Mateus 5

Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi vʌʌsi ʌoodami, tʌsai ʌmo giidiana dai ami daiva. Taidʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ gʌnʌmpagi ʌSuusi sicoli dai vʌʌsi ʌoodami.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Vaidʌ ʌSuusi mamaatʌtuldi daidʌ itʌtʌdai:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 ―Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi vʌʌscatai ismaacʌdʌ maatʌ istʌgito isDiuusi soiñagi vaidʌ ivuaada ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Diuusi soiñamu vai ʌgai ivuaadana istumaasi Diuusi ipʌlidi.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ sivi soigʌʌlidi soimaasi ivuaadatai ʌgai Diuusi bai ʌʌliatudamu.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ maigʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidi, ʌgai tʌaanʌdamu oidigi utudiʌrʌ siʌʌscadʌ ugitiagi idi oidigi.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ oidaca ʌlidi, Diuusi soiña agai ʌgai vai poduucai oidacana.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ soigʌnʌlidi aacʌdʌ, Diuusi soigʌʌliadamu ʌgaicʌdʌ ʌʌpʌ.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ maisoimaasi ivuaada ʌlidi. Ʌgai Diuusi ʌʌmadu iimimu.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ soicʌi ʌcocoadami sai camaitʌncocodaiña. Diuusi gʌmaamara duucai nʌijadamu.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ismaacʌdʌ aa soimaa taatamituldi ivuaadatai ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Diuusi soiñamu vaidʌ apiaivuaada ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadamu aapimʌ siʌʌscadʌ ʌoodami gʌnaagiadagi soimaasi ñiooqui dai soimaasi gʌntaatamituldiadagi dai mʌsiʌʌscadʌ gʌnyaatagʌdagi, giñvaavoitudaitai aapimʌ.
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 Dʌmos baigavʌr ʌnʌliada aapimʌ Diuusi gʌnmaaquimu ʌmo istumaasi cʌʌgaducami tʌvaagiʌrʌ, poduucai ʌʌpʌ soimaa taata ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ ʌʌpʌga dada isaapimʌ.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 Ismaicʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ oodami maitipʌliadamu isvaavoitudagi Diuusi ñiooquidʌ poduucai isduucai ʌmo oodami maitipʌlidiña iscuaadagi cuaadagai maiyoovicami. Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iscʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ. Nʌiditai aa iscʌʌgacʌrʌ oidaga aapimʌ poduucai ipʌliadamu ʌgai isvaavoitudagi Diuusi ñiooquidʌ dʌmos ismaicʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ aidʌ gia maisoicʌi aapimʌ oodami dai Diuusi gajiaadʌrʌ gʌnviaamu aapimʌ.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 — ausente —
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 — ausente —
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 — ausente —
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 Maitavʌr povʌnʌliada aapimʌ iñsaanʌ divia dai maiʌʌgiada iñagai Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai mamaatʌtuldiaragadʌ ismaacʌdʌ aagidi ʌgai Moseesacaru dai gʌñiñiooquituldiadamiga, baiyoma divia aanʌ dai ʌʌgiada iñagai.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi sai siʌʌsi uucami cʌaacagi oidigi vʌʌsi istumaasi aagai Diuusi moduucai imʌda agai maitʌviaa agai tomalaachi tomali ʌmo oojai maimaigovai gʌdaasa agai asta siʌʌscadʌ ʌpʌdui vʌʌsi ismaacʌdʌ viaa siʌpʌduñiagi.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Cascʌdʌ sioorʌ ʌmapiadʌrʌ viaagi ʌmo istumaasi Diuusi sʌʌlicamigadʌaiñdʌrʌ, tomasi ʌgai poʌlidi ismaisi gʌaagai isiduñiagi dai poduucai mamaatʌtuldiadagi ʌoodami sai poduucai ivuaadana ʌgai maicʌʌga ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌgiadagi Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai poduucai mamaatʌtuldiadagi ʌoodami sai poduucai ivuaadana ʌgai gia cʌʌga ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Aanʌ angʌnaagidi aapimʌ sai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo poʌlidi iscʌʌgacʌrʌ oidaga dʌmos maitʌrvaavoi. Aapimʌ aliʌsi gʌaagai issʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ oidacagi maisiu ʌpan duucai ʌgai. Dʌmos istʌtʌgitoda aapimʌ ʌpan duucai ʌgai, Diuusi maitʌnsoiñamu iscʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 Aapimʌ cajioma mʌsaidʌ itʌtʌdai gʌnʌʌqui aaduñicaru: “Maitavʌr gacoodada, isʌmaadutai gamuaagi ʌdudunucami gʌaagai isgatʌaañiagi muaaragai ʌgai ʌʌpʌ”.
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai tomasioorʌ sioorʌ baamuagi gʌaduñi vui, dai sioorʌ galnaasi ñioocadagi gʌaduñi vui, dai sioorʌ vuiirugami aagadagi gʌaduñi Diuusi soimaa taatatuldamu tomasi gʌnmamaatʌtuldiadamiga maipoduucai gʌnmamaatʌtuldiadagi.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 Poduucai isʌmaadutai imiagi ʌgʌʌ quiuupiamu dai siaa duutuda agadagi Diuusi dai ami tʌgituagi saidʌ idui ʌmo istumaasi soimaascami gʌaduñi vui vai cascʌdʌ vui baamucagi ʌaduñdʌ,
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 gʌaagai isvuusia ʌgai abiaadʌrʌ dai mʌʌ nʌidagi gʌaduñi dai baiduñiagi ñiooqui ʌgai ʌʌmadu. Dai aidʌ gia ʌpamu imiagi ʌgai ʌgʌʌ quiuupiamu dai ami siaa duutudagi Diuusi.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 Isʌmaadutai soimaasi iduñiagi gʌaduñi vui vaidʌ ʌaduñdʌ vaidaquiagi dudunucamiʌrʌ dʌmos baiyoma gʌaagai isbai duñia ʌgai ñiooqui ʌgai ʌʌmadu voiyamu vai ʌgai maivaidaquiagi dudunucamiʌrʌ vaidʌ ʌdudunucami tʌʌgidan tada ʌsandaaru vaidʌ ʌsandaaru maisagi.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Aanʌ gia gʌnaagidi sai maivuusian tada ʌgai abiaadʌrʌ asta siʌʌscadʌ gaaa namʌqui vʌʌsi mʌsiʌʌsi tañiagi.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 Aapimʌ cajioma sai ʌʌqui abiaadʌrʌ aduucai gʌaa: “Sai maitʌaagai isgoogosi gʌnducamicagi oodami”.
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai tomasioorʌ sioorʌ galnaasi gʌntʌtʌgitodagi ʌmo ooqui vui tomasi mʌʌcasdʌrʌ nʌidi ʌgai, ʌgai caʌpan ʌʌsi soimaasi ivueeyi isʌʌmadu voimudai.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 Isʌmaadutai nʌijadagi ʌmo istumaasi dai gaʌʌsida ʌliadagi siʌʌpʌ ʌma maasi soimaascami baiyoma gʌaagai ismainʌijadagi dai Diuusi ʌʌmadu imiagi dai maisiu ʌDiaavora ʌʌmadu imiagi.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Isʌmaadutai iduñia ʌliadagi ʌmo istumaasi soimaascami gʌnoonovicʌdʌ baiyoma gʌaagai ispoʌliadagi ʌgai ismainoonovʌ dai Diuusi ʌʌmadu imiagi dai maisiu ʌDiaavora ʌʌmadu imiagi. Poduucai aagai ʌSuusi sai ʌoodami camaisoimaasi ivuaadana.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 Ʌʌqui aduucai gʌaagai ʌʌpʌ: “Tomasioorʌ sioorʌ dagituagi gʌooñiga gʌaagai ismaquiagi ʌmo oojai siaaco aagadagi iscadagito”.
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai isʌmo cʌʌli dagituagi gʌooñiga, maiviaacatai istuisidʌ dagituagi, oodami poʌliadamu isʌooqui gogoosi gʌducami sai cascʌdʌ dagito ʌcʌʌli dʌmos ʌcʌʌli ʌrduñidʌ ispoduucai tʌtʌgitodagi ʌoodami, dai sioorʌ vʌʌnagi ʌmo ooqui dagitobarui ʌgai soimaasi ivueeyi ʌʌpʌ.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 Aapimʌ cajioma ʌʌpʌ mʌsaidʌ itʌtʌdai gʌnʌʌqui aaduñicaru: “Siʌʌscadʌ ʌmaadutai pocaitiadagi sai maatʌ Diuusi sai sʌʌlicʌdʌ iduñia agai ʌmo istumaasi Diuusi vʌʌtarʌ aliʌsi gʌaagai isiduñiagi”.
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai maitʌaagai isaagadagi Diuusi tomastumaasicʌdʌ. Gʌaagai isaagadagi Diuusi mosʌcaasi siʌʌscadʌ sʌʌlicʌdʌ gʌaagadagi dai sai siʌʌscadʌ aagadagi isʌmo istumaasi ʌrvaavoi maiaagadagi tʌvaagi mʌʌca gatʌaanʌi Diuusi cascʌdʌ,
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 tomali maiaagadagi dʌvʌʌrai ami daja Diuusi cascʌdʌ, tomali Jerusaleena ami gatʌaanʌda agai Diuusi gʌrbaitʌcʌaacamiga cascʌdʌ.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Dai tomali maiaagadagi gʌnmoomo aapimʌ maitistutuidi istojatudagi siʌʌpʌ tucutudagi tomali ʌmo cuupai.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Mosavʌr cho caitiada siʌʌpʌ ʌjʌ dai maitʌrcʌʌgai isvaamioma aagadagi.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 Aapimʌ cajioma isʌʌqui gʌaagai aduucai: “Isʌmaadutai gʌgʌgʌʌviagi gʌvuji pai camainʌaada aapi gʌvujicʌdʌ ʌdudunucami viaa ispoduucai iduñiagi ʌgaicʌdʌ ʌʌpʌ dai isʌmaadutai gʌgʌgʌʌviagi dai daitudagi gʌtaatamu ʌdudunucami viaa ispoduucai iduiñiagi ʌʌpʌ ʌgaicʌdʌ”.
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi: Maitʌaagai pʌsvui gʌsia aapi ʌoomaligami baiyoma isʌmoco gʌgʌgʌʌviagi gʌvuivasana dagitoñi vai ajadʌrʌ gʌgʌgʌna ʌʌpʌ.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 Isʌmoco vaama gʌcʌʌsagi dai gʌyaatagʌdagi gʌvoopoida ʌliditai gʌvaasaraga dagitoñi vai bʌʌcaiña gʌdaan vaasaraga ʌʌpʌ.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 Isʌmaadutai gʌaagidagi issoiña bʌʌquia aapi cusuvidʌ tomasi daan duucu uucami soiñañi asta uruunoco uucami.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 Tomasioorʌ sioorʌ gʌtaanʌdagi ʌmo istumaasi maacañi aapi, dai sioorʌ gʌtaanʌdagi ʌmo istumaasi tañiuvidicami tañiuvidañi.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 Aapimʌ cajioma ʌʌpʌ sai aduucai gʌaa ʌʌqui: “Oigʌadañi gʌaduuñi dai cʌʌdada gʌsaayu”.
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi: Oigʌadavurai gʌnsasayu, cʌʌgavʌr ñioocada vui ʌgai ismaacʌdʌ gʌnñiooquidi, cʌʌgavʌr ivuiidiada sioorʌ gʌncʌʌdadagi, gamamadadavurai ʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ soimaasi ñiooqui gʌnsuuligiadagi dai soimaasi gʌntaatamituldiadagi.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Poduucai gʌmaatʌ isaapimʌ ʌrmaamaradʌ gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja. Ʌgai ootosdi tonoli cʌʌga tuutiacami dai maicʌʌga tuutiacami, dai ʌgai ootosdi duuqui ismaacʌdʌ siaa duutudai dai ismaacʌdʌ maisiaa duutudai.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Dai isaapimʌ oigʌadagi mosʌca ʌgai ismaacʌdʌ gʌnoigʌdai aapimʌ poduucai siaadʌrʌ gʌnoidana Diuusi ʌmo istumaasi. Asta maicʌʌga tuutiacami ʌʌpʌ poduucai ivueeyi di.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Dai isviaatuldiada aapimʌ mosʌca gʌnaaduñi tuma cʌʌga ivueeyi aapimʌ asta ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi ʌʌpʌ poduucai ivueeyi di.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Cʌʌgavʌr ivuaada aapimʌ ʌpan duucai gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.