Marcos 3
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na, mid livod mandon si Disas diyot simba-an to mgo Judio. Diyot daom, duwon sokkad no minuvu no id patoy kos divauy'n bollad.
1 Jesu iban matabir maiye na Kou’ay Bar wanawanan run, naatu orot uman murubin i nati’imaim ma’ama.
2 Woy duwon mandad mgo minuvu no od nangkap to po-unayan amoy'd ko-uug dan si Disas no nokopuung to saa. De-en id ponulan dan sikandin kod bowiyan din iddos minuvu riyon to Allow't Kod-imolloy.
2 Sabuw afa Jesu baikubibiruwin isan i nati’imaim hima hi’i’itin, saise orot uman murubin Baiyarir Ana Veya tabiyawas hitikubibiruw isan.
3 Na, id osengan ni Disas iddos minuvu no id patoy kos bollad, kahi rin to, “Lohinat ka rinit isowwan to langun.”
3 Jesu orot uman murubin iu, “Kuyen kuna iti nou’umaim.”
4 Id inturan ni Disas iddos mgo minuvu rutun, kahi rin to, “Ingkon musing ka-ay kos noko-ikuu to mgo Suhu ni Moises diyon to Allow't Kod-imolloy? Idda vo so kodpuung to moppiya o iddos kodpuung to morat? Idda vo so kodtavang to minuvu o iddos kod-imatoy?”
4 Imaibo sabuw isah eo, “Baiyarir ana veya’amaim ata ofafar i gewasin sinaf isan ebibasit or kakafin sinaf isan ebibasit? Orot tanibais yawas nab or tanimurub?” Baise i men tur ta hi’omih.
5 Nolingasa si Disas nid tongtong taddot mgo minuvu no nokolingkus kandin, woy naanu sikandin pomon to motoggas kos pusung dan. Na id osengan din iddos minuvu no id patoy kos bollad, kahi rin to, “Kotongngow kos bollad du.”
5 Jesu nan ufun inuwanuw itih yumatah fofokar isan yan so’ar, baise ibanak maiye isah iyababan, anayabin matah kufaf hisisinaf kakaf. Imaibo orot isan eo, “Uma ku’otofair.” Orot uman otofair tit igewasin.
6 Nopongnga idda, id leggua iddos mgo Pariseo woy id polivuungoy ran duma to mgo sakup ni Herodes amoy'd nangkap to po-ukit to kod-imatoy ki Disas.
6 Basit Pharisee mar ta’imonamo Kou’ay Bar hitumar hitit hin Herod ana kou’ay bairi rabin morob isan baban hio.
7 Na, mid undiyon si Disas to ibpit to Lanow't Galilea duma iddos mgo tinodduwan din. Id tinundug kandin iddos mo-uraan minuvu no id pomon diyot Galilea, woy duwon mandad duma no id pomon diyot Judea.
7 Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hina Galilee harew Kukufamaim hitit. Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hinan i Galilee’ine, Judea’ane,
8 Duwon mandad id pomon diyot Jerusalem, diyot Edumea, diyot dipaa to Oweg to Jordan woy id pomon diyot mgo lugaa no sumbaoy to bonuwa to Tiro woy Sidon. Mid undiyon dan to ki Disas, su nokorinog dan to langun no mokososoobbun pinuungan din.
8 Jerusalemane, Idumea ana umanika, naatu Jordan sisibin veya yeninane na’atube bar merar gagamin Taiya naatu Sidon wanawanahine hina. Sabuw etei i Jesu abisa sisinaf ana tur hinowar hina.
9 Na pomon to mo-uraa kos minuvu, id suhu ni Disas iddos mgo tinodduwan din no od panoy to bollangay nod sokayan din amoy dii sikandin od kolipit to mgo minuvu.
9 Naatu rou’ay i ra’at kwanekwan kafa’imo yaten hitayen, imih Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa ta hiyabuna.
10 Pomon to mo-uraan novohokan kos no-uliyan din, de-en od po-ohawoy iddos dumon od pongkovohokan amoy'd porani ki Disas, su amoy od pokosomad dan kandin.
10 Anayabin sabuw moumurih na’in iyawasih, naatu sabuw afa hisasawow i ef hinunuwet hitan hitabutubun isan.
11 Na iddos id ponlosuran to busow, otid pokokita sikandan ki Disas, od ponlaangkob dan diyot isowwan din, woy od popeheson sikandan taddot mgo busow nod ungketen to, “Sikkow en kos Anak to Monama.”
11 Naatu sabuw afa biyahimaim afiy kakafih hima’am hinuw hi’i’itin ana maramaim i nanamaim hire rabih hikirir hio, “O God Natun.”
12 Piru id loglohottan ni Disas tid sugga iddos mgo busow, no konna ran id ponudtuu to mgo minuvu ko ondoy sikandin.
12 Jesu afiy kakafih kwararih iuwih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu i yait!”
13 Nopongnga idda, mid tikoddog si Disas diyot buvungan, woy id umow rin iddos id kopi-i rin nod dumannon, de-en id porani sikandan.
13 Imaibo Jesu yen in heher wanamaim bat, basit orot i ana kokomaim eafih hina biyan hitit.
14 Na, mid aam sikandin to sopuu-oruwon tinodduwan no id ngoranan din no mgo apostoles. Kahi rin kandan to, “Id aam ku sikiyu nod dumoruma koddi, woy id popiyod ku sikiyu amoy'd ponudtuu to kahit Monama.
14 Naatu nah 12 rubinih tur abarayah iwabih eo, “Ayu arubini saise kwa boro bairit tanama aniyafari kwanatit kwanan kwanabinan.
15 Woy od boggayan ku sikiyu to kotungud to kodpoleggua to mgo busow.”
15 Naatu boro fair kwanab Wagabur kwananunih hinatit.”
16 Na, ini en kos mgo ngaran to sopuu-oruwa no id aam ni Disas. Si Simon no id ngoranan din ki Pedro,
16 Orot nah 12 Jesu rurubiniyih wabih i iti, Simon, wabin ta Peter (Jesu ufibo iwab),
17 si Santiago woy dos ari rin no si Juan no id ngoranan sikandan ni Disas to Boanerges, no iddos kohulugan, baansi. Sikandan, mgo anak ni Sebedeo.
17 James, tain John hairi, orot Zebedee natunatun, Jesu wabih Boaneges, wabih anayabin farafarar natunatun.
18 Dos duma si Andres, si Felipe, si Bartolome, si Mateo, si Tomas, si Santiago no anak ni Alfeo, si Tadeo, si Simon no mohingginawa to ingod din
18 Andrew, Philip, Bartholomew, Matthew, Thomas, James, orot Alpheus natun, Thaddeus, tafaram kafafarayan orot wabin Simon ana orot ta,
19 woy si Judas Iscariote nod boligya ki Disas.
19 naatu Jesu ana yanuwayan orot Judas Iscairot.
20 Na, to id uli ron si Disas woy dos mgo tinodduwan din, nolivuung mandon iddos mo-uraan minuvu riyot kandin. De-en waa ran nokosakat nid ka-an.
20 Imaibo Jesu ana au bar in, ibanak maiye sabuw moumurih na’in hiru’ay naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi veya men ma boro bay hitaa.
21 To norinog idda to mgo korumannan din, id undiyonnan dan sikandin amoy'd ongayon dan nanoy, oyyos duwon id ikahi no od busawon don kun sikandin.
21 Naatu i taintuwan tur hinonowar ana veya bainamih hina hitit, anayabin sabuw hio, “I koko’aw isan matar!”
22 Na, duwon mgo tohodnonaw to Suhu ni Moises no id pomon diyot Jerusalem no mid ikahi to, “Si Disas, id losuran ni Moivuyan no ponguu to mgo busow. De-en od pokopoleggua sikandin to mgo busow.”
22 Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hio, “I biyanamaim i Wagabur Beelzebul hitarasum ema’am, imih Wagabur hai ukwarin fair itin Wagabur nunih tititit.”
23 To norinog idda ni Disas, id poporani rin iddos mgo minuvu woy id osengan din sikandan ukit to mgo ponunggelengan, kahi rin to, “Mambot od po-owan ni Moivuyan iddos kandin da en no mgo sakup?
23 Imih Jesu e’af hina biyan hitit naatu oroubonamaim eo, “Satan boro mi’itube i taiyuwin nanun?
24 Otik duwon mgo sakup to sokkad no kohoriyan nod po-unayoy od povunuwoy, konnod kouhoy, od kohobba en iddon kohoriyan.
24 Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow i hai fair boro naririm,
25 Ungketen dad en mandad kos od kotomanan taddot mgo sakup to sokkad no pomilya. Otid po-unayoy sikandan od po-imotayoy, od pokodsuwoysuwoy en sikandan.
25 na’atube ain uf rara’amaim
26 Ungketen dad en mandad kos kohoriyan ni Moivuyan. Otid po-unayoy od po-imotayoy iddos kandin da en no sakup, konnod kouhoy, od kohobba en iddos kohoriyan din woy'd kotaman.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i hai aiwob boro nariririm, naatu boro nan yomanin nasawar.
27 “Piru notalu kud si Moivuyan, oyya su id poleggua kud iddos mgo busow no mgo sakup din. Waa minuvu nod poko-usok diyot baoy to monokkaan minuvu amoy'd ahaw to mgo korotuwan din, otik konna pa unna od bokuwon iddos monokkaan minuvu, idda pa od ka-ahaw rin idda.
27 “Men yait ta boro orot fairin ana bar nakwib narun ana sawar nabowamih, baise wantoro’ot orot fairin nab nafatum, imaibo boro narun ana sawar nabow.
28 “Bonnaavonnaa nod ikohiyon ku koniyu, no ahad ondan no saa nod kopuungan to mgo minuvu, od koposinsyan pa to Monama, ahad iddos kodsumpalit dan kandin.
28 Turobe a tur ao’owen sabuw bowabow kakafih tisisinaf naatu baigigimen tur teo’o etei boro notawiyen hinab.
29 Piru iddos ahad ondoy nod sumpalit to Uhis no Ispiritu, konna en od koposinsyan. Oyya su iddos saa rin, konnad en od ka-awa riyot kandin taman to waad tomanon.”
29 Baise orot yait Anun Kakafiyin isan baigigimen tur nao’o boro men nanotawiyimih, anayabin i wanatowan ana bowabow kakafin sinaf ana ubar bai.’”
30 Na id oseng ni Disas ini, su duwon id ikahi no iddos kotuusan din, id pomon to busow nid lasud kandin.
30 Jesu tur iti eo anayabin sabuw afa hi’o, “Afiy kakafin biyanamaim hitarasum tema’am.”
31 Na, mid inguma iddos inoy woy mgo suwod ni Disas. Id aangat sikandan diyot lama, woy id po-umow ran sikandin su duwon od osengon dan.
31 Imaibo Jesu hinah naatu taitin hina hitit ufun hibat naatu tur hiyafar run isan.
32 Diyot daom, duwon mo-uraan minuvu nid ounsad no nokolingkus kandin. Na, duwon mid ikahi kandin to, “Sir, iddos inoy ru woy mgo suwod du, id aangat diyot leggua su duwon kun od osengon dan kikow.”
32 Sabuw rou’ay gagamin Jesu hi’arbebera’uh hima’am himisir isan hio, “Ku’itin o hinat, tait ruburub etei ufun tebatabat, tekokok o hina’iti.”
33 Mid ikahi sikandin to, “Oyya, piru id pokita ku koniyu ko ondoy kos inoy woy mgo suwod ku.”
33 Jesu iyafutih eo, “Ayu hinai, naatu ayu taitu i, iyab?”
34 Na, id tongtong sikandin diyot mgo minuvu no nokolingkus kandin, woy kahi rin to, “Ini en no mgo minuvu kos inoy ku woy mgo suwod ku.
34 Jesu nuw sabuw nan ufun hima’am itih naatu eo, “Kwa iti kwama’am i ayu hinai naatu taitu.
35 Su iddos ahad ondoy nod tuman to id kopi-it Monama, sikandan en kos inoy ku, mgo tobboy woy mgo suwod ku.”
35 Yait God ana kokomaim esisinaf i ayu taitu, ruburubu naatu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.