ra vanamaakariha adani Tiago, João khama. Va'oaniaro Zebedeu kaisai 'bamakhama adani. Jesu-ra vani'aha: —Aajo, anofiki bana ida bada ini'aki ira akanikhariavini hiki.
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 —Nahina mani hida avanofija? — Jesus va'ora nana'dohi'aha.
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Vani'aha: —Ija'ari hahavi-ra ivaka'da'divini kamahini ijahani ivagani nokiaki bana i, ija'ari khai ira vani'aki bana adani. I'dihania avithina-ra anofiki hari, hoarana ipitani aniaja, hoariha ipitani kajasonija — Jesu-ra vani'aha adani Tiago, João khama.
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 Va'ora ni'aha: —Ni-avarigajahakiki ida avakanikhariaki. Okapoariki bana ida oimana 'banani. A'onivani avakapoarimania koda bana ida avaimani 'banani jaboni? Ni-okajoniki bana ida hora vanajahariharivini. Avakajonimania koda ida bana a'onira vanajahariharivini? Hofori avihimania koda bana?
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Vani'aha ada Jesus: —Ha'a. Ni-akajoniki ida aimana 'banani — vani'aha. Oniaroa, Jesus va'ora ni'aha: —Avakapoariki bana ida avaimani 'banani. Ni-avakajoniki bana ida a'onira vanajahariharivini. Hofori avihiki bana a'oni.
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 Avavithini-ra avanofihi o'dihana. Kodibadani hirihi ida ija'ari-ra onagathogathovini o'dihana vavithira kaimoni. Deua binaibavijahaki ida ibavi opitana ka'aniajanija kajasonija jaboni, va'ora nagathogatho'iki adani ija'ari vavithiki kaimoni o'dihana.
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Hari. Oniaroa, vakadivarani kamithamahani vihiha adani 10 vihiki vaipohina, oniani ida Tiago, João vihiki-ra va'ora vakaja'oriavini hija.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Hari. Jesus va'ora baranaha'aha adani ipohina hahavi vamaakarina. Va'ora ni'aha: —Va'ora avarigamanira adani ija'ari Deu-ra avigariki vakadika'da'di vahojana. Va'ora avavadadamiki adani vakadija'ari. Ija'ari Deu-ra avigariki vakadika'da'di va'ora vahonariafiahaki adani jaboni vakadipamoari vaathi naabani vihira kaimoni.
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Ni-onofiki ida ija'ari-ra avahonariavini, va'oaniaro ija'ari-ra vahonariavini fori hini. Ka'da'di avihini-ra avanofihi; jakaho ija'ari hahavi kahonai abono fori vihi'a bana.
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 Ka'da'di avihini-ra avanofihi; vahoariha-ra va'ora vaakodia bana!
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Hovani ija'ari hahavi vakadi'aajo ho. Vahoariha-ra va'ora okajoamoravini hida hora rakhaja. Vahoariha hora vakajoamoravini hirihi hida hora rakhaja. Ibavi Jaharika'oakia avikhaki bana adani ija'ari vaipohiki. Oabono ova'ahaki ho oabinina ija'ari hahavi-ra va'ora oakava'ijoaja kaimoni — va'ora ni'aha ada Jesus.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Hari. Jericó sidajia avakhano'aha adani Jesus ipohina khama. Ija'ari vaipohiki va'ora vavaipohihaha adani Jesus. Ai vihi'ianaha. Ai vihina kaba'i Bartimeu kamaodorohaki hagihi vadinia vithima'oki. Jiniro kanikhariava abono ada Bartimeu, Timeu kaisai ada.
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Hari. Hagihi vadinia vithima'ona kaba'i vani, bikamithahi ida Jesus varani hina. Jesus radahana-ra vanamoniha adani vahoariha. Bikamithahi, bodi'baraha'aha: —Jesus, ivani Davi kohana kaija'ari namitharonisiagaki i, hora va'adi bana!
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Ija'ari vaipohiki vahoariha vakaabaniha: —Avisoni'a bana! Hari'a bana bodi'barahajana! Ni-avisoniki. Vakaabaniha ana'barahana hi'oamanihi. —Jesus, hora va'adi bana!
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Ogaakosoa'aha ada Jesus, va'ora honaria'aha: —Vibaranaha bana! Oniaroa, vibaranaha'aha. —Khai ini'a bana ida ira baranahavini! Jorakia bana gaa'a — vani'aha.
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Biani'ihi ida kidikarahobi. Binahojaha'ihi, gaajoraki'aha, Jesus kania okha'aha.
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 Jesua binana'dohiha: —Nahina mani hida inofija kodiania? —Jesus, onofiki hida onokho-ra ianavagahavini — bini'aha.
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Oniaroa, Jesua bini'aha: —Ba adaha'a! Hora ikajari'daravini mani ida inokhoni-ra najaha'ia. Jorakia vagaha'ihi ida nokho 'ba'dani. Oniaroa, Jesus naothia kasiagajabana'aha.
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.