Lucas 4
QARAAKYA QUA TIMWATORA (OMW) vs NAA
1 (Ioniva Iesusira nramanri mwi kyovaro mwiaqaatairo) Kotira mwanraquravanto Iesusiraqi piqa kyovaro Iotaani nramanri kyero nrumu ntantero vuvaro Kotira mwanraquravanto mwia vitero hia vaisivata varura qumina mwataqaa uro kyora.
1 Jesus, cheio do Espírito Santo, voltou do Jordão e foi guiado pelo mesmo Espírito, no deserto,
2 Uro kyovaro Iesusiva 40 enta mwini varuvaro Saataaniva Iesusiva mwia quara eo tiro mwia vataqiro quarive tiro, Iesusira mwataara hura. Iesusiva mwi entara variqiro viqaro hia kyara nrovaro nraataa huvaro varura.
2 durante quarenta dias, sendo tentado pelo diabo. Nada comeu naqueles dias, ao fim dos quais teve fome.
3 Iesusira nraataa huvaro varuvaro Saataaniva nri ntero tiqaro, E qutaa Kotira mwaaquvanto varirera, ori mwaahuara tirata mpereti tuemwa vivara nraante, tiro.
3 Então o diabo disse a Jesus: — Se você é o Filho de Deus, mande que esta pedra se transforme em pão.
4 Tuvaro Iesusiva nai timwa mwinro tiqaro, Qaqao, Kotira mpukuqi qara ntumwa tova mwitaama tiho:
4 Mas Jesus lhe respondeu:
5 Iesusiva mwitaa tuvaro Saataaniva mwia vitaqiro uro veraraqaa vatero qamwanrama kyero vaisivanto ekyaa mwata maataqa ntaqikyi varura, ekyaa mwi mwatara mwia nraamwutero tiqaro,
5 Então o diabo o levou para um lugar mais alto e num instante lhe mostrou todos os reinos do mundo.
6 Mwaa inraikyara ekyaa ni mpiharo nini nraahuma vaiho. Nte mwaa inraikyara vaisi mpo mwiataa hiraqe qioma mwianinrave. Nte qioma mwaa inraikyara i mwianrinro i nrutuvanto nronraqama virara e mwi inraikyaraqaa ntaqikyiqira vinanrave.
6 E disse: — Eu lhe darei todo este poder e a glória destes reinos, porque isso me foi entregue, e posso dar a quem eu quiser.
7 E ni nutu nraahu tuaahera matairera, nte qioma ekyaa mwaa inraikyara i mwianinrave, tiro.
7 Portanto, se você me adorar, tudo isso será seu.
8 Mwitaa tuvaro Iesusiva nai timwa mwinro tiqaro, Qaqao, Kotira mpukuqi qara ntumwa tova mwitaama tiho:
8 Mas Jesus respondeu:
9 Mwitaa tuvaro Saataaniva mwia vita varero Ierusaremini vuva uro Kotira nraamwu qiataqaa nai nyaamwuni vahuraqa kyero tiqaro, E qutaa Kotira mwaaquvanto varirera, mwaaqaataira kyavuhu vira mwatasata mpuamu ntaante.
9 Então o diabo levou Jesus a Jerusalém, colocou-o sobre o pináculo do templo e disse: — Se você é o Filho de Deus, jogue-se daqui,
10 Kotira mpukuqi qara ntumwa tova mwitaama tiho:
10 porque está escrito: “Aos seus anjos ele dará ordens a seu respeito, para que o guardem.”
11 Qaiqaavata tiqaro,
11 E: “Eles o sustentarão nas suas mãos, para que você não tropece em alguma pedra.”
12 Saataaniva mwitaa tuvaro Iesusiva nai timwa mwinro tiqaro,
12 Jesus respondeu ao diabo:
13 Mwitaa tuvaro Saataaniva Iesusira qumina mwataara hi taqero, kyai qaiqaa mpo enta mwia mwataara hiankye timwa kyero, Iesusira qaqira mwini kyero vurama.
13 Tendo concluído todas as tentações, o diabo afastou-se de Jesus, até momento oportuno.
14 Saataaniva vuvaro Kotira mwanraquravanto Iesusira kepukya mwuvaro mwiva nrumu ntantero Karirini uro varura. Mwini uro varu quara ekyaa mwi mwataraqaa varu nraakye qorahua riemwa ntora.
14 Então Jesus, no poder do Espírito, voltou para a Galileia, e a sua fama correu por toda aquela região.
15 Iesusiva mwihua mwaanra nraamwu mpoqi mpoqi vera ntero variqaro qua timwa nyi varuvata nraakye qoravanto mwia nrutu tuaahereta mwia qamwata mwatora.
15 E ensinava nas sinagogas, sendo elogiado por todos.
16 Iesusiva Karirini uro nrohiqaro nai tauraa nraaqiarakyaa varu mwatukyara Nasaretini uro ntero mwaanra tu entaraqaa mwaanra nraamwuqi nauqaa huntema kyero mwiqi viro. Mwiqi variqaro mwiva Kotira mpuku kyaara ntirero sivuvaro
16 Jesus foi para Nazaré, onde havia sido criado. Num sábado, entrou na sinagoga, segundo o seu costume, e levantou-se para ler.
17 Aisaiaava qara ntumwa to mpukura mwuvaro Iesusiva mpuku ququrama tora huvantu kyero mwaa quara qara ntumwa tora puaama kyero kyaara ntiro tiqaro,
17 Então lhe deram o livro do profeta Isaías. E, abrindo o livro, achou o lugar onde está escrito:
18 Nte kyuqe mwakyaakya vehi nraakye qora
18 “O Espírito do Senhor
19 Nronravanto nraakye qora kyaahaqa hiqaro
19 e proclamar o ano aceitável
20 Aisaiaava qara ntumwa to quara Iesusiva kyaara ntumwa kyero mwiaqaatairo mpuku ququrama kyero vaisi viti mwinro uro mwatakyaa viro. Iesusiva mwatakyaa viro varuvata mwaanra nraamwuqi varuhua mwia nraahu taqe varuvaro
20 Tendo fechado o livro, Jesus o devolveu ao assistente e sentou-se. Todos na sinagoga tinham os olhos fixos nele.
21 Iesusiva mwihua timwa nyinro tiqaro, Vaakya kyaara ntuqata riaa quava mate qutaa mwivauma vaiho, tiro.
21 Então Jesus começou a dizer:
22 Iesusiva mwitaa tuvata mwihua mwianra tiqata, Iesusiva vaisi kyuqevave. Qikye, mwia nroqitairo kyuqe qua nriho, tita. Mwitaa timwa kyetavata qaiqaa mwianra tita, Qaqao, mwiva Iosepira mwaaquvantoma variho, tita.
22 Todos davam testemunho dele e se maravilhavam das palavras cheias de graça que lhe saíam dos lábios. E perguntavam: — Não é este o filho de José?
23 Mwihua mwitaa tuvaro Iesusiva mwihuara tiqaro, Nraakye qora mpo quaqaa ntumwa kyeqata qia quaraqitaita nkye nanra quave nianra tivarave? Mwihua mpo qua tiqata, E totaavanto hirera, enavanto ena mwamwanta kyaahaqa hiante, qia quarave nianra tivarave? Nkye qaiqaa mwaa quarave nianra tivarave? Kapenaamini variqara nronra kyaiqa varaaro qiavata riaunanra e mwaaqi ena mwatukyaqivata variqara mwi kyaiqara varaanteve, tivarave. Nkye nianra mwitaave tivarave? tiro.
23 Então Jesus disse:
24 Mwitaa timwa kyero Iesusiva mwihua timwa nyinro tiqaro, Poropeti vaisivanto nai mwaatani varirata mwia nramwunaahua hia mwia qua rievarave.
24 E Jesus prosseguiu:
25 Riaivaqe nte nkyi timwa nyiankye. Haaru nkyi haivaqava Iraisaava qati varu entara mwaini Isareri mwatani huari nronraqama kyero itamwaqiro vuvaro taarampo ihi 6 torara hia vati ntuvaro hia mwi mwataraqaa kyaravata vahuvata mwi entara tetoqa nraakye airinramwuvanto varurave.
25 Na verdade lhes digo que havia muitas viúvas em Israel no tempo de Elias, quando o céu se fechou por três anos e seis meses, reinando grande fome em toda a terra,
26 Mwihua varuvaro Kotiva hia Iraisaara mwi nraakyehua varunani titaraitiro, mwiva Iraisaara titovaro mwiva mpo mwatanaa nraakye tetoqavanto Sarepaati mwatukya Saitoni mwaatani varura kyaahaqa hirero vurave.
26 e Elias não foi enviado a nenhuma delas, a não ser a uma viúva de Sarepta de Sidom.
27 Haaru nkyi haivaqava mpo, Iraisaava poropeti vaisivanto varu entara Isareri mwatani vaisi airinramwu rumpuaravanto mwamwanta nramwaqiro vuhua varuvaro Iraisaava hia mwihuaqitairo vaisi mpo kyaahaqa hiraitiro, mwiva mpo mwatanaa vaisi, Neamaaninra nraahu Siriaa mwatanyaanra, kyaahaqa huvaro mwia rumpuaravanto tavanta vurave, tiro.
27 Havia também muitos leprosos em Israel nos dias do profeta Eliseu, e nenhum deles foi purificado, a não ser Naamã, o sírio.
28 Iesusiva mwitaa tuvata mwaanra nraamwuqi varuhua mwi quara riovaro mwihua raraqa tovata
28 Todos na sinagoga, ouvindo estas coisas, se encheram de ira.
29 sivita Iesusira ntavaaqavu kyora. Nasareti mwatukya mwiva taaqiqaa vahuvatara tita, mwihua mwia ntanrauqita uro okaiqi tuto kyarera huvaro
29 E, levantando-se, expulsaram Jesus da cidade e o levaram até o alto do monte sobre o qual a cidade estava edificada, para que, de lá, pudessem atirá-lo abaixo.
30 Iesusiva nraakye qora uta mwiaqaa vitarero qati vivura.
30 Jesus, porém, passando pelo meio deles, foi embora.
31 Iesusiva vuva Karirini vau mwatukyara Kapenaamini uto ntero mwini variqaro mwaanraqaa nraakye qora qua mwakyaakya timwa nyi varuvata mwihua Iesusira qua rieta
31 E Jesus foi a Cafarnaum, cidade da Galileia, e os ensinava no sábado.
32 qikye tita, Mwiva nronra vaisi votima kyero kepukya qua timwa timwi variho, tita.
32 E maravilhavam-se com a sua doutrina, porque a sua palavra era com autoridade.
33 Mwitaa ti varuvaro vaana uaqia hu inraikyava mwia utaqi varu vaisiva paatiro aakyara ntamwa kyero tiqaro,
33 E apareceu na sinagoga um homem possuído de um espírito de demônio imundo, o qual gritou em alta voz:
34 Iesusio, e Nasaretinyaavave. E tiri nataa hirerarave nrianro? E tiri uaqiama timwa tarerarave nrianro? Nte i ntapihi kyauqo. Kotiva i titaihara e Kotira kyaiqa nraahu vare variarave, tiro.
34 — Ah! O que você quer conosco, Jesus Nazareno? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem você é: o Santo de Deus!
35 Mwitaa tuvaro Iesusiva vaana mwia inronra hiro tiqaro, Tirema variante. Mwi vaisiraqitaira nritarera quante, tiro.
35 Mas Jesus o repreendeu, dizendo: O demônio, depois de o ter jogado no chão no meio de todos, saiu daquele homem sem lhe fazer mal.
36 Vaanavanto nritarero qatinani vuvata mwiqi varuhua nrihanrama vita kyauqu ntukikinraaqa teta nai timwa mwi nai timwa mwi hita tiqata, Mwiva nataama kyero mwitaa tiharove nritaraiho? Mwiva nronra vaisi votima kyero kepukya qua ti varihata vaanavanto mwia qua rieta mwihua nritareta vi variarave, tita.
36 Todos ficaram admirados e comentavam entre si: — Que palavra é esta? Pois, com autoridade e poder, ele ordena aos espíritos imundos, e eles saem.
37 Mwihua mwitaa timwaqita vita nrita huvata ekyaa mwi mwatara vara ututu varuhua mwi quara riemwa ntora.
37 E a fama de Jesus se espalhava por todos os lugares daquela região.
38 Iesusiva mwaanra nraamwuqitairo veva ntero Saimoninra nraamwuqi uro varuvaro Saimoninra nrinraatarara nriqa vuvaro mwia mwamwanta qiara utovaro varuvata mwihua uro Iesusirara mwia kyaahaqa hiante tuvaro
38 Deixando a sinagoga, Jesus foi para a casa de Simão. A sogra de Simão estava doente, com febre muito alta, e pediram a Jesus em favor dela.
39 Iesusiva uro nraakye mwia nraaqani siviro variqaro nriqa vu inraikyara mwia titovaro mwiva taiqa vuvaro nraakye mwiva siviro qamwanrama kyero kyara mwihua nyunra.
39 E inclinando-se para ela, Jesus repreendeu a febre, e esta a deixou. E imediatamente ela se levantou e passou a servi-los.
40 Mwitaa huvaro huarivanto mpuani qio vi varuvata mwi mwatanaahua nkyiari nramwunaahua mpo qara mpo qarama kyero nriqa vuhua sita vareta Iesusiva varunani uro kyovaro mwiva nai kyauqu kuaa kuaa mwihuaqaa vatovata ekyaa mwihua kyuqema vura.
40 Ao pôr do sol, todos os que tinham enfermos, com diferentes tipos de doença, os trouxeram a Jesus. E ele os curava, impondo as mãos sobre cada um deles.
41 Vaanavantovata airi nraakye qora utaqitaita nritare viqata aakyara nteta tiqata, E Kotira mwaaquvanto variaro, tita. Mwihua mwitaa tiqata Iesusiva Mesaiaavanto varura mwia okyara ntapihi kyovarora tiro, Iesusiva mwihua inronra hiro tiqaro, Tirema variate, tiro. Tura.
41 Também de muitos saíam demônios, gritando e dizendo: — Você é o Filho de Deus! Ele, porém, os repreendia para que não falassem, pois sabiam que ele era o Cristo.
42 Mwia qanranraa qaata tovaro Iesusiva mwi mwatukyara kyero qumina mwatani vuvata nraakye qoravanto mwia puaa hirera vuhua uro mwia puaama kyeta Iesusiva hia mponani quarive tita mwia antuovaro
42 Quando amanheceu, Jesus saiu e foi para um lugar deserto. As multidões o procuravam, foram até junto dele e não queriam deixar que ele fosse embora.
43 Iesusiva qaqao tiro, Nte Kotiva ntaqikyiani mwakyaakyara kyuqera mpo mwatukya mpo mwatukya nrohiqana timwa nyinrenrave. Kotiva mwi kyaiqarara ni titaihana nte tumuvave, tiro.
43 Jesus, porém, lhes disse:
44 Mwitaa timwa kyero Iesusiva vuva uro Iutiaani nrohiqaro mwaanra nraamwu mpoqi mpoqi uro variqaro mwakyaakya timwa nyi varura.
44 E pregava nas sinagogas da Judeia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.