Marcos 3
QARAAKYA QUA TIMWATORA (OMW) vs NTLH
1 Mpo enta Iesusiva mwaanra nraamwuqi vera ntero taqovaro vaisi mpovanto kyauqu hini kukokaqama vuva varuvata
1 Jesus foi outra vez à sinagoga . Estava ali um homem que tinha uma das mãos aleijada.
2 mwiqi varuhua mponramwuvanto tiqata, Kyai variqata taqaararo Iesusiva vaisi kyauqu kukoka mwia mate mwaanra tuna entaraqaa kyuqema kyairera, mwia kyaara mwiaqaa qua vataare, tita.
2 Estavam também na sinagoga algumas pessoas que queriam acusar Jesus de desobedecer à Lei ; por isso ficaram espiando Jesus com atenção para ver se ele ia curar o homem no sábado.
3 Mwihua mwitaa timwa kyeta Iesusira taqe varuvaro Iesusiva kyauqu hini kukoqama vu vaisirara tiqaro, E nrinra vaisi variara utaqaa sivira variante, tuvaro mwiva siviro varuvaro
3 Ele disse para o homem:
4 Iesusiva mwihua kyapara hiro tiqaro, Tirenramwu teta mwaanra qua rieqatama mwaanra qiana entaraqaa nataa hiani kyaiqarave qio varaananrave? Tire mwi entaraqaa vaisi mpo kyaahaqamave mwataananrave? Mwia uaqiamave mwataananrave? Mwaanra qiana entaraqaa tire vaisi mpo kyaahaqa hiararo mwiva qative variananrove? Tire qaqira kyeta mwi vaisira ruve kyaananrave? tiro.
4 E perguntou aos outros: Ninguém respondeu nada.
5 Iesusiva taqovata mwihua hia mwi vaisirara po kye tiraitita, kapera viri rate varuvaro mwia kyaara Iesusira mwutukyavanto uaqia huvaro mwia raraqa tovaro mwi vaisirara tiqaro, Ena kyauqu ntatutaante, tuvaro mwiva nai kyauqu ntatuta kyovaro kyuqema vura.
5 Então Jesus olhou zangado e triste para eles porque não queriam entender. E disse para o homem: O homem estendeu a mão, e ela sarou.
6 Mwia kyauquvanto kyuqema vuvata Parisi vaisi mwinramwuhua mwaanra nraamwuqitai veva nteta uro Herotira vataqita nrohuhua kyapata ntuvaantua hita variqata Iesusira nataama kyetave ru kyaananrave timwa kyeta nai timwa mwi nai timwa mwi hi varura.
6 Logo depois os fariseus saíram dali e, junto com as pessoas do partido de Herodes , começaram a fazer planos para matar Jesus.
7 Iesusiva nai nraaqiaranramwu sita varero kyaarera tokyasata uro varuvata nraakye qora airivanto Karirinyaahuave, Iutianyaahuave,
7 Jesus e os discípulos foram até o lago da Galileia. Junto com ele ia muita gente da Galileia, da Judeia,
8 Ierusaremiqinaahuave, Itumianyaahuave, Taiaaqinaahuave, Saitoniqinaahuave, Iotaani nramanri vutura qarahi hini varuhuave, mwihua Iesusiva mpo kyaiqa mpo kyaiqa vare varurara rieta, mwihua Iesusiva varura nramanri tokyani ntuvaantuama vita varura.
8 de Jerusalém, da Idumeia, do lado leste do rio Jordão e da região de Tiro e de Sidom. Todos iam ao encontro de Jesus porque ouviam falar a respeito das coisas que ele fazia.
9 Nraakye qora airivanto ntuvaantuama vita varuvarora tiro, Iesusiva nai nraaqiaranramwuanra tiqaro, Nraakye qoravanto ni ntaqutivorave. Mpotu terama kyeta vataivaqena mwiqi mwaanrintena variankye, tiro.
9 Jesus pediu aos discípulos que arranjassem um barco para ele a fim de não ser esmagado pela multidão.
10 Iesusiva nraakye qora airi kyuqema kyovatara tita, nriqa vuhua mwia tu vararerata uti variqata nai ntaquti nai ntaquti hi varura.
10 Pois ele estava curando tanta gente, que todos os doentes se juntavam em volta dele para tocá-lo.
11 Mwihua mwitaa hi varuvata nraakye qora mponramwu vaanavanto mwihua utaqi varuhua, mwihua Iesusira taqeta mwia vuni tumu ntita variqata aakyara nteta tiqata, E Kotira mwaaquvantove, tita. Vaanavanto mwihua utaqi varu vaisihua mwitaa tuvaro
11 E as pessoas que tinham espíritos maus, ao verem Jesus, caíam aos pés dele e gritavam: — O senhor é o Filho de Deus!
12 Iesusiva mwihuara kepukyaqama kyero tiqaro, Hia ni okyarara qiate. Tirema variate, turama.
12 Mas Jesus proibiu duramente os espíritos de dizerem quem ele era.
13 Iesusiva mwini vari kyero uro taaqi mporuqa variqaro nai mwutukya vahu vaisihua nraahu nyaanrovata mwihua uro varuvaro
13 Jesus subiu um monte, chamou os que ele quis, e eles foram para perto dele.
14 Iesusiva vaisi 12 nramwu kyaara ntumwa kyero mwihuara nte mwihua sitaarita ni qua vareta timwa nyiqi quate timwa kyero, mwihua nronraqama kyero mwihuara tiqaro, Nkyenramwu ni airuqama mateta ni qua timwa nyiate tinama, nte nkyi sita vatauqo.
14 Então escolheu doze homens para ficarem com ele e serem enviados para anunciar o evangelho . A esses doze ele chamou de apóstolos .
15 Nkyenramwu vaana titaivaro nritarero quarive tina, nte nkyi kepukya nyinrenrave, tiro.
15 Eles receberam autoridade para expulsar demônios.
16 Iesusiva mwaa vaisinramwuhua sitora:
16 Os doze foram estes: Simão, a quem Jesus deu o nome de Pedro;
17 Iemisikya Ionikya. Mwitanahua Sepetira mwaaqutana
17 Tiago e João, filhos de Zebedeu (a estes ele deu o nome de Boanerges, que quer dizer “Filhos do Trovão”);
18 Enturura, Piripira
18 André, Filipe, Bartolomeu, Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu; Tadeu, Simão, o nacionalista;
19 Iutaasira. mwi vaisiva Iesusira ntavaaqavu kyaate tiro,
19 e Judas Iscariotes, que traiu Jesus.
20 Iesusiva nai nraaqiaranramwu sita varero nraamwunianra nkyiari mwaatani vuvata qaiqaa nraakye qora airivanto mwia taqarerata ntuvaantuama vita varuvaro Iesusiva nai nraaqiaranramwu kyapata kyara nraanriva hia qioqa huvaro varuvata
20 Quando Jesus foi para casa, uma grande multidão se ajuntou de novo, e era tanta gente, que ele e os discípulos não tinham tempo nem para comer.
21 Iesusira vataahua mwi quara rieta Iesusirara tiqata, Qikye, mwiva ueraqamama viho. Kyai uro mwia vitaare, timwa kyeta vurama.
21 Os parentes de Jesus souberam disso e foram buscá-lo porque algumas pessoas estavam dizendo que ele estava louco.
22 Mwaanra okyara ti varu vaisihua mponramwuvanto Ierusaremisaita tumunte mwitaama tita, Vaana vunyaava Pierisepurivama Iesusira utaqi variho. Pierisepuriva mwia utaqi variqaro mwia kyaahaqa hi variharoma Iesusiva vaisiqitairo vaana tite variho, tita.
22 Alguns mestres da Lei, que tinham vindo de Jerusalém, diziam: — Ele está dominado por
23 Mwihua mwitaa tuvaro Iesusiva mwihua nyaanrovata vaini nruvaro mpo quaqaa ntumwa kyero mwihuara tiqaro, Saataaniva nataama kyerove nai henanra titairaro nritaraananrove.
23 Então Jesus chamou todos e começou a ensiná-los por meio de parábolas. Ele dizia:
24 Kuaa mwatanaavanto ntainravi variqata nkyiaritana nai ntaqi nai ntaqi ihua hia qio varivarave.
24 O país que se divide em grupos que lutam entre si certamente será destruído.
25 Kuaa nraamwunaavanto ntainravi variqata nkyiaritana nai ntaqi nai ntaqi ihua, mwihuavata hia qio varivarave.
25 Se uma família se divide, e as pessoas que fazem parte dela começam a lutar entre si, ela será destruída.
26 Saataaniva ntaqikyi vari vaanahua ntainra vita nai ntaqi nai ntaqi hi varivaro Saataaniva hia mwihuaqaa ntaqikyiqiro viraro mwihua kepukyavanto taiqaananrove.
26 Se o reino de Satanás se dividir em grupos, e esses grupos lutarem entre si, o reino não continuará a existir, mas será destruído.
27 Mpuara varaiva hia kepukya vaisi mpo nraamwuqi qumina vera ntero mpo inraikya varairave. Mpuara varaiva vuni kepukya vaisi mwia nraante rupa kyero vatero mwiaqaatairo vera ntero mpo inraikya mwiani mpuara varairave.
27 — Ninguém pode entrar na casa de um homem forte e roubar os seus bens, sem primeiro amarrá-lo. Somente assim essa pessoa poderá levar o que ele tem em casa.
28 Nte qutaa qua qianinra riaate. Nraakye qoravanto uaqia hiani kyaiqara mpo qara mpo qara hiani kyaiqara uti vari quarave, uaqia hi quara mpohuara ti vari quarave, Kotiva qioma ekyaa mwi quara mwi quara nraakye qora qati nruka kyero taunru nyataananrove.
28 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: os pecados que as pessoas cometem ou as
29 Vaisivanto Kotira mwanraqurara uaqia hi quara ti vari quara Kotiva mwaa entaravata nraakiaravata mwi quara hia nruka kyero taunru nyataananrove, tiro.
29 Mas as blasfêmias contra o Espírito Santo nunca serão perdoadas porque a culpa desse pecado dura para sempre.
30 Iesusirara vaanavanto mwia utaqi variho tuvarora tiro, mwiva mwitaa tura.
30 Jesus falou assim porque diziam que ele estava dominado por um espírito mau.
31 Iesusiva mwitaa tuvata mwia nrovavata, mwia qatanramwuvata, nri nteta mwaata qesaqa sivi varita tiqata, Iesusira tivaro tumuanrive, tuvata
31 Em seguida a mãe e os irmãos de Jesus chegaram; eles ficaram do lado de fora e mandaram chamá-lo.
32 nraakye qora airivanto Iesusira tataaqa mwatakyaa vita varuhua Iesusira timwa mwita tiqata, I nrovavata, i qatanramwuvata, mwaataqa variqata iara tumuante qiavo, tita.
32 Muita gente estava sentada em volta dele, e algumas pessoas lhe disseram: — Escute! A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora, procurando o senhor.
33 Mwihua mwitaa tuvaro Iesusiva mwihua kyapara hiro, Tavave ni ntova variho? Tahuave ni kata pakyaa variavo? tiro.
33 Jesus perguntou:
34 Mwitaa timwa kyero mwia tataaqa vara ututu mwatakyaa vita varuhua taqero tiqaro, Mwaahuama ni ntohua ni kata pakyaa variavo.
34 Aí olhou para as pessoas que estavam sentadas em volta dele e disse:
35 Ni kova nyaamwuni varira mwia qua rieqata nrohi variahua, mwihuama ni kata pakyaa variavata, ni nunra nakyaa variavata, ni ntohuamwanra varita hiavo, tura.
35 Pois quem faz a vontade de Deus é meu irmão, minha irmã e minha mãe.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.