Atos 16
Moppiyon Dinoggan, Moka-atag ki Disas Krays (OBONT) vs AAI
1 Na, ponayun si Pablo woy si Silas to iponawon dan po-undiyot bonuwa to Derbe woy riyot Listra. Duwon sokkad nod pompomakoy riyot Listra no id ngoranan ki Timoteo. Judio iddos inoy rin no od pomakoy mandad, piru Griego iddos amoy rin.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Iddos mgo suwod to kopomakoy no toho Listra woy Iconio, id doong ki Timoteo no moppiya sikandin no minuvu.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Id kopi-i ni Pablo nod dumannon si Timoteo, de-en id potupuwan din sikandin amoy diid kosawoy to dumon mgo Judio riyot mgo lugaa nod pon-undiyonnan dan. Oyya su iddos langun no Judio no id pon-ubpa rutun, nokosaddoo no Griego iddos amoy rin.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Na riyon to ipat bonuwa nod undiyonnan dan, id paabbotlabbot dan tod pompomakoy iddos mgo suhu no nosokaddan to puhawang taddot mgo apostoles woy taddot od pombuyyahon tod pompomakoy riyot Jerusalem. Id ikohiyan dan no ko-ilangan en nod tumanon dan idda.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 De-en id mosalig pe-en kos kopomakoy taddot nongolivuung nod pompomakoy woy ipat allow, od kotimulan kos ko-uralloy ran.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Na, diyon dan id baya to prubinsya to Frigia woy riyot Galacia, oyyos waa man id aman kandan iddos Uhis no Ispiritu no od ponudtuu ran to kahit Monama riyot prubinsya to Asia.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 To morani ron sikandan diyot prubinsya to Misia, od suwoy nanoy sikandan po-undiyot prubinsya to Bitinia, piru waad aman iddos Ispiritu no id pomon ki Disas.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 De-en id ukit dan baling diyot prubinsya to Misia woy id potupang dan po-undiyot bonuwa to Troas.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Na iddon bulli, duwon id pokita to Monama ki Pablo. Nokita rin iddos sokkad no minuvu no toho Macedonia no mid lohinat woy id po-eru-eru kandin, kahi rin to, “Allus ka rinit Macedonia woy tovangi koy!”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Nopongnga idda, id panoypanoy koyd nod undiyon to Macedonia, su noheddam doy no id umow koy en to Monama amoy'd ponudtuu to Moppiyon Dinoggan diyot kandan.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Na pomon diyot Troas, id logkiyat koy nid sakoy to bollangay woy id tollus koy po-undiyot isla to Samotrasia. So-op no allow, noko-inguma koy riyot bonuwa to Neapolis.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Pomon diyot Neapolis, id logkiyat koy mandon po-undiyot Filipos. Novantug inin bonuwa riyot prubinsya to Macedonia. Mgo toho Roma kos ko-urallan to mid oubpa rutun, woy ahad iddos mgo ponguu ran, id pomon en mandad diyot Roma. Na, id oubpa koy pa rutun daom to pilon allow.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Na riyon to Allow't Kod-imolloy, id leggua koy pomon diyot sobbangan taddon bonuwa woy id undiyon koy to ibpit to oweg su riyot poomdom doy, duwon lugaa rutun nod lolivuungan to mgo Judio amoy'd dasaa. Dutun, duwon mgo molitan no id lolivuung, de-en id unsad koy woy id ponudtuu kandan moka-atag to kahit Monama.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Sokkad taddot id pominog konami, id ngoranan ki Lydia no toho Tiatira no tohodboligya to mahaa no ogget nod momoollutu. Inin molitan, duwon allak din to Monama. Laggun tid pominog dan konami, id kobbit to Monama nod Longaggon kos pusung din no od tonggapon iddos id nonaw ni Pablo.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Purisu sikandin woy dos langun to sakup din diyot kandin no baoy, id poboutismu. Nopongnga idda, id inggat koy nikandin nod allus diyot baoy rin, kahi rin to, “Otik duwon kodsalig dow no mooggot a nid pomakoy tod Longaggon, diyon kow pa tahad to baoy ku.” Na, pomon to dii en sikandin od povolivad, id duma koy kandin.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Sokkad no allow laggun tid undiyon koy to lolivuungan to koddasaa, nokotommu koy to sokkad no uripon no mongovay. Id losuran sikandin to busow no id boggoy kandin to kotuihan to kod-otuk tod inguma pa nod pongkotomanan. Ukit taddot kotuihan din, nokoponoopi to dakkoo iddos id pon-uripon kandin.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Na, id tintinundug ki Pablo woy konami iddon mongovay woy id pehes sikandin no mid ungketen to, “Inin mgo minuvu, mgo uripon to Monama no Lampas to Langun. Id ponudtuu ran koniyu ko momonnu kow od kotobbus!”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Daom to mo-uraan allow, idda en kos id puungan din taman to no-oppos si Pablo. De-en id isau rin iddos mongovay woy id ikohiyan din iddos busow no mid lasud kandin to, “Ukit to kotuusan ni Disas Krays, leggua ka pomon duwot mongovay!” Na idda ron en, id leggua iddos busow.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 To nosorollan taddot id pon-uripon tat mongovay no dii ran don od pokoponoopi ukit kandin, id ammot dan si Pablo woy si Silas woy id goyod po-undiyot mgo ponguu taddon bonuwa.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 To id po-isau ran don onsi Pablo riyot mgo tohodhukum to Roma, mid ikahi iddos id pon-uripon tat mongovay to, “Inin mgo Judio, id bovaa ra en to ukahan ka-ay't keton bonuwa.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Oyya su id nonaw ran to botasanon no id diiyan ta no mgo toho Roma, de-en konna ta od tonggapon idda.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Na iddos mo-uraan minuvu no nolivuung dutun, id lonug to kodposakit kandan woy id pombendas taddot mgo ponguu iddos umpak ni Pablo woy Silas woy id povodasan sikandan.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Nopongnga ran ponamantamani tid badas, idda pa id poprisu woy id po-upiyannan sikandan tid tamong diyot prisuwan amoy diid pokolegguang.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 De-en id piyod sikandan taddot tohodtamong to prisuwan diyot oray'n nokosungguk no kwartu woy id pasung kos pa-a ran.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 To mgo tongngovulli ron, id dasaa si Pablo woy si Silas woy id kanta ran atag to koddoong to Monama. Woy idda mandad so mgo pinirisu rutun, id pominog kandan.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Na, tigkow ron duwon monokkaan linug woy nouva kos prisuwan, woy idda ron en, nongoukatan kos langun no lokkob woy nongo-akas kos kodina taddot langun no pinirisu.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 To nokohimata iddos tohodtamong to prisuwan woy to nokita rin no noukatan don iddos mgo lokkob, kunan din ko nokopaahuy ron sikandan. De-en id tadnus din kos polihuma rin su od pongoggot nanoy.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Piru id pehes si Pablo kandin, kahi rin to, “Iya! Yo kod pongoggot, su ini koy rad langun!”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Na iddos tohodtamong to prisuwan, id pa-angoy to suu woy id lukutlukut sikandin id usok woy mid lingko-od diyot isowwan onni Pablo no id pongookoo to mattag allak.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Nopongnga, id piyod din sikandan diyot leggua woy mid ikahi sikandin to, “Sir, ondan man kos od puungan ku amoy'd kotobbus a?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Mid tavak onsi Pablo to, “Pomakoy ka tod Longaggon no si Disas Krays amoy'd kotobbus ka woy dos langun no sakup du riyot kikow'n baoy.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Na, id ponudtuu ran kandin iddos kahit Monama woy riyot langun no sakup din diyot kandin no baoy.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Na ahad moraom don no bulli, id piyod pe-en taddot tohodtamong to prisuwan si Pablo woy si Silas diyon to oweg amoy'd unavan din kos mgo pali ran. Woy id poboutismu sikandin ahad iddos langun no sakup din diyot kandin no baoy.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Nopongnga idda, id piyod din onsi Pablo riyot baoy rin amoy od pokannon. Oray'n nahaa iddos tohodtamong to prisuwan woy dos langun no sakup din diyot kandin no baoy, su id pomakoy ran don to Monama.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Na, to sollom don, id suhu taddot mgo tohodhukum to Roma iddos mgo pulis no od undiyon to tohodtamong to prisuwan amoy'd sovukan don si Pablo woy si Silas.
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 De-en id ponudtulan onsi Pablo taddot tohodtamong to prisuwan, kahi rin to, “Id suhu iddos mgo ponguu to Roma no od polegguangon kowd. Na ipanow kowd bo, woy muopa no moppiya kos kod-ipanow row.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Piru id osengan ni Pablo iddos id ponsuhu no mgo pulis, kahi rin to, “Te! Id povodasan koy nikandan diyot isowwan to mgo minuvu ahad waa koy pa intud-inturi, woy id prisu koy pe-en nikandan ahad mgo mohingod koy rad mandad to Roma. Na ko-ungkay, id ollos koy ra nikandan tid poleggua. Konnod kopakoy ika! Ko-ilangan en no sikandan kos od undini amoy'd poleggua konami.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Na, id poolivod iddos mgo pulis woy id ponudtuu ran iddos id ikahi ni Pablo riyot mgo tohodhukum. To nosorollan dan no si Pablo woy si Silas, mgo mohingod bos mandad to Roma, novaakkan sikandan.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 De-en id undiyon dan to prisuwan amoy'd buyu kandan to posinsya. Nopongnga idda, id piyod dan onsi Pablo riyot leggua to prisuwan woy id buyu ran nod awa sikandan taddon bonuwa.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 De-en to nokoleggua ron si Pablo woy si Silas diyot prisuwan, mid undiyon sikandan to baoy ni Lydia. No-ingumannan dan dutun iddos mgo suwod to kopomakoy, woy id inniyat dan sikandan amoy'd mosalig kos kopomakoy ran. Nopongnga idda, id ipanow sikandan.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.