Mateus 24

Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Daidʌ ʌSuusi vuusai ʌgʌʌ quiuupaigadʌaiñdʌrʌ ʌjudidíu dai caimia agaitadai tai miaadʌrʌ guuquiva aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai dai aagidi sai aliʌ chigiamaasi ʌgʌʌ quiuupai.
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 Taidʌ ʌSuusi gʌraa noragi dai povʌrtʌtʌdai:
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Amaasi iji aatʌmʌ Oliivosi giidiamu dai ami daiva ʌSuusi. Mosʌcaasi ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai ami daacatadai tʌtai aatʌmʌ itʌtʌdai:
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai:
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Muidutai dadia agai daidi caitiadamu ʌgai: “Aanʌ anʌrCristo”, dai muidutai vupuiirumadadamu ʌgai.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Cajiomacamu ʌoodami muiyapʌrʌ cocodi, dai aa cayo gʌncocoda ʌʌpʌ, maitavʌr duduaadicuda gomaasi ʌpʌduñia agai ʌpʌga, dʌmos maiquia aayi cuugatʌrʌ tasʌrʌ.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Ʌmo dʌvʌʌriʌrʌ oidacami cocuadamu ʌmai dʌvʌʌriʌrʌ oidacami dai oidacamu biuugigai dai coocodagai aipacoga dai aliʌ cavami gigivucudamu ʌʌmapʌcʌrʌ gooidigi.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Vʌʌsi gomaasicʌdʌ utudama gʌaagacai soimaasi taatamu oidigi daama oidacami.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 Dai amaasi ʌoodami tʌʌgidamu ʌvaavoitudadami dudunucamiʌrʌ mʌsaidʌ gʌʌgʌna dai coodana. Dai vʌʌsi oidigi daama oidacami cʌʌdadamu giñvaavoitudaitai ʌgai.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Siʌʌscadʌ aiyagi amaasi tasʌrʌ muidutai camaitiñvaavoitudada agai, dai aipaco gʌncʌʌdadamu dai aipaco gʌntʌtʌgiadamu dudunucamiʌrʌ.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Dai oidacamu mui yaatavogami ismaacʌdʌ pocaitada agai saidʌ ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai vupuiirumadadamu mui oodami.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Dai sʌʌlicʌdʌ oidacamu soimaasi dai cascʌdʌ mui oodami camaitʌnoigʌadamu aipacoga.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ apiagiñvaavoitudadagi siʌʌsi uucami oidacagi oidigi daama ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vuvaquimu.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Dai vʌʌsi oidigʌrʌ gʌaagadamu gocʌʌ caidacʌdʌ isducatai Diuusi soicʌi oodami sai cʌʌga gʌntʌtʌgitocana sipoduucai vʌʌsi oidigi daama oidacami maatʌcamu. Dai amaasi gia caugitimu oidigi.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 — ausente —
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 — ausente —
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ:
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 dai sioorʌ dʌjiana ajioopadagi maitʌaagai isʌpamu iimiagi gʌnquiiquiamu dai vuiyagi gʌnyuucusi.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Siʌʌ soimaa taatamu ʌooqui ismaacʌdʌ noonoacagi siʌʌpʌ viaacagi aali siisiʌdami, aidʌ tasʌrʌ.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Aliʌsi gʌaagai isdaanʌdagi Diuusi vai maitʌrtoomococana mʌsiʌʌscadʌ voopiagi, tomali maitʌrʌmo ibʌstaragai tasʌrʌcana.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Aliʌ soima taata agai ʌvaavoitudadami cascʌdʌ. Vaamioma soimaasi gʌtaatamu amaasi sitomali ʌmo imidagai aidʌsi abiaadʌrʌ Diuusi idui oidigi dai gooquiʌrʌ tomali ʌmo imidagai maipomaasi gʌtaatamu.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Isbai tʌvʌpi ʌpʌduñiagi gomaasi aidʌ gia vʌʌsi coiyantada oodami dʌmos Diuusi maidagitomu istʌvʌpi ʌpʌduñia gomaasi ʌgai aliʌ oigʌdai ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaitu cascʌdʌ.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 Amaasi isʌmaadutai povʌntʌtʌadagi: “Dañi tami daja ʌCristo”, mʌsiʌpʌ povʌtʌtʌadagi: “Dañi mʌʌca daja”, maitavʌr vaavoitudada.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Dadia vagai yaatavogami dai pocaitiada agai saidʌ ʌrʌCristo dai pocaitiada agai saidʌ ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ, daidʌ ivuaada agai naana maasi gʌgʌrducami dai poduucai vupuiirumadada agai asta ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌʌgi ʌcovai vuvaitu isistutiadagi.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Dʌmos aanʌ ʌʌquiasdʌrʌ abiaadʌrʌ gʌaagidi.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 Cascʌdʌ isaagiada ʌgai dai povʌtʌtʌadagi: “Dañi mʌʌca oidigana daja ʌCristo”. Maitʌaagai isiimiagi ʌoodami daida isaagiadagi ʌgai dai povʌtʌtʌdai: “Dañi tami quiiyʌrʌ daja”, maitʌaagai isvaavoitudadagi.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Poduucai ismaascana siʌʌscadʌ vʌpʌdocʌdagi oidigi poduucai ʌʌpʌ vʌʌsi oodami giññʌida agai siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco diviagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Tomasiaaco siaaco caatʌcagi baabaidi duvaligadʌ ami gʌnʌmpaidiña nuunui, poduucai ʌrvaavoi ʌʌpʌ saidʌ ʌpʌduuñi agai vʌʌsi istumaasi aagai aanʌ.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Dai amaasi siʌʌscadʌ cadaivuñiagi gosoimaa taataragai tasai tucapi viiya agai dai masaadai gʌiiña agai, dai sisiaavugai suuligia agai tʌvaagiaiñdʌrʌ, dai vʌʌsi istumaasi oidaga tʌvaagiʌrʌ gigivucudamu.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Dai amaasi tʌʌgimu oodami tʌvaagiʌrʌ ʌmo istumaasi dai poduucai maatʌmu iscadivia aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai vʌʌsi oidigi daama oidacami suaanʌda agai daidʌ giñtʌʌgimu ʌgai istʌvaagiaiñdʌrʌ imʌdamu aanʌ icomai saagidaiñdʌrʌ guvucadagaicʌdʌ dai Diuusi dadadaquigadʌ ʌʌmadu.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Dai ootosamu aanʌ giñtʌtʌaañicaru vai ʌgai cavami iivana trompeetacʌdʌ dai poduucai ʌmpaida aagai vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu vʌʌsi oidigiaiñdʌrʌ dai vʌʌsi tʌvaagiaiñdʌrʌ.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 Maatʌvurai aapimʌ idi ñiooqui ismaacʌdʌ gʌnaagidia iñagai aanʌ aagaitai ʌiigosi. Siʌʌscadʌ momiacagi iigosi maamaradʌ dai iipoidagi aagadʌ poduucai camaatʌca iscamiaadimi taaco.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Poduucai ʌʌpʌ mʌsiʌʌscadʌ nʌijadagi iscasi ʌpʌvuidagi gomaasi ismaacʌdʌ caaagidi aanʌ camaatʌca iscayoga ugidagai oidigi.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai gomaasi ʌpʌduñia agai maiquiaa ugitʌcai oodami sivi oidacami.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Tʌvaagi dai dʌvʌʌrai ugitimu dʌmos giññiooqui maiugitimu.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 Dʌmos tomali ʌmaadutai maimaatʌ siʌʌscadʌ tomali siuu duucu tomali Diuusi tʌtʌaañicarudʌ tʌvaagiʌrʌ daraajatai maimaatʌ, tomali aanʌ Diuusi maradʌcatai. Mosʌʌgi gʌrooga Diuusi ʌgai dai maatʌ.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 Poduucai isduucai ʌpʌdui aidʌsi oidacatadai ʌNoé poduucai ʌpʌduuñimu ʌʌpʌ siʌʌscadʌ cadivia iñagada aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Ʌʌqui aidʌsi maiquiaa cavami duudu dai maiquiaa gʌiiña oidigi suudagicʌdʌ ʌoodami gacuaadana dai gayʌʌdana dai cuucuntaiña, dai gamamaacaiña gʌnmaamara ooqui mʌsai ooñtaiña asta aidʌ uucami sivaa ʌNoé gʌvaarcugʌrʌ.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Sai moduu maimaí ʌgai asta aidʌsi caduuquimi tai vʌʌsi ʌoodami coi. Poduucai ʌpʌduuñimu ʌʌpʌ siʌʌscadʌ divia aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Dai amaasi gooca cʌcʌʌli oidigana daraajamu siDiuusi vaidacaimu ʌmoco dai ʌgʌmai viaamu.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Dai gooca ooqui gatuaadamu siDiuusi vaidacaimu ʌmoco dai ʌgʌmai viaamu.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 Vʌʌscʌrʌ gʌaagai isbaigʌnduca aapimʌ maimaatʌcatai tomali siuu duucu divia aagai ʌtʌaanʌdami.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Dʌmos cʌʌga maatʌ aapimʌ sai isʌmo oodami maatʌcagi siuu duucu ami quiidiʌrʌ divia agadagi ʌmo ʌʌsivogami maicosian tada ʌgai nuucadacatai sai maivaacʌna quiidiʌrʌ dai ʌʌsidana.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Poduucai ʌʌpʌ aapimʌ aliʌsi gʌaagai mʌsbaigʌn ducagi, siuu duucu siooma maitʌgitoca aapimʌ iñsidivimu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ―tʌtʌdai ʌSuusi.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌʌpʌ:
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Baigʌʌliadamu ʌtʌaanʌdami ismaacʌdʌ iducagi vʌʌsi cʌʌga siuu duucu diviagi ʌaamudʌ.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Sʌʌlicʌdʌ angʌnaagidi saidʌ ʌaamudʌ tʌaanʌdami duucai viituldamu vʌʌsi istumaasi viaacagi.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Dʌmos siʌpiooñi ismaacʌdʌ tʌaanʌdami duucai viaagi ʌaamudʌ maicʌʌga tuigacagi dai povʌʌldagi siʌaamudʌ maiotoma divia aagai
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 dai gʌaagacai soivuaadagi ʌgaa pipiooñi dai ʌgai gacuaadagi dai gayʌʌdagi dai navamuagi aa navacoidadʌ ʌʌmadu.
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 Dai poduucai ʌaamudʌ diviagi siuu duucu ʌpiooñigadʌ siooma mainʌnʌracagi dai siuu duucu ʌgai maimaatʌcagi.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Dai sʌʌlicʌdʌ soima taatatuldamu ʌgai daidʌ iduuñimu ʌgaicʌdʌ isducatai ʌpʌvueeyi ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ aagai ʌmo istumaasi dai ʌma maasi ivueeyi. Amaasi susuaaquimu ʌgai dai aliʌ soimaasi taata agai.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.