João 10
QARAAKYA QUA TIMWATORA (OMW) vs VC
1 Iesusiva mpo quaqaa ntumwa kyero timwa nyinro tiqaro, Nte qutaa qua qianinra riaate. Vaisi mpovanto sipisipi vataa tutukyaraqi virero hia qesana vera ntaraitiro, tutukya mpona mwaati ntero vi vari vaisiva mwi vaisiva mpuara uti vaisivave, mpohua riqaro mwihuani mpuara vare vari vaisivama variho.
1 Em verdade, em verdade vos digo: quem não entra pela porta no aprisco das ovelhas, mas sobe por outra parte, é ladrão e salteador.
2 Vaisi mpovanto sipisipi qesana vera nteqaro vi variva, mwi vaisiva qutaa sipisipi qovama variho.
2 Mas quem entra pela porta é o pastor das ovelhas.
3 Qesaqaa vaimwanraanra ntaqikyi vari vaisiva mwia taqero qio qesa qatua mwataiharo mwiva nai sipisipiara aakyara nteqaro nai sipisipi nrutu ntamwaqiro vihata mwia sipisipinramwuvanto mwia qua ntapihi riaavaro mwihua sitero mwaaqani virave.
3 A este o porteiro abre, e as ovelhas ouvem a sua voz. Ele chama as ovelhas pelo nome e as conduz à pastagem.
4 Mwiva mwaaqani nai sipisipi uro kyero mwiva nraante vuni vi varihata mwia sipisipinramwuvanto nkyiari sora qua ntapihi kyeta rieqatara tita, mwia vataqita vi variarave.
4 Depois de conduzir todas as suas ovelhas para fora, vai adiante delas; e as ovelhas seguem-no, pois lhe conhecem a voz.
5 Mwia sipisipinramwuvanto hia mpo vaisi vataqita vivarave. Mwihua mpo vaisi qua hia ntapihi kyeta rieqatara tita, mwihua mwia nraatu aatu hiqata aatu vivarave, tiro.
5 Mas não seguem o estranho; antes fogem dele, porque não conhecem a voz dos estranhos.
6 Iesusiva mwitaa timwa kyero sipisipiqaa ntumwa kyero timwa nyuvata mwihua mwi quara okyara hia ntapihiraitita varura.
6 Jesus disse-lhes essa parábola, mas não entendiam do que ele queria falar.
7 Hia ntapihuvaro Iesusiva qaiqaa timwa nyinro tiqaro, Nte qutaama tuqo. Nte sipisipi mwihua qesavantoma varuqo.
7 Jesus tornou a dizer-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: eu sou a porta das ovelhas.
8 Ni puni nria vaisihua mwihua mpuara utuahuave, mpohua riqata mwihuani mpuara vare variahua variavata sipisipivanto hia mwihua qua riaarave.
8 Todos quantos vieram antes de mim foram ladrões e salteadores, mas as ovelhas não os ouviram.
9 Utaqi qua qesava ntema mwi qesava varuqo. Niqaamatero nritaraani vaisira ni kova mwia vitaananrove. Niqaamatero tumitare nritare hiariva qioma kyara puaama kyero nraananrove.
9 Eu sou a porta. Se alguém entrar por mim será salvo; tanto entrará como sairá e encontrará pastagem.
10 Mpuara varai vaisiva mpuara vareqaro sipisipi ru taiqa kyarero nrinrave. Nte sipisipiara rieqanama sipisipi mwihua qati variqita viqatama kyuqema kyeta variate tina, nte nruvave.
10 O ladrão não vem senão para furtar, matar e destruir. Eu vim para que as ovelhas tenham vida e para que a tenham em abundância.
11 Nte sipisipi qova kyuqevave. Sipisipi qova kyuqeva variqaro nai sipisipi rukyevorave tiqaro antuaqiro viro kyai nte mwihuara rieqana qutu quankye timwa kyero qutirave.
11 Eu sou o bom pastor. O bom pastor expõe a sua vida pelas ovelhas.
12 Mpovanto hia sipisipi qova, mwiva qati kyaiqa vaisivanto variqaro taqaiharo qaakyau vairivanto nrihanro mwiva aatu hiqaro qaqira kyero hiantero viharo qaakyau vairivanto sipisipi rukyero hini ru sata kyaihata mwihua nkyiariara nkyariara mpona mpona quarave.
12 O mercenário, porém, que não é pastor, a quem não pertencem as ovelhas, quando vê que o lobo vem vindo, abandona as ovelhas e foge; o lobo rouba e dispersa as ovelhas.
13 Mwia kyaiqa vaisivanto qati kyaiqa vaisivanto variqarora tiro, mwiva hia sipisipiara nronraqama kyero riaraitiro, aatu virave.
13 O mercenário, porém, foge, porque é mercenário e não se importa com as ovelhas.
14 Nte sipisipi qova kyuqeva variqana nte ntena sipisipi ntapihi kyauqata ni sipisipinramwuvanto nivata ntapihi kyeta taqaarave.
14 Eu sou o bom pastor. Conheço as minhas ovelhas e as minhas ovelhas conhecem a mim,
15 Mwia votima kyero ni kova ni ntapihi kyaihana ntevata mwia ntapihi kyaurave. Qio ni sipisipi rukyevorave tina, nte mwihuara rieqana qutu virerave.
15 como meu Pai me conhece e eu conheço o Pai. Dou a minha vida pelas minhas ovelhas.
16 Sipisipi mponramwu mwihua hia mwaa utaraqi varihua mwihuavata ni sipisipive. Mwihua ni qua riaivaqe nte mwihua sitaqina uro kyaarita ni sipisipi hini mwihuavata kuaaqi varivarave. Mwihua kuaaqi varivaqe nte mwihua sova kuaiqiavanto nraahu varianinrave.
16 Tenho ainda outras ovelhas que não são deste aprisco. Preciso conduzi-las também, e ouvirão a minha voz e haverá um só rebanho e um só pastor.
17 Nte mwihuara rieqana qutu vina qaiqaa qati siquaninrave. Nte mwitaa hianinranra tiro, ni kora mwutukyavanto nianra vaiho.
17 O Pai me ama, porque dou a minha vida para a retomar.
18 Nte hia qiove qiariro mpovanto hiama qio ni rukyaananrove. Nte ntena qutu quataa hiraqena qutu quaninrave. Nte qutu quani okyararave, nte qaiqaa qati siquani okyararave, nina kyaiqa nraahuma vaiho. Ni kova nianra mwitaa mwitaa hiante ti quara, nte mwi quara vararerave, tiro.
18 Ninguém a tira de mim, mas eu a dou de mim mesmo e tenho o poder de a dar, como tenho o poder de a reassumir. Tal é a ordem que recebi de meu Pai.
19 Mwitaa tuvata Iutaa vaisi nronranramwuvanto mwi quara rieta utaqaa ntainra vita hininramwu mpo qua tuvata hininramwuvanto mpo qua tura.
19 A propósito dessas palavras, originou-se nova divisão entre os judeus.
20 Airivanto tiqata, Ueravanto mwiaqi variharo mwitaa tiho, Mwiva ueraqama viho. Nanraqamave nkye mwia qua riaavo? Hia mwia qua riaate, tuvata
20 Muitos deles diziam: Ele está possuído do demônio. Ele delira. Por que o escutais vós?
21 mponramwuvanto tiqata, Qaqao, ueraqa hiari vaisiva hiama qio mwi quara qiananrove. Ueravanto hiama qio vu qipa quani vaisira ntapaira kyaananrove, tita. Mwitaa tura.
21 Outros diziam: Estas palavras não são de quem está endemoninhado. Acaso pode o demônio abrir os olhos a um cego?
22 Ierusaremini omwata mpo nro entava nri ntora. Kotira nraamwu qamwata mwato omwatava vahuvaro huarivanto hia nronraqama kyero ite varu entaraqaa mwi omwatara nronra.
22 Celebrava-se em Jerusalém a festa da Dedicação. Era inverno.
23 Mwi entaraqaa Iesusiva Kotira nraamwu nronraqi variqaro mpo rumuqi mwia nrutu Soromoninra rumuqi nrohi varuvata
23 Jesus passeava no templo, no pórtico de Salomão.
24 Iutaa vaisi nronranramwuvanto mwiqi ntuvaantuama vita Iesusirara tiqatama, E mpo qua vaakya tiri timwa timwiataarave. Taireve tiri timwa timwinanrave? E mesaiaavanto varirera, vutu kyera timwa timwinraqe tire riaare, tita.
24 Os judeus rodearam-no e perguntaram-lhe: Até quando nos deixarás na incerteza? Se tu és o Cristo, dize-nos claramente.
25 Tuvaro Iesusiva tiqaro, Nte vaakya nkyi timwa nyuqata nkye hia ni quara qutaa quave qiavo. Ni kova ni nronraqama kyaihana nte mwia kyaiqa vare varurave. Qio nte varau kyaiqava ni okyarara ntapihima ti variho. Nkye ni kyaiqa taqaarara rieqata ni okyarara ntapihiataarave.
25 Jesus respondeu-lhes : Eu vo-lo digo, mas não credes. As obras que faço em nome de meu Pai, estas dão testemunho de mim.
26 Nkye hia ni sipisipi variqatara tita, nkye hia ni quara qutaave tivarave.
26 Entretanto, não credes, porque não sois das minhas ovelhas.
27 Nte ntena sipisipi ntapihi kyaurave. Mwihua ni qua rieqatama ni pataqita nrohi varivarave.
27 As minhas ovelhas ouvem a minha voz, eu as conheço e elas me seguem.
28 Nte ekyaa enta qati variqi vira nyianrita mwihua hia qutu vivarave. Hiama mpovanto ni kyauquqitairo ni sipisipi ntavihi kyero varaananrove.
28 Eu llhes dou a vida eterna; elas jamais hão de perecer, e ninguém as roubará de minha mão.
29 Ni kova ni sipisipi mpitaiva, mwiva peqavanto ekyaa inraikya nraataraiva variqaro ni sipisipiqaa ntaqikyi variharora tiro, hia mpovanto mwia kyauquqitairo qio ntavihi kye varaananrove.
29 Meu Pai, que mas deu, é maior do que todos; e ninguém as pode arrebatar da mão de meu Pai.
30 Ntevata ni kovavata kuaikuvantoma varuro, tiro.
30 Eu e o Pai somos um.
31 Iesusiva mwitaa tuvata Iutaa vaisi nronranramwuvanto mwia ru kyaare tita, ori tu varovaro
31 Os judeus pegaram pela segunda vez em pedras para o apedejar.
32 Iesusiva tiqaro, Nte ni kora kyuqe kyaiqa, mpo kyaiqa mpo kyaiqa nkyi nyaamwutauqata nanra kyaiqa varaura kyaarave nkye niqaa ori tuto kyarerata uti variavo? tiro.
32 Disse-lhes Jesus: Tenho-vos mostrado muitas obras boas da parte de meu Pai. Por qual dessas obras me apedrejais?
33 Tuvata Iutaa vaisi nronranramwuvanto tiqata, Tire hia i kyaiqa kyuqera kyaara i ru kyarerave. E Kotirara qora qua qiaro. E qati vaisivanto variqarama Kotikyantiri kuaaqaa varirera uti variaro. Mwia kyaarama tire ori vara kyeta i ru kyarerave, tita.
33 Os judeus responderam-lhe: Não é por causa de alguma boa obra que te queremos apedrejar, mas por uma blasfêmia, porque, sendo homem, te fazes Deus.
34 Mwihua mwitaa tuvaro Iesusiva tiqaro, Nkye Kotira mpuku vataaraqi qua mpo qara ntumwa tova vaiho. Nkye hiave mwi quara taqaavo? Kotiva vaisi mpo uhuara mwitaama tiro: Nkye mwanriqavantove, turave.
34 Replicou-lhes Jesus: Não está escrito na vossa lei: Eu disse: Vós sois deuses {Sl 81,6}?
35 Tire ntapihi kyauraro Kotira qua hia unra qua vahirave. Kotiva nai qua tu vaisihua qati qumina vaisiara mwanriqavantove turave.
35 Se a lei chama deuses àqueles a quem a palavra de Deus foi dirigida {ora, a Escritura não pode ser desprezada},
36 Qio Kotiva ni mwatama kyero ni titaihana nte mwatani tumu variqanama nkyiara nte mwanriqa Kotira mwaaquve tuqata nkye tiqata, Kotirara qora qua qiaro, qiavo.
36 como acusais de blasfemo aquele a quem o Pai santificou e enviou ao mundo, porque eu disse: Sou o Filho de Deus?
37 Nte hia ntena kora kyaiqa varaaritavauma nkye hia nianra qutaa mwivave tivarave. Nte ntena kora kyaiqama vare varuqo.
37 Se eu não faço as obras de meu Pai, não me creiais.
38 Nkye hia nianra nronraqama kyeta riaivera, nkye nte kyaiqa vare varianinranra nronraqama kyeta rieqatama nianra qutaa mwivave qiate. Nkye mwitaa tivaro nkyi su nyaato ntapihirata nkye ni kova niqi varirara ntapihivarave. Nte mwiaqi varianinranra nkye ntapihivarave, tiro.
38 Mas se as faço, e se não quiserdes crer em mim, crede nas minhas obras, para que saibais e reconheçais que o Pai está em mim e eu no Pai.
39 Mwitaa tuvata mwihua qaiqaa mwia karavu hirera uti varuvaro Iesusiva veva ntero viro.
39 Procuraram então prendê-lo, mas ele se esquivou das suas mãos.
40 Veva ntero vuva uro Iotaani nramanri hini tokyani Ioniva tauraa variqaro nramanri nyunani uro varura.
40 Ele se retirou novamente para além do Jordão, para o lugar onde João começara a batizar, e lá permaneceu.
41 Varuvata airi nraakye qoravanto mwiva varunani nri nteta tiqata, Ioniva hia nronra kyaiqa varova variqaro Iesusirara tiri timwa timwunrave. Qio tire taqauraro Ioniva qutaa qua mwaa vaisirara timwa timwunrave, tita.
41 Muitos foram a ele e diziam: João não fez milagre algum,
42 Mwitaa timwa kyeta mwini varuhua airivanto Iesusirara qutaa mwivave tura.
42 mas tudo o que João falou deste homem era verdade. E muitos acreditaram nele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.