Lucas 14
Paumarí NT (PAD_WBT) vs NTLH
1 Hari. Oniaroa, akoiri kamahini vani o'oi'ara ada Jesus farisio vakadika'da'di gorana 'baira kaimoni kidiania. Ija'ari vahoariha vada vani'ahaha'oadahaha ada Jesus.
1 Num sábado, Jesus entrou na casa de certo líder fariseu para tomar uma refeição. E as pessoas que estavam ali olhavam para Jesus com muita atenção.
2 Oniaroa, hojaha ada makhira jaro'barara kakavamoniki, Jesu-ra namaakari'aha.
2 Um homem, com as pernas e os braços inchados, chegou perto dele.
3 Oniaroa, Jesus va'ora nana'dohi'aha adani judeus kaija'ari vaka'ojomo'iva abono farisio khama: —Akadija'ari kahonari jirikia biva'ahamanija koda ida ija'ari ija'ari kavamoniki-ra anaihotavini aakoirina kamahini? Biva'ahamanija koda ida? Biva'aharia koda ida?
3 E Jesus perguntou aos mestres da Lei e aos fariseus:
4 Hari. Viso vakhaniha. Ni-vagathani'iki ida Jesus kana'dohi. Oniaroa, Jesua bikaabada'aha ada makhira jaro'barara kakavamoniki, bianaihotaha, ajihi'ina bihonaria'aha.
4 Mas eles não responderam nada. Então Jesus pegou o homem, curou-o e o mandou embora.
5 Bianaihotavini naothinia va'ora ni'aha adani vajoroniki: —Ija'ari-ra oanaihotavini aakoirina kamahini vani fori hiki ida avakadisai-ra avakajoamoravini aakoirina kamahini. Voroniki vahabini bana ida avakadisai paha aniani ibavini bihiakia. Joraki vania koda bana avaanira bana ada avakadisai? Ha'a. Voroniki vahabini bana ada avakadi'daama kahidari paha aniani ibavini bihiakia. Joraki vania koda bana avaanira bana ada, aakoirina kamahini kaba'i? Ha'a.
5 Aí disse:
6 Hari. Ni-vakaabokaki ida Jesus kana'dohi-ra vagathanivini.
6 E eles não puderam responder.
7 Hari. Oniaroa, Jesus vada va'ora ni'aha adani ija'ari vakaikahiki. Gora kaka'da'dini va'ora kaboa'ivini hiki vi'baira kaimoni kidiania. Vanako'dihaki ida ibavi jahaki mesa kania vavithira kaimoni gora kaka'da'dini maakarina. Oniaroa, Jesus va'ora ka'ojomo'i'aha:
7 Certa vez Jesus estava reparando como os convidados escolhiam os melhores lugares à mesa. Então fez esta comparação:
8 —Ija'ari ira kaboa'ihi akarai kaihinikani kania ikanorini, hari'a bana inako'di ida ibavi jahaki mesa kania ivavithiki kaimoni. Ira kaboa'ikia vahabini bikaboa'i'iki jaboni ada ija'ari vaka'da'diva.
8 — Quando alguém convidá-lo para uma festa de casamento, não sente no melhor lugar. Porque pode ser que alguém mais importante tenha sido convidado.
9 Ikava'ibodivarani bana, ija'ari vaka'da'diva kaikahina viahania, ivani ivithijorakihi ibavi jahakia. Oniaroa, kaikahiha ada ka'da'di. Ira kaboa'ikia binako'diki bana ida ibavi jahaki ka'da'di kaimoni. Ibavi jahakia ivithini-ra nokiha, ira ni'aki bana ada:Nimania bana ida varani iva'ini-ra anaipahihiki. Igaamananihi napaja pa'itxia ivithirari'ihi. Jahariki hida kadaimoni hini.
9 Então quem convidou você e o outro poderá dizer a você: “Dê esse lugar para este aqui.” Aí você ficará envergonhado e terá de sentar-se no último lugar.
10 Oniania, ira onava'isohivini hiki bana ida hojai hoariha jahaki. Akarai kaihinikani kania ikaikahini vani vithi'imidia bana ira kaboa'i'iki napaja nina pa'itxia. Iva'aha bana ida hoariha vithini ibavini jahakia. Oniaroa, ira kaboa'i'iki ira ni'aki bana i:Kanori abono vahoariha vanokiki bana ida ivithirarini, vaabono vakani'akhamavini:Jahaki hida kadaimoni hini.
10 Pelo contrário, quando você for convidado, sente-se no último lugar. Assim quem o convidou vai dizer a você: “Meu amigo, venha sentar-se aqui num lugar melhor.” E isso será uma grande honra para você diante de todos os convidados.
11 Hari. Ija'ari abononi ni'ahi:Deus bini'aki bana ida ija'ari:Va'ini aipahihiki bana ida. Ija'ari hoariha bikava'ibodivaraniki ida nahina hirini. Deus bini'aki bana ida ija'ari:— Jesus va'ora ni'aha adani vajoroniki.
11 Porque quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
12 Hari. Oniaroa, Jesua bini'aha ada va'ora kaboa'i'iki: —Avakadihojai hiki ida va'ora ikaboa'ivini adani kadava'ahi, iigamini, kadabi'i, kadamia, vakadija'ari vihiki, ija'ari vakanahina'ahapikiki vihiki igorani maakarinia vahojaki, vi'baira kaimoni igorania, bona ira vakaboa'iha jaboni vagorana, ira vako'baihavini-ra avanaabosira kaimoni. Va'ora ikaboa'ivini ira vanaabosivini mani ida Deus ira naabosiravini hija.
12 Depois Jesus disse ao homem que o havia convidado:
13 Hari. A'onira onava'isohivini hiki ida hojai jahani arafiaki. Ija'ari vi'baina-ra ikaboa'ivini kamahini kadania, va'ora kaboa'i'a bana adani vakanahinariki, vatonorohaki, vajo'o aba'oronisiagaki, vakamaodorohaki vihiki.
13 Mas, quando você der uma festa, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos
14 Va'ora ikaboa'iha, bona Deus ira kajoamorahi. Va'oaniaroa ni-vakaabokaki ida va'ora iko'baihavini-ra vanaabosivini. Deus vani ira naabosija bana. Ija'ari hojai jahakia vakahojaibakhiaki kohana avahokina kamahini vani, Deus ira naabosiki bana i — va'ora ni'aha ada Jesus.
14 e você será abençoado. Pois eles não poderão pagar o que você fez, mas Deus lhe pagará no dia em que as pessoas que fazem o bem ressuscitarem.
15 Hari. Asia mesa kania vavithiha, vi'baina, hoarana Jesus athi-ra mitha ni'akia bini'aha: —Jesus, Deus kidija'ari-ra vaka'da'divini kamahini khai vakhaniki adani vi'baiki kidiania.
15 Um dos que estavam à mesa ouviu isso e disse para Jesus: — Felizes os que irão sentar-se à mesa no
16 Oniaroa, Jesua vara bivani'ahi ida rajomi kavaranihi ija'ari Deus kania 'baini. —Ihinika ko'baini karaho-ra honariaha ada ka'da'di. Bikaronahi ida athi va'ora kaboa'iha adani kanori abono vaipohiki.
16 Então Jesus lhe disse:
17 Ihinika ko'baini a'diahini kamahini bikarona'ianaha ada kidihonai abono, va'ora nava'isohihavini adani kidikanori abono vaipohiki:Nihi ida ka'da'di athi.
17 Quando chegou a hora, mandou o seu empregado dizer aos convidados: “Venham, que tudo já está pronto!”
18 Hari. Va'ora kaboa'iha, ni-vanofiki vanaabavini hida ka'da'di athi. Hoariha bini'aha ada honai abono:
18 — Mas eles, um por um, começaram a dar desculpas. O primeiro disse ao empregado: “Comprei um sítio e tenho de dar uma olhada nele. Peço que me desculpe.”
19 Hari. Hoariha bini'aha:
19 — Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e preciso ver se trabalham bem. Peço que me desculpe.”
20 Hari. Hoariha bini'aha ada honai abono:
20 — E outro disse: “Acabei de casar e por isso não posso ir.”
21 Hari. Ija'ari vaipohiki vakadiania aadahaoniha ada honai abono ihinika-ra avaaminavini. Ni-avikhana-ra vanofiki. Vaipohikia vanaabarihi ida ka'da'di athi. Ka'da'di kania joi'aha ada kidihonai abono, binamonihi ida vani'aki. Hari. Ihamahi'aha ada ka'da'di. Kidihonai-ra ni'aha:Niha ada ka'da'di. Hari. Ajihi'ianaha ada honai abono, va'ora nako'diha'ianavini adani ija'ari vahoariha.
21 — O empregado voltou e contou tudo ao patrão. Ele ficou com muita raiva e disse: “Vá depressa pelas ruas e pelos becos da cidade e traga os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 Va'ora kaboa'ivini naothinia joi'ianaha, bini'a'ianaha ada ka'da'di:
22 — Mais tarde o empregado disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, mas ainda está sobrando lugar.”
23 Oniaroa, ka'da'dia bihonaria'ianaha ada kidihonai abono:
23 — Aí o patrão respondeu: “Então vá pelas estradas e pelos caminhos e obrigue os que você encontrar ali a virem, a fim de que a minha casa fique cheia.
24 Niha ada ka'da'di — va'ora ni'aha ada Jesus. Jesus athi hini ida Deus ija'ari-ra kaboa'ivini kidiania avikhana. Athi naabani vihiha; kidiania avikhaha.
24 Pois eu afirmo a vocês que nenhum dos que foram convidados provará o meu jantar!”
25 Hari. Oniaroa, ija'ari vaipohiki Jesu-ra vavaipohiha'aha. Roiribani'aha, va'ora nava'isohi'aha:
25 Certa vez uma grande multidão estava acompanhando Jesus. Ele virou-se para eles e disse:
26 —Ija'aria binofiki ida oipohina hini, jahaki ida hora vanofivini arafiani. Ija'ari hora nofivini arafiarihi; ni-bikaabokaki ida oipohina hini. Oipohina va'ora nofiki adani kidiabi'i, kidiamia, igamini, kidigamo, kidisai vihiki. Oniani abononi nofihi jaboni ida oipohina. Arafiarihi ida hora nofivini; ni-oipohina hirihi ida ija'ari.
26 — Quem quiser me acompanhar não pode ser meu seguidor se não me amar mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua esposa, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a si mesmo.
27 Ija'ari hora vavaipohihaki, ija'ari ava akasanakhamaki-ra kaiba'ivini fori hiki. Ija'ari ava akasanakhamaki-ra kaiba'ivini fori hirihi, ni-oipohina hini-ra kaabokarihi. Ija'ari abononi va'aharihi ida abinini kodimoni hini, bikajonihi jaboni ida oathi-ra naabavini, ni-arajomaki ida oipohina hini — va'ora ni'aha ada Jesus.
27 Não pode ser meu seguidor quem não estiver pronto para morrer como eu vou morrer e me acompanhar.
28 Hari. Rajomi kavaranihia kavaraniki ada Jesus. Oniaroa, va'ora ni'aha: —Ija'ari ja'di kagorahi namahiki-ra namonahavini-ra nofihi, vithi'imidiahi, bikava'ibodivarani'imidiahi ida amonahani kaidivani, biogaja kaimoni ida kidijiniro arajomani arajomarini.
28 Se um de vocês quer construir uma torre , primeiro senta e calcula quanto vai custar, para ver se o dinheiro dá.
29 Bikava'ibodivaraniravini vani binakama'da'ihi ida gora namahiki-ra namonahavini. A'diahirini kaba'i bikainamoki bana ida kidijiniro, ni-bikaabokaki ida binaa'diahivini. Oniaroa, ija'ari varadahakia vada vani'aki bana ida gora a'diahiriki, vakanavaraniha'aha ada makhira va'i bodinia vara niriki, vaabono vakani'akhama'aha:
29 Se não fizer isso, ele consegue colocar os alicerces, mas não pode terminar a construção. Aí todos os que virem o que aconteceu vão caçoar dele, dizendo:
30 — ausente —
30 “Este homem começou a construir, mas não pôde terminar!”
31 Hari. Rajomi kavaranihi hoariha kavaraniki ada Jesus. Jesus va'ora ka'ojomo'iki adani ipohina vihina-ra vanofiki vakava'ibodivaranijahakivini afo'imidia vanaabahahavija kaimoni ida Deua bihonariaki. Jesua bikavarajomiki ada Deus arabo kaka'da'dini kasorara'ahapikiki fori hina. Bikavarajomiki ida ipohina hini-ra nofiki arabo kaka'da'dini kasorara vaipohiriki fori hina. Oniaroa, Jesus va'ora ni'aha: —Arabo kaka'da'dini va'ora vaka'da'di'aha adani sorara vaipohiriki. Bikamithaki ida arabo hoariha kaka'da'dini monina. Vaipohiki adani hoariha kasorara. Hoariha kidisorara khama va'ora vidara kaimoni adani sorara vaipohiriki-ra vahojaki. Sorara vaipohiriki vakadika'da'dia bikamithahi ida vahoariha vamonina, vithi'imidiaha, bikava'ibodivaranijahakiki ida varajomana varajomarina kidisorara vaipohina, va'ora vidara kaimoni adani vikhaki. Abono-ra ni'aki bana ada sorara vaipohiriki vakadika'da'di:Hari hi'ihi ida rajomi kavaranihia Jesus va'ora vara ni'avini. Va'ora ni'aha adani ija'ari vahojaki:
31 — Se um rei que tem dez mil soldados vai partir para combater outro que vem contra ele com vinte mil, ele senta primeiro e vê se está bastante forte para enfrentar o outro.
32 — ausente —
32 Se não fizer isso, acabará precisando mandar mensageiros ao outro rei, enquanto este ainda estiver longe, para combinar condições de paz. Jesus terminou, dizendo:
33 —Nimania ida ija'ari oipohina hini-ra nofiki. Bikava'ibodivarani'imidiava ida hora vaipohihavini. Kidinahina hahavi-ra nahojaha'imidiava ida oipohina hini-ra nofiki. Binahojaharihi; ni-oipohina hini-ra kaabokaki — va'ora ni'aha ada Jesus.
33 — Assim nenhum de vocês pode ser meu discípulo se não deixar tudo o que tem.
34 Vara ni'ianaha ada Jesus: —Jahaki ida jokira, 'bai-ra naponiki kaimoni hini. Nahina binajaharihi, ni-ponini jahajanaki.
34 — O sal é uma coisa útil; mas, se perde o gosto, deixa de ser sal.
35 Ija'aria binahokahika'oaki ida jokira jahajanariki, ni-nahina kaimoni hini jahaki. Ni-arajomaki ida jokira jahajanariki 'bai kajokirani kaimoni hini. Jokira fori hiki ida kodipohi, nahina binajahariki bana ida kidihojai; ni-jahajanaki jaboni. Avamorobohahi; mitha vani'a bana hida kodivarani — va'ora ni'aha ada Jesus.
35 É jogado fora, pois não serve mais nem para a terra nem para o monte de esterco. Se vocês têm ouvidos para ouvirem, então ouçam.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.