Mateus 13
Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI
1 Epli elpesi fei lepe Jisas lusa winem wuso le lifei leptalo mete pepe, Jisas lusa winem fei lepe le le le lifei tuluple mingo.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Mete wurutei pau panfi le so longlo le lifei nimpe teingo nele wuso laitei tuluple linko lepe, le mete wurutei pepe, pe pile re pratei pingene tuluple mingo.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Jisas lire il kauro yuwei, le lirpepe mete wuso pratei pingene tuluple mingo pepe. Le lirpepe lire men nange wuru. Jisas lirpeiye, “Metine nele, le ma le lusasape wit fouri linge liom.
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Wem metine fei lepe le lusasape wit fouri pepe, le lusape ilepe linge tisi piti linge liom, le le naflepem fale paplei wit fouri pepe, paplei yalipeye.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 Wit fouri ilepe le lusape linge tef era le pe falele frou wusoli tef tale lepe olo kumpu luwo era yuwei yawi.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Wem epli fale lapo wit wuso falele pepe, pe talpelipe yo frou pire punkoye wusoli tef oli lire era le wit nalem olo, pe tef kolo, puwo pinge era yuwei.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 Wit fouri ilepe lusape pingepe wolo singu le wit pepe, pe peilo wolo, wolo singu pepe fale pafo.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Wolo wit fouri ilepe lusape linge tef teingi, le pe peilo pilape fouri, ilepe pilape wurutei (100), ilepe pilape wuru (60) le ilepe pilape wuru taise (30).”
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Le Jisas lirpei il lapulu lolpepei, “Ise ma yingitei wuso ise mingim poli.”
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Leye lo pupam pite Jisas pele pe pau le pe peletei Jisas, “Piti men ye ire il kauro yuwei irpepe mete wem ye irpepe pepe?’”
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Jisas namti lirpepe pupam pele, Jisas lirpepeye, “Ma Ili waise enke piti ise ma retape il punkom piti wem Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le mete nemple, pe olo Ma Ili watepe enke piti pretape il punkom pepe kolo, olo.
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 Minele piti retape il yaipiyeye, Ma Ili ma watowo onom nire wuru le metine fei lepe ma retape wurutei. Le minele piti lironomtei, Ma Ili ma kani onom nanio le le ma onposiepe il men kumpu pite Ma Ili kolo, oloye.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 Min fei polpepei so ki kirpepe kire il kauro yuwei yaupe pepe, pe piti lus pato, puntoli wolo pe puluwo matufuwo towa fei ki kesio lepe, pe puluwo matufuwo kolo olo. Le pe minkim pato, pingitei wolo pe pretai kolo, olo pironom.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Il pite Ma Ili lirpei falowo metine nimou Aisaia, il Ma Ili lirpei liripe mete fei pepe, il fei pepe ma fale punkom. Ma Ili lirpeiye,
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Wusoli mete fei pepei pe enke lipi le pe popopo mingim, le pe lus konti. Wuso olo lutepe pelpe ma pulwepe, mingim pelpe ma pingitei, enke pelpe ma onposiepe pretape le pe ma weisipe enke pelpe papteiki ki le ki ma kapi kainu, flis moingi re men nange taniepe.’
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 Le ise olo, yoporotei, le ise enke teingipe, wusoli ise lutepe peise miso yulwepe le mingim peise miso yingitei.
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Ise ma retape fei pepei, sungoi mete emarengi wuru pire mete wuru piti Ma Ili pele, pe onom keretei piti ma pulwepe men fei ise yulwepe pepei, wolo olo pe pinu paye, le pe pulwepe kolo. Le pe ma pingitepe il men ise fei yingitepe pepei, wolo pe olo, pe pinu paye, le pe pingitepe kolo.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 Ise yingitei le ise ma retape il pal piti il kauro yuwei wuso kirpei kire metine piti laptetei wit fouri.
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Mete wuso pingitepe il pite Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, pe pingitepe wolo pe pretape kolo, pe ma watafei wit fouri wuso laptei linge tisi. Towa oli laule kapi il pite Ma Ili, kapi taniepe mete pepeye.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Wit fouri wuso laptei tef oli lire era, pe pilepe mete wuso pingitepe il pite Ma Ili pailelepetei le pe kapi frou wem pe pingitepe.
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 Wolo il pepe posiepe pengleipe enke pelpe kolo, le pe pile singe wem ulel kolo. Liso wem moingi fale wusoli pe pingitepe il pite Ma Ili, pe frou pusape il fei pepeye.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 Wit fouri wuso laptei pingepe wolo singu, pe pilepe mete wuso pingitepe il pite Ma Ili, wolo pe onposiepe oweli men nange piti fei, le pe onom puwope mole yini le il pite Ma Ili olo pe pirepe onomye, le pe pesio towa men pite Ma Ili kolo olo.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 Le wit fouri wuso laptei tef teingi, pe pilepe mete wuso pingitepe il pite Ma Ili le pe pretape. Pe pesio towa lite Ma Ili, ilepe pirkilautei pesio towa lite Ma Ili, ilepe pesio towa ili taise lite Ma Ili, le ilepe pesio towa lite Ma Ili wolo kumpu.”
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Jisas nou lire il kauro yuwei lirpepeye, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le ma luntoluwepe watafei metine le laptei oweli fouri teingipe linge liom lele.
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Mulpou nele mete olo petei oloye, le metine nele piti lire yaitei lite liom lepe te rounge tepi tire noute eringi, metine fei lepe le lau lusape wolo tafe pingepe oweli fouri pepe le le leye.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Wem oweli fouri pepe pe falele lipi pila yousi, wolo tafe pepe, pe re falele.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Fei mete piti pesio towa liti yaitei lite liom lepe, pe pau pirpowoye, ‘Ili louku, ye wuso aptei oweli fouri teingipe pepe le wolo peinei fei polomen so pau pile liom pepe?’
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 ‘Metine piti wepi wire noute eringi, le lapiri wolo pile liom.’ Yaitei lite liom lepe le namti lirpepe mete pele piti pesio towa lele. Le pe nou peleteiye, ‘Ku ma me kotuwepe wolo olpe pepe lo ma olo?’
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 Le namti lirpepeye, ‘Olo wusoli wem ise kotuwepe wolo olpe pepe ise ma rotopa kotowepe oweli ilepe teingipe pepe, ise kotuwepe yapwonou.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Yusape oweli pire wolo olpe pepe, yusape pepi peilo pileye ma wem oweli poungo wo. Wem fei lepe soma ki kirpepe mete piti kotuwepe oweli piti ma pinu kotuwepe wolo olpe tani wo, le pe ma topwepe pire tepu piti ma piripe pe weli. Le yo le ise ma tonwipe oweli kapi yaptei pifei winem leiki liti kaptei oweli pifei.”
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Fei Jisas nou lirpepe pupam pele lire il nemple kauro yuwei, Jisas lirpepe lolpepei, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le ma luntoluwepe fale watafei nimpe fouri wuso metine nele le kali lari liom lele.
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Nimpe fouri kumputei wolo wem le leilo le ili, le ma fale lire nimpe ilitei le naflepem ma paule paptei onkotu pelpe pultei ine piti nimpe fei lepe.”
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Jisas nou lirpepe il nemple kauro yuwei. Jisas lirpeiye, “Wem teingi liti Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le ma luntoluwepe fale watafei yis. Moto nenpe ne kali yis lepe nire weisi luom ili, nire weisi ne ne yo luom lepe namti linpei le ilitei.”
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Jisas lire il kauro yuwei yaupe lirpepe mete wurutei pepe, lirpepe lire men nange wuru. Il men piti lirpepe le ma lirpepe yaupe kolo, le ma lire il kauro yuwei soma lirpepe.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Jisas lirpei lirerim piti ma laptei il wuso metine nimou lirpei pepe, pe ma fale punkom. Metine nimou lirpeiye,
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Leye lo Jisas lusape mete wurutei pepe le le le winem. Pupam pele pe falowo le pe pirpeiye, “Ye irpouku il pal pite il wuso irpei kauro yuwei ire wolo olpe wuso fale pile liom pepe.”
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Jisas namti lirpepeye, “Metine piti lusape oweli fouri teingipe pepe, le Ninge lite Metine Wape,
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 liom lepe le lilowo tef fei lepei, oweli fouri teingipe pepe pe pilepe mete piti Ma Ili pele ma luntoluwepe pratei uf teingi lele, wolo olpe pepe pe pilepe eple pite towa oli.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Le metine oli piti lapiri wolo olpe pepe, le towa. Wem piti kotuwepe oweli pepe, le lilowo wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi laptei lire moingi pite mete pite tef. Le mete piti kotuwepe oweli, pe pilepe ririm pite Ma Ili.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 Min watafei wolo olpe pe tonwipe paptei nemple le pe piripe pe weli laplei, pe ma watafei wem piti Ma Ili lingitepe le le kapi laptei lire moingi pite mete pite tef.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Ninge lite Metine Wape, le ma laisipe ririm pite Ma Ili pele pe, le pe ma pengleipe paptei nemple mete piti paptei mete nemple pualo tisi oli, le mete piti pire il olpe pepe, ririm pite Ma Ili pele, pe ma kesipe mete fei pepe paptei pe tani uf lite Ma Ili.
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 Le pe ma piripe mete olpe pepe, piripe pinki weli ili, le pe ma poutiti re paplelei nilpe pelpe.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Leye lo mete pite Ma Ili pele, pe ma pratei uf teingi lele le pe ma fale teingipetei pinini watafei epli linini lepe. Ise ma yingitei wuso ise mingim paitei.”
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le il pele piti watepe pe teingipe ma watafei mole wurutei pe paplingi pratei tef. Metine nele lerengape le so nou laisi tef mulfipe. Metine fei lepe le onom teinginetei le le le laptei oweli men nange pele pe le mete nemple paisipe. Le kapi mole wuso le kapi piti oweli pele pepe le le nou le yaitei lite tef wuso mole wurutei kotire pratei lepe le le laisi tef fei lepe.”
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 Jisas nou lirpei il nemple kauro yuwei. Le lirpeiye, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef, le il pele piti watepe, pe teingipe watafei fouye malpim teingipetei metine lintape, le lintape piti ma laisipe.
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Wem metine fei lepe le le lerengawo fouye malpim nele, le watafei malpim nemple wuso pele lulwepe retape pepe kolo, fouye malpim fei le lerengawo lepei le kuna nele yeflitei. Metine lepe ma le laptei oweli pele wuruye le mete paisipe, le le kapi mole pite oweli pele pepe le liripe laisi fouye malpim yeflitei wuso luluwo lepe.”
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 Il nemple nou kauro yuwei yaupe pe polpepei, “Ma Ili ma luntoluwepe mete pite tef watafei mete piri taimere pe tuluple le pe ma pengleipe ningu eryai pepe.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Wem ningu pautile taimere lepe pe fale, mete piti pesio towa liti pengleipe ningu, pe peipi taimere lire ningu pepe, peipi pila pe mingo le pe pungura pratei piti ma karipe ningu. Pe karipe ningu paptei teingipe pepe pe pafo pe ufal pelpe le olpesa pepe pe piripe tani.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Le ma watafei wem piti Ma Ili ma lingitepe le le kapi laptei lire moingi pite mete pite tef. Ma Ili ma laisipe ririm pele pe le pe ma pengleipe paptei nemple mete piti pire il olpe. Pengleipe taniepe mete piti pingiepe il pite Ma Ili.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Le ririm pite Ma Ili, pe ma piripe mete piti pire il olpe, pe ma piripe pe weli ili le pe ma poutiti re paplelei nilpe pelpe.”
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Jisas lepletei pupam peleye, “Ise retape il fei pepe lo olo?” “Iyo” pe namti pirpowo.
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Liso Jisas namti lirpeiye, “Il pal piti il fei pepe, pe pato polpepei. Mete wuru wuso peptalo mete nemple pire il lipi pite Moses, le pe fale pupam peiki, le pe kanio Ma Ili peptalo mete pite tef, pe ma watafei numu nele leise, ise ye fale yuluwo, le le ma lafoise siye punkelem piti nempis laptei pifei, le le ma lafoise siye piti wala fei lepei losiepe, le ma lafoise lapwonou.”
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Wem Jisas lirpei il kauro yuwei pepe le lirpei le lapulu, le lusa winem fei lepe,
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 le le nou le uf lele, Nasaret. Le leptalo mete lifei angli pau lelpe le mete wuso pingitowo pepe pe pinlele potei le pe peite nempleiye, “Le lolomen so le onom nire wuru, le kapi il fei pepei pato fei linei? Le men nange wuso potei pire tute fale wem le lirpei pepe, pepe ma polomen?
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Metine piti leilape winangou lepe, le ninge lele so lepei lepe lom? Maria, ne nimou pele lom? Le Jems, Josep, Saimon re Judas, pe winkem pele lo olo?
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Eri pele yeflipi pepe, pe pratei lepei lo olo? Le kapi il fei pepe pato fei linei?”
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Le pe pinauli. Jisas lirpepeye, “Mete pite uf walem nemple pe ma paptowo minkim pire il pite metine nimou lepe, le uf lite metine nimou lele lotei, mete pele pepe pe ma olo paptowo minkim kolo.”
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Jisas lirpei le men nange potei pire tute fale uf Nasaret wolo pe olo wuru kolo, wusoli mete pite uf fei lepe pe olo pulpope il pite Jisas kolo, olo.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.