Mateus 12
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Ʌmo imidagai ibʌstaragai tasʌrʌ ʌsicami saagida imʌitadai ʌSuusi tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ vaiñcumaimi tʌligi muuradʌ dai gʌrnoonovicʌdʌ cʌlivaimi aatʌmʌ dai cuumimi.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Vai ʌʌmoco ʌfariseo tʌʌgacai gomaasi potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai:
3 — ausente —
4 Vaa ʌgai ʌquiiyʌrʌ siaaco siaa duutudaiña gʌrʌʌqui aaduñicaru Diuusi dai uu ʌpaana daasdaradʌ Diuusi ismaacʌdʌ ʌʌgi papaali viaacatadai oigaragai iscuaadagi ʌʌgi poduucai viituli Moseesacaru cascʌdʌ. Tai vʌʌscʌrʌ vui Davicaru dai uu dai gomaasi maitʌrsoimaascami.
4 — ausente —
5 Siʌpʌ canʌidi aapimʌ oojai siaaco oojisi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ saidʌ ʌpapaali ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu aata vuaadana ibʌstaragai tasʌrʌ dai gomaasi maitʌrsoimaascami.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai aanʌ cadivia dai vaamioma gʌaagai aanʌ siʌdudunucami ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Aapimʌ maimaatʌ caʌ istʌiya ʌlidi idi ñiooqui Diuusi ñiooquidʌrʌ ismaacʌdʌ pocaiti: “Aanʌ ipʌlidi isaapimʌ soigʌnʌliadagi aacʌdʌ maisiu mosʌcaasi giñdadaadiadagi naana maasi istumaasi dai coodadagi tutuuru dai sisiivatu dai giñdadasdiadagi”, ascaiti Diuusi. Ismaatʌ caʌcamudai aapimʌ gomaasi aidʌ gia maigʌʌpiʌrʌ vuupadamudai giñmamaatʌrdamiga. Goovai maitivueeyi tomali ʌmo istumaasi soimaascami.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Aanʌ viaa ʌmo sʌʌlicaami cascʌdʌ viaa aanʌ sʌʌlicami isaagagi istumaasi ʌpʌduñiagi ibʌstaragai tasʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Amaasi ii ʌSuusi abiaadʌrʌ dai vaa ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Vai ami cʌaacatadai ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ gaquisapicatadai ʌmo novidʌ, vaidʌ ʌfariseo gaagaitadai istuucʌdʌ gʌʌpiʌrʌ vuaajagi ʌSuusi dai tʌcacai dai potʌtʌdai:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Taidʌ ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Dai ʌmo oodami vaamioma namʌga isʌmo cañiiru. Poduucai tudu oidaga oigaragai isivuaadagi ʌmo istumaasi cʌʌgaducami ibʌstaragai tasʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Amaasi potʌtʌdai ʌSuusi ʌcʌʌli:
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Amaasi vuvaaja ʌfariseo abiaadʌrʌ daidʌ icaiti:
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Dai aidʌsi maí ʌSuusi gomaasi, ii abiaadʌrʌ tai mui oodami oí. Taidʌ ʌSuusi duduaadi vʌʌsi ʌcoococoidadʌ.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Dai aagidi ʌgai ʌoodami sai maiaagaiña sioorʌ ʌgai.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Aidʌsi ʌpʌdui gomaasi aidʌ ʌpʌdui ismaacʌdʌ ooja Isaía sai pocaiti Diuusi:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Idi ʌrgiñpiooñiga ismaacʌdʌ ʌco vuusaitu aanʌ.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Dai goovai maicocoaada agai oodami dai maiiiñacada agai caayana.
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Dai duduaaidiada agai ʌcoococoidadʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai ʌsoimaasi ivuaadami.
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Dai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu vaavoituda agai istumaasi aagai giñpiooñiga dai poduucai tomastuigaco Diuusi ʌʌmadu daraaja agai.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Amaasi mʌtai vaidacai ʌmo cʌʌli mainʌaadami dai muudugami mʌʌca siaaco daacatadai ʌSuusi. Ʌcʌʌli viaacatadai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ taidʌ ʌSuusi duaadi ʌmuudu tai ʌgai istui isñiooquiagi.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Taidʌ ʌoodami maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌʌgituagi tʌʌgacai gomaasi, daidʌ icaiti:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Dʌmos aidʌsi ʌfariseo caʌ gomaasi pocaiti:
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai istumaasi gʌntʌtʌgitoitadai ʌgai dai potʌtʌdai:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Poduucai ʌʌpʌ isʌDiaavora ʌʌgi vuvaidagi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ poduucai isduucai icaiti aapimʌ ʌgai poduucai ʌʌgi gʌcocodagi otoma camaitatʌaanʌdan tada ʌgai.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Aapimʌ pocaiti ansai aanʌ vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Diaavora guvucadadʌcʌdʌ. Siʌrvaavoicamudai isDiaavora guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi aanʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ aidʌ gia aapimʌ gʌnaaduñi vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ Diaavora guvucadadʌcʌdʌ ʌʌpʌ. Ʌʌgi ʌgai gʌnaagidamu ismaitʌrvaavoi isDiaavora guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ aanʌ ʌʌmadu ʌgai.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Baiyoma Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ vuvaidi aanʌ Diaavora tʌtʌaañicarudʌ dai poduucai cʌʌ maatʌ aapimʌ iscaaayi istuigaco Diuusi soicʌda agai oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Suusi Cristo vaamioma viaa guvucadagai isʌDiaavora cascʌdʌ istui isvuvaidagi Diaavora tʌtʌaañicarudʌ oodamiaiñdʌrʌ.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Sioorʌ maitiñvaavoitudadagi ʌgai giñvuidʌrʌ vʌʌtʌ, sioorʌ maitiñsoiña aagiadagi ʌoodami isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvaquia ʌgai, ʌgai sobicʌi sai maivaavoitudana dai maicʌʌgacʌrʌ vuvacʌna.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Cascʌdʌ aanʌ angʌnaagidi sai vʌʌsi istumaasi soimaascami ismaacʌdʌ ivueeyi ʌoodami gʌoigʌldi dai vʌʌsi istumaasi galnaasi ismaacʌdʌ aagadagi oodami gʌoigʌldi dʌmos sioorʌ soimaasi ñiooqui aagadagi Diuusi Ibʌadʌ vui ʌgai gia maiviaa gʌoigʌldaraga.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Dai tomasioorʌ ismaacʌdʌ giñvui ñioocadagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ʌgai gʌoigʌldi dʌmos sioorʌ soimaasi ñiooqui aagadagi Diuusi Ibʌadʌ vui ʌgai gia maiviaa gʌoigʌldaraga tomali ʌmo imidagai.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 Ispoʌlidi aapimʌ ansai aanʌ ivueeyi Diaavora aa duiñdadʌ mosavʌr gʌntʌgito nʌijada aapimʌ istumaasi ivueeyi aanʌ dai poduucai maatʌmu aapimʌ sai istumaasi ivueeyi aanʌ ʌrDiuusi aa duiñdadʌ maisiu ʌDiaavora aa duiñdadʌ. Poduucai isduucai ʌmo uusi cʌʌgaducami cʌʌgaducami iibiatai dai ʌmo uusi maicʌʌgaducami maicʌʌgaducami iibiatai. Vʌʌsi uusi cʌʌga gʌmaatʌ iibiadʌrʌ.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Aapimʌ ivuaadana naana maasi soimaascami. Siaadʌrʌ istuidʌna aapimʌ isaagagi ʌmo istumaasi cʌʌgaducami soimaasi ivuaadatai. Vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai ʌmo oodami ibʌadʌaiñdʌrʌ vusacʌi.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Ʌmo cʌʌli cʌʌ tuigacami viaa naana maasi cʌcʌʌgaducami gʌibʌdagʌrʌ cascʌdʌ aagai naana maasi cʌcʌʌgaducami. Dai ʌmo cʌʌli maicʌʌ tuigacami viaa naana maasi soimamaascami gʌibʌdagʌrʌ cascʌdʌ aagaiña ʌgai naana maasi soimamaascami.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 — ausente —
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 — ausente —
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Amaasi ʌʌmoco ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ potʌtʌdai ʌgai ʌSuusi:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Dai poduucai isduucai Joonasi ʌraana daacatadai ʌvatopa gʌducʌdʌ vaica tasai dai vaica tucagi poduucai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami yaasapicamu vaica tasai dai vaica tucagi.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Dai siʌʌscadʌ caaiyagi istuigaco Diuusi nʌida agadagi oodami sividadʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami amaasi aagamu Diuusi sai ismaacʌdʌ Ñiñiviʌrʌ oidacatadai ʌʌqui maitʌrgʌpiʌrʌ vʌʌtʌcami dʌmos aapimʌ gia sʌʌlicʌdʌ gʌpiʌrʌ vʌʌtʌ, ʌÑiñiviʌrʌ oidacami ʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada agai aidʌsi Joonasi aagidi Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ. Dai tami daja aanʌ sivi dai vaamioma ʌrtʌaanʌdami aanʌ siJoonasi dai aapimʌ maitiñʌʌgiditai caʌ.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Dai siʌʌscadʌ caaiyagi istuigaco Diuusi nʌida agadagi oodami sividadʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami amaasi aagamu Diuusi isʌooqui ʌʌquidʌ ismaacʌdʌ ʌrbaitʌcʌaacamicatadai mʌʌ Siipʌrʌ cʌʌga gʌtʌgito ʌgai mʌʌcasdʌrʌ divia dai caʌca agai istumaasi aagai ʌSalomoñi ismaacʌdʌ ʌrʌmo tʌaanʌdami saitudugami. Dai tami daja aanʌ sivi dai vaamioma ʌrtʌaanʌdami aanʌ siʌSalomoñi mai aapimʌ maitiñʌʌgiditai caʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 — ausente —
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 — ausente —
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 — ausente —
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Daidʌ ʌSuusi quiaa ñiooquiditadai ʌoodami aidʌsi ami dada ʌSuusi dʌʌdʌ ʌʌmadu susuuculidʌ. Dʌmos quiidigana guucacatadai ʌgai dai nʌida ʌliditadai ʌSuusi.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Tai ʌmoco aagidi ʌSuusi dai potʌtʌdai:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Taidʌ ʌSuusi aa noragi dai potʌtʌdai:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Amaasi gʌrvui nʌnʌava ʌSuusi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai ʌoodami:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Tomasioorʌ sioorʌ ivuaadagi istumaasi ipʌlidi gʌrooga ismaacʌdʌ tʌvaagiʌrʌ daja ʌgai ʌʌpʌ ʌrgiñaaduñi ―tʌtʌdai ʌSuusi.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.