Lucas 13

QARAAKYA QUA TIMWATORA (OMW) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Mwi entara vaisi mponramwuvanto nri nteta Iesusira timwa mwita tiqata, Karirinyaa vaisinramwuvanto quara ru kyeta Kotira qamwata mwataare tuvaro kamaniva mpo, mwia nrutu Pairaativa nri ntero mwi vaisinramwuhua ru kyovaro mwihua nraanrevanto quara vaakya rukyora mwia nraanre vatama kyero vahurave, tita.
1 Por essa época, Jesus foi informado de que Pilatos havia assassinado algumas pessoas da Galileia enquanto ofereciam sacrifícios.
2 Mwitaa tuvaro Iesusiva tiqaro, Karirinyaa vaisinramwu mwitaama kye qutu vurara tita, nkye nataamave riaavo? Nkye tiqata, Mwihua qora kyaiqavanto Karirinyaa vaisi hini mwihua qora kyaiqa nraatara kyaihove, qiavo?
2 “Vocês pensam que esses galileus eram mais pecadores que todos os outros da Galileia?”, perguntou Jesus. “Foi por isso que sofreram?
3 Hiave. Nte qianinra riaate. Nkyevata hia qora aanra qaqira kyaivera, nkyevata mwinramwuhua qutu vuntema kyetama qutu vivarave.
3 De maneira alguma! Mas, se não se arrependerem, vocês também morrerão.
4 Haaru Siroamini ori nraamwu mpuahaa nraamwuvanto ntuvuraa viro tumu ntiro vaisi 18 nramwu rukyorave. Mwi vaisinramwuhua mpo? Nkye mwinramwuhuara nanra quave qiavo? Nkye tiqata mwinramwuhua qora kyaiqavanto Ierusareminyaahua qora kyaiqa nraatara kyovaro mwia kyaara nraamwu mwiva ntuvuraa viro mwihua ntuqutu taiqa kyorave. Nkye mwitaamave qiavo?
4 E quanto aos dezoito que morreram quando a torre de Siloé caiu sobre eles? Eram mais pecadores que os demais de Jerusalém?
5 Qaqao, hiave. Nte qianinra riaate. Nkyevata hia qora aanra qaqira kyaivera, nkyevata mwinramwuhua votima kyetama qutu vivarave, tiro.
5 Não! E eu volto a lhes dizer: a menos que se arrependam, todos vocês também morrerão.”
6 Iesusiva mwitaa timwa kyero mwiva mpo quaqaa ntumwa kyero mwihua timwa nyinro tiqaro, Vaisi mpovanto nai utaqi fiki kyatari mpo vara tutorave. Mwi vaisiva vara tutero vari kyero mpo enta kyai uro mwia tamwa hiqu kye nraankye timwa kyero uro taqovaro hia tamwa riorave.
6 Então Jesus contou a seguinte parábola: “Um homem tinha uma figueira em seu vinhedo e foi várias vezes procurar frutos nela, sem sucesso.
7 Hia riovaro nai kyaiqaqaa ntaqikyi varu vaisirara tiqaro, Taqaante. Nte taarampo ihiara vina nrina hiqana mwaa kyatariva tamwa riaaninra vekya varuqaro hia tamwa riairave. E mwaa teqa kyera qaqira kyaante. Mwi kyatariva qati vahiqaro kyuqe mwata taiqa kyaankyorave, tuvaro
7 Por fim, disse ao jardineiro: ‘Esperei três anos e não encontrei um figo sequer. Corte a figueira, pois só está ocupando espaço no pomar’.
8 mwia kyaiqa vaisivanto qaqao tiro. Kuaa ihiara mwia qati kyairaqe nte mwia okyaraqi onti quvu kyena tapitaani mwatara varaqina mwiqi vatena quvu ntamwa taariro tamwa riaarive.
8 “O jardineiro respondeu: ‘Senhor, deixe-a mais um ano, e eu cuidarei dela e a adubarei.
9 Mpo ihiqi taqairaro mwi kyatariva tamwa riairera, e mwia qati kyaante. Hia tamwa riairera, e qioma teqa kyera qaqira kyenanrave turave, tiro. Iesusiva mwi quara turama.
9 Se der figos no próximo ano, ótimo; se não, mande cortá-la’”.
10 Mpo enta mwaanraqaa Iesusiva mwaanra nraamwu mpoqi qua timwa nyi varuvaro
10 Certo sábado, quando Jesus ensinava numa sinagoga,
11 nraakye mpovanto mwiqi varura. Vaanavanto nraakye mwiavata varuva mwia nriqa vu inraikyara mwuvaro nraakye mwiva 18 ihiara nriqa vuvaro variqiro vura. Mwia mwoqavanto ntavaka vuvaro mwiva hia ntatuta variraitiro, kakataama viro nraahu varura.
11 apareceu uma mulher enferma por causa de um espírito impuro. Andava encurvada havia dezoito anos e não conseguia se endireitar.
12 Iesusiva mwia taqero mwia nraanrama kyero tiqaro, Mwaa nraakyevao, i nriqa viva taiqama viho,
12 Ao vê-la, Jesus a chamou para perto e disse: “Mulher, você está curada de sua doença!”.
13 timwa kyero nai kyauqu mwiaqaa viti vatovaro nraakye mwiva qamwanrama kyero mwaamwianra viro variqaro Kotira nrutu tuaahereqaro varura.
13 Então ele a tocou e, no mesmo instante, ela conseguiu se endireitar e começou a louvar a Deus.
14 Kotira nrutu tuaahere varuvaro Iesusiva mwaanra entaqaa mwi nraakyera kyuqema kyorara tiro, mwia kyaara mwaanra nraamwuqaa ntaqikyi varu vaisira raraqa tovaro nraakye qorara tiqaro, Kyaiqa enta 6 nramwuma vaiho. Mpovanto nkyi nyamwanta kyuqema kyaarive tita, mwi entaraqaa nraahuma nriate. Hia mwaanra entaqaa nkyi mwamwanta kyuqema kyaarive tita nriate, tiro.
14 O chefe da sinagoga ficou indignado porque Jesus a tinha curado no sábado. “Há seis dias na semana para trabalhar”, disse ele à multidão. “Venham nesses dias para serem curados, e não no sábado.”
15 Vaisi mwiva mwitaa tuvaro nronravanto Iesusiva nai timwa mwinro tiqaro, Nkye unraqama kyeqata kyuqe kyaiqa vare variahuave. Nkye ekyaa mwihua mwaanra entaqaa nkyeta purimakauve, ntonkive, nraamwuqitai ntatu kyeta sitaqita tumu nramanri nyi variarave.
15 O Senhor, porém, respondeu: “Hipócritas! Todos vocês trabalham no sábado! Acaso não desamarram no sábado o boi ou o jumento do estábulo e o levam dali para lhe dar água?
16 Nraakye mwaava nkyi haivaqara Evarahaamunra nraisivanto variharo Saataaniva 18 ihiara mwi nraakyera rupa tairave. Qioma mwaanra entaqaa kyaahaqa hiqana huvantu kyaaninrave, tiro.
16 Esta mulher, uma filha de Abraão, foi mantida presa por Satanás durante dezoito anos. Não deveria ela ser liberta, mesmo que seja no sábado?”.
17 Iesusiva mwitaa tuvata mwia nramwutaahua mwi quara rieta kyaurita varuvata qumina nraakye qora mwihua Iesusiva kyaiqa varorara rieqata Iesusira qamwata mwatora.
17 As palavras de Jesus envergonharam seus adversários, mas todo o povo se alegrava com as coisas maravilhosas que ele fazia.
18 Iesusiva tiqaro, Kotiva ntaqikyiariva nanra inraikya votima kyerove vahiro iho? Nkye mwianra ntapihi kyeta riaate tina, nte nanra inraikyaqaa ntumwa kyenave qianinrave?
18 Então Jesus disse: “Com que se parece o reino de Deus? Com o que posso compará-lo?
19 Qio nte maasiteti uruqaa ntumwa kyena tirerave. Vaisivanto maasiteti uru aakyoqi isa taiharo mwia uru pata mwiqiava ntukohiro qupiqero kyatari nronra vaihata nyaamwavanto kyauqu kyaara mwiqi nrumu vari vaite hiarave, tiro.
19 É como a semente de mostarda que alguém plantou na horta. Ela cresce e se torna uma árvore, e os pássaros fazem ninhos em seus galhos”.
20 Mwitaa timwa kyero Iesusiva qaiqaa tiro, Kotiva ntaqikyiariva nanra inraikya votima kyerove vahiro iho?
20 Disse também: “Com que mais se parece o reino de Deus?
21 Mwiva taupataira votima kyeroma vaiho. Nraakyevanto mpereti utarera hiro parauaa vara kyero mwiva nrakyo taarive timwa kyero, taupataira vara kyero paraua vatama kyero tuqasaa kyaiharo taupataiva ekyaa viro nrinro hiro mpereti uqenra kyaiharo nrakyo tairave, tiro.
21 É como o fermento que uma mulher usa para fazer pão. Embora ela coloque apenas uma pequena quantidade de fermento em três medidas de farinha, toda a massa fica fermentada”.
22 Iesusiva mwitaa timwa kyero Ierusareminianra viqaro mwatukya nronraqivata, pataqivata, kyuqe qua mwakyaakya timwa nyinro.
22 Jesus foi pelas cidades e povoados ensinando ao longo do caminho, em direção a Jerusalém.
23 Mwitaamaqiro vuvaro vaisi mpovanto tiqaro, Nronrao, nraakiara Kotiva tiriqitairo pataqiatanave tivitaananrove? tiro. Mwitaa tuvaro Iesusiva mwihua timwa nyinro tiqaro,
23 Alguém lhe perguntou: “Senhor, só alguns poucos serão salvos?”. Ele respondeu:
24 Nyaamwunianra quava qesa pataqiave. Nkye mwukyaari mwata kyeta qesa mwina quate. Nte nkyi qutaa timwa nyuqo. Nraakye qora airivanto quare tiravata hia qio vivarave.
24 “Esforcem-se para entrar pela porta estreita, pois muitos tentarão entrar, mas não conseguirão.
25 Nraamwu qova qesa tita tairata nkye mwaatani varivorave. Nkye mwaatani varita qesa ntuqutita tiqata, Nronrao, qesa qatua timwa taante, tivaro mwiva, Qaqao nkye tainyaahuave. Nte hia nkyi taqauhuave, qiananrove.
25 Quando o dono da casa tiver trancado a porta, será tarde demais. Vocês ficarão do lado de fora, batendo e pedindo: ‘Senhor, abra a porta para nós!’. Mas ele responderá: ‘Não os conheço, nem sei de onde são’.
26 Mwiva mwitaa tirata nkye tiqata, Qaqao, tire ivatama kyeta kyara nraunrahuave. E tiri mwatukyaqi variqara qua timwa timwianrahuave, tivaro mwiva qaiqaa tiqaro,
26 Então vocês dirão: ‘Nós comemos e bebemos com o senhor, e o senhor ensinou em nossas ruas’.
27 Nkye tainyaahuave? Nkye uaqia hi kyaiqara uti variahuave. Hiante mwaisaita quatema, qiananrove, tiro.
27 E ele responderá: ‘Não os conheço nem sei de onde são. Afastem-se de mim, todos vocês que praticam o mal!’.
28 Iesusiva mwitaa timwa kyero tiqaro, Nkye nraakiara taqaivata nkyi haivaqahua Evarahaamuvavata, Aisaakivavata Iaikopuvavata, ekyaa poropeti vaisinramwuvata Kotira mwatukyaqi varivata nkye mwaaqani varita ntateqata nkyeta aanrai teti nreqata varivarave.
28 “Haverá choro e ranger de dentes, pois verão Abraão, Isaque, Jacó e todos os profetas no reino de Deus, mas vocês serão lançados fora.
29 Nraakiara huari vu nri ntainanyaahuave, huari vu vinanyaahuave, mwaa hini tokyanyaahuave, vitira hini tokyanyaahuave, mwihua nrita ntuvaantua hita Kotira mwatukyaqi kyara nrevarave.
29 E virão pessoas de toda parte, do leste e do oeste, do norte e do sul, para ocupar seus lugares à mesa no reino de Deus.
30 Mate mwoqani varihua nritareta vunima varivarave. Mate vuni varihua tumitareta mwoqanima varivarave, tiro.
30 E prestem atenção: alguns últimos serão os primeiros, e alguns primeiros serão os últimos”.
31 Iesusiva mwitaa tuvata Parisi vaisinramwu nri nteta Iesusirara tiqata, Sivira nritarera mpo mwatukyani quante. Herotiva vunyaa vaisivanto i ru kyarero uti variho. E mwaini variraro mwiva i ru kyaankyorave, tita.
31 Naquele momento, alguns fariseus lhe disseram: “Vá embora daqui, pois Herodes Antipas quer matá-lo!”.
32 Mwihua mwitaa tuvaro Iesusiva timwa nyinro tiqaro, Nkye uro qaakyau vairi mwia timwa mwiate. Nte matevata huravata vaana siteqana nraakye qora kyuqema nyatarerave. Mwitaamaqi vina mpora taarampo enta mwiqiaraqaa ntena kyaiqa taiqa kyarerave. Nkye mwia mwitaama timwa mwiate.
32 Jesus respondeu: “Vão dizer àquela raposa que continuarei a expulsar demônios e a curar hoje e amanhã; e, no terceiro dia, realizarei meu propósito.
33 Nte matevata huravata mporavata Ierusaremini virerave. Hia qumina mwataqaa poropeti vaisi ru kyevarave. Ierusareminima ru kyevarave.
33 Sim, hoje, amanhã e depois de amanhã, devo seguir meu caminho. Pois nenhum profeta de Deus deve ser morto fora de Jerusalém!
34 Po, Ierusaremiqinaa nraakye qora tuaavo. Po, Ierusaremiqinaa nraakye qora tuaavo. Nkye Kotira poropeti rukyaahuave. Kotiva titai vaisihua variavata nkye ori pati kyeta mwihua ntuqutu kyaahuave. Kokoraaravanto nai nraatiqaa nraaokya iri kyero ntumwaqu taintema kyena nte qaiqaavata qaiqaavata nkyiara po timwa kyena nkyiqa ntaqikyirera huqata nkye ni qoririma mataavo.
34 “Jerusalém, Jerusalém, cidade que mata profetas e apedreja os mensageiros de Deus! Quantas vezes eu quis juntar seus filhos como a galinha protege os pintinhos sob as asas, mas você não deixou.
35 Mwia kyaara Kotiva nkyi qaqira kyairaro nkyi mwatukyaqi hia vaisivata varivaro qumina mwata nraahuma vahiananrove. Nte qianinra riaate. Nkye mwaa entaraqaataita hia ni taqaraitita, variqi vivaqe nte qaiqaa tumu variarita nkye mwi entara ni ntapihi kyeta taqeqata nianra tiqata, Kotiva titai vaisiva tumiho. Mwia kyuqema mwataare tivarave, tiro. Iesusiva mwitaa turama.
35 E, agora, sua casa foi abandonada, e você nunca mais me verá, até que diga: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor!’”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.