Atos 16

Il Teingipe Ma Ili Topwepe Lapiri Lirouku (ONG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Fei le Pol leifale le fale Derbe re Listra. Lepe metine nele nange lele Timoti le metine piti lingowo Ma Ili ratei lire nimou pele re nulpowo Ma Ili wusoli ne piti Israel wolo munge lene yaitei piti Timoti le piti Grik.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Le mete piti pulpowo Jisas wuso pratei Listra re Aikoniam pe onposio Timoti le pe peila nange lele pirkilautei.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Liso Pol lirpolo ma kesi Timoti lila rounge tepi te. Leye lo le lalowi topo lele, le lolpepei wusoli mete piti Israel wuso pratei uf fei tepe pretawo Timoti yaitei lele liti Grik. Wuso Pol lalowi topo kolo is mete piti Israel ma pulpowo Timoti kolo.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Wem pe pe fale uf lipi lipi wuso pepe, pe pirpepe mete piti pulpowo pire il wuso mete piti pingowo pire mete piti pinuwepe pratei Jerusalem pirpei piti pe ma pingepe le pe piti pe ma pulpope le pingepe il fei pepe.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Le mete piti pulpowo wuso pratei uf lelpe lelpe pepe peilo pile menpe pulpowo le pe fei polpepei, wem niliyeye niliyeye mete piti pe fale pulpowo Jisas fale wuru wuru.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Fei Pol lire Sailas re Timoti peifale pingowo yeli liti Frigia re Galesia pire nemple wusoli Riri Teingi lirpepe piti pe ma peptalo il pinge tef liti Esia kolo.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Wem pe pau fale Misia lato le liti epli lautile, pe pirpei pe ma pe tef liti uf pinawo polpepei Bitinia lato le liti epli fale. Wolo Riri liti Jisas lirpepe ma pe lepe kolo.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Leye lo pe raltei Misia lato le pe pitipi pe Troas.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Wem pe pe fale, pe perengaiki Luk, ki kutei kaptei il fei pepei, yo mulpou fei lepe Pol le letei yongou luluwo metine liti Masedonia fale lau lile lirpowoye, “Ye ma au eli kanouku mete piti Masedonia wo.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Wem Pol le letei yongou luluwepe fei polpepei ku meifale kapi mafofo ma milape me Masedonia le ku mirpeiye, “Wusoli Ma Ili lirpouku piti ku ma me meptalo il teingipe pe mete piti uf fei lepe.”
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Fei ku monglo nimpe teingo musa Troas le yuf leipopouku minge periai karowo Samotres lifei tipe nimin me. Nolowi mire mul ku me Neapolis le uf Filipai.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Wem ku me fale lepe ku karowo uf ili ratei tef liti Masedonia nange lele Filipai le tef fei lepe mete piti Rom kali le pe pratei pire nange lelpe, lepe ku mratei uf ili fei lepe kololo wem wisiauye.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Wem ku me fale mratei leye lo wem fei Ma Ili lotei laltei lepe fale. Fei ku musa uf, le ku me wof lunko mirpolo lepe so tulum liti mete piti Israel pe pratei pire Ma Ili pirpepei. Lepe ku mungra ratei le ku mirpepe nimoure wuso pau peifo nemple pile pepe.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Le nimoure wuru fei pepe nenpe nange pene Lidia, ne moto piti naptei olongelem mul le pe paisipe. (Olongelem fei pepei pe piti mete mole wuru soma paisipe.) Le ne piti uf Taiataira ne re nau wusoli ne moto piti onposio Ma Ili. Le Ma Ili lotei lirpene piti ne ma naptei mingim noporo ne Pol nire men nange fei le lirpepei pepe.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Fei ne nire mete pene wuso pepi pratei winem lene lepe pungungu, le ne neifale nirpoukuye, “Wuso ise yirpolo ki kulpowo Jisas punkomtei lepe so ise yau yiratei winem leiki wo.” Lepe ne nirouku kilau piti ma mepi meye, liso ku mepi me.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Wem nele, wem ku nou me tulum elpesi fei mete piti Israel pe ratei peletei Ma Ili lepe, ku merengane moto nenpe mete piti pontoluwene nirpene piti ne ma nesio towa wusoli pe paisene piti ne nesio towa yawi, le ne ririm olpe punkuwene le ne miso nirpepe mete men nange ma fale. Le ne fei nolpepei mete pene piti pontoluwene nepe pe kapi mole wurutei olpe wusoli ne nirpepe mete men ma falepe. Wolo ne notei kapi ara kolo, olo ne nesi towa yawi.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Le ne nolsi Pol re ku nailolo nirpeiye “Ise yulwepe mete pepei pesio towa liti Ma Ili, le Ma Ilitetei. Le pe pirpei kosaise tisi piti ma ratei yoporo.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Ne nolpepei ne wem wuru le Pol onom one leye lo le lile weitei lirpepe ririm olpe wuso punkuwene moto fei nepe. Le lirpeiye “Wusoli singe fei lepei le ratei Jisas metine Ma Ili lotei laltei piti ratei wem oli fei ki kirpei ye naro au taniene” Le wem le lirpei il pele pe tani, riri fei lepe le naro lau taniene wem fei lepeye.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Wem mete pene piti pontoluwene pepe, pe pontoli polpepei pe ma kapi mole lipi koloye, wusoli moto piti nesio towa fei lepe ne oloye. Pe pesienge pautiri Pol lire Sailas le pe peipinge pilange pe falowo metine piti lingitepe moingi piti mete pile tulum liti mete paptei oweli le pe paisepe.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Pe kesinge pilange pe falepe mete lipi piti pingitepe moingi piti mete le pe pirpeiye “Yuluwenge mete fei tepei te piti Israel le te kesipe moingi tilape tau taptei pratei uf ili louku.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Te teitalouku ma mesiepe men nange wuso il lipi pouku pirpei piti ma ku mesiepe kolo. Wusoli ku piti Rom le ku ma mingitepe lo mingepe kolo.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Fei le mete wuru wuso pile pepe peifale kani nemple pirpei pe Pol lire Sailas. Le mete piti pingitepe moingi piti mete, pesiepe olongou pelnge karipe, le pe pirpepe yali pal piti ma pe kali nungo pire petesinge.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Wem pe petesinge olngetei leye lo pe papsi wingi pire karinge tifei winem oli, le pe pirpowo metine liti lontoluwo winem oli piti ma lamsi wingim menpe lire karinge rounge.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Fei le lingepe il piti yali pal pirpowo lepe, fei le kesinge lilange le lautetetei tratei tef leinginimtei liye, leye le le lafo ire pelnge rounge pautile nimpe firingi wuso pe pire suru nilpe paploupe le pe narwipe namplungu pepe le le lire foiye topwepe ire pelnge lapiri, le te rounge tifei nimpe firingi fei pepe.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Mulpou nimin fei lepe te rounge tratei te te wem tangu. Leye lo Pol lire Sailas rounge turo weni piti onposio Ma Ili le te rounge teletetei Ma Ili le mete wuso pepi pratei winem oli lepe pingitenge rounge.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Wem fei lepeye maiyene lini lirkilau oli le winem oli fei lepe re leisi ninyeiye lirkilautei. Le wingi wuru piti winem lepe poteiye pungo pire foiye lipi kimplipi wuso topupuwepe mete papiri pepe potei potopo puwalo tanienge re mete yeflipe.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Wem metine piti lontoluwo winem oli leilo le le luluwepe wingi wuso pungo pato pepe, le lirpei lolo mete piti pratei winem oli lepe olo naro peye. Le lisi kotuwo ila lele lirpolo ma liri leiwe lotei.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Wolo Pol rapo nemi lailolowo lirpei lolpepe, “Ei ye ire ila eiwe yotei pato, ku mete fei pepei olo mratei pepei”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Leye lo metine piti lontoluwo winem oli lepe linape piti pe kali weli pila pau nainu le le lantu oli le luwalo yaru yamkelem, punwewi ye ratei ire piti Pol re Sailas.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Leye lo le kesinge lilange le towa yawi le le loutetei lolpepei, “Ise rounge yirpeiki ki ma kali men soma kaneiki ki kutei ratei koporo wem oli.”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Fei le te namti tirpowoye, “Ye ma ulpowo Ma Ili Jisas, is le miso kaneiye ratei yoporo, ye yoteteiye kolo, ye ire moto re eple peiye pire mete fei yepi ratei winem leiye lepe.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Leye lo te teptalo il piti Ma Ili pe, le lire mete fei pepi pratei winem lele lepe.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Mulpou fei lepeye metine piti lontoluwo winem oli kesinge lilange le kaptetei pape fei pe petesinge le topo lawowo lepe. Yo le lire moto eple re mete fei pepi pratei winem lele lepe, te rounge kapteteiye.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Fei le kesi Pol lire Sailas lilange linki le winem lele le le kapi oweli watenge rounge taplei. Le lire alpe pele rautunemple wusoli pe pulpowo Ma Iliye.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Fei le mete lipi piti pingitepe moingi piti mete peifale pire mul paisipe yali pal lipi piti pinuwepe yali pal pirpepe il singe polpepei, “Ise yaisinge mete fei tepe kesinge yautetei teye.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Fei le metine piti lontoluwo winem oli lirpowo Pol il fei pepei lolpepei, “Mete lipi piti pingitepe moingi piti mete pirpei, ise rounge miso rounge ye. Fei ise rounge ma ye le men nele ma faleise rounge kolo.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Wolo Pol leifale lirpepe yali pal lipi lolpepei, “Mete piti pingitepe moingi piti mete pe perengape il pal piti ku mete olnge kolo le pe pirpepe yali pal lipi pire nungo petetouku le mete wuru puluku le pe ketouku pilauku pe peitouku wifei winem oli. Fei pe pirpolo pe ma paitouku we. Pepei ma wanketei wuso oli ku re so watafei mete piti pratei Rom pepe. Fei nou ye yirpepe mete piti pingitepe moingi piti mete pepe potei ma pau fale lepei leye lo pe paitouku we.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Yali pal lipi pilape il fei Pol lire Sailas tirpei pepe, pe pirpepe mete piti pingitepe moingi piti mete pepe. Le wem pe pingitei il fei te tirpei te re titi Rom, pe turwepe olpe.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Leye lo pe potei nou pe falenge le pe pirpei, “Ku onom maneise rounge mire moingi fei ku waise rounge tepe.” Fei le pe kesinge pilange naro pe tani winem oli lepe. Le pe pirpengeye, “Rounge ye tani uf ili fei lepe, rounge yingiteiye lom?’
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Fei Pol lire Sailas rounge tusa uf le te te kolo. Te rounge wala nou te winem liti Lidia. Lepe te terengape mete piti pulpowo Apa. Le te tirpepe piti ma pile singe leye lo te rounge naro teye.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.