Lucas 5
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Ʌmo imidagai ʌSuusi gʌʌ suudagi ugidiana daacatadai siaaco Genesareta tʌʌgidu ʌgʌʌ suudagi. Tai mui dada oodami dai camogʌvisa ʌoodami dai sʌʌlicʌdʌ abaana gugucai asta baitoma maioiñitudai caʌca ʌliditadai ʌgai Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Taidʌ ʌSuusi tʌʌ gooca vaarcu ʌgʌʌ suudagi ugidiana suudagi daama simosguuca. Ʌvatopa vuviadami cavuvajatadai abiaadʌrʌ dai vapaconaitadai gʌnvatopa vuicaru.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Taidʌ ʌSuusi ii dai tʌsai vaarcugadʌrʌ Simuñi dai potʌtʌdai ʌSuusi ʌSimuñi sai mʌʌcasioma imitudana ʌsuudagi ugidiaiñdʌrʌ. Taidʌ ʌSuusi ami vaarcuʌrʌ daiva dai abiaadʌrʌ mamaatʌtuldi ʌoodami Diuusi ñiooquidʌ.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Dai aidʌsi canaato ñioo ʌSuusi potʌtʌdai ʌgai ʌSimuñi:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Taidʌ Simuñi aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Dai mospodui ʌgai dai sʌʌlicʌdʌ mui vuvaitu vatopa asta saasaquimi ʌvatopa vuvaidacarui.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Tai mooguvidʌ ʌgai gʌnaaduñi ismaacʌdʌ ʌgʌmai vaarcuʌrʌ daraajatadai sai dadana dai soiñana. Tai ʌgai dada dai cʌʌga suusudagi vʌgoocai vaarcu dai asta baitoma dupiquimi ʌvaarcu vʌʌtʌcatai.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Tʌʌgacai imaasi ʌSimuñi Piiduru gʌtootonacʌdʌ cʌquivʌ ʌSuusi vuidʌrʌ daidʌ itʌtʌdai:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 ɅSimuñi aliʌ duaadimucatadai cascʌdʌ. Dai vʌʌsi ʌgaa ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ʌʌmadu daraajatadai vʌʌscatai duduaadimucatadai mosʌʌ mui tʌʌgacai vatopa.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Jacovo dai Vuaana Sevedeo maamaradʌ ʌraaduñdʌcatadai ʌSimuñi dai duduaadimucatadai ʌʌpʌ. Dʌmos ʌSuusi potʌtʌdai ʌSimuñi:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Dai amaasi cavuvaidacai ʌvaarcu ʌgʌʌ suudagi ugidiana anaasi viaa vʌʌsiaʌcatai dai oí ʌSuusi.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Ʌmo imidagai ʌSuusi ʌmo ali quiiyʌrʌ daacatadai tai ami aayi ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ viaacatadai ʌmo coocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga. Dai aidʌsi tʌʌ ʌgai ʌSuusi gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai dʌvʌʌrapi cuiqui dai daañimi daidʌ itʌtʌdai:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Taidʌ ʌSuusi taata gʌnoovicʌdʌ daidʌ itʌtʌdai:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai sai maiaagidiña tomali ʌmaadutai imaasi dai potʌtʌdai:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Dai aidʌsi duduaaidiña ʌSuusi ʌmo coocoadʌ vai vaamioma aipaco imimi goñiooqui vai vaamioma mui oodami gʌnʌmpaidimi vʌʌs tasai caʌca ʌliditai Diuusi ñiooquidʌ. Dai sai duduaaidana ʌgai coococoidadʌ ʌʌpʌ.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Dʌmos ʌSuusi ʌcovai vusacʌiña siaaco maitiipu oodami dai ami daanʌiña Diuusi sai soiñana.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Ʌmo imidagai ʌSuusi gamamaatʌtulditadai Diuusi ñiooquidʌ vai ami daraajatadai ʌʌmoco fariseo ʌʌpʌ dai ʌʌmoco mamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ vʌʌsi ʌʌmapʌcʌrʌiñdʌrʌ Galilea dada dai vʌʌsi Judeeaiñdʌrʌ dai Jerusaleenaiñdʌrʌ. Taidʌ ʌSuusi Diuusi guvucadadʌcʌdʌ duduaadi ʌcoococoidadʌ.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Tai ami dada ʌʌmoco cʌcʌʌli dai bʌʌcaticatadai uusiʌrʌ ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maitistutuiditadai isoiñiagi vai ʌgai vaasa ʌliditadai tuucavi siaaco daacatadai ʌSuusi.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Dʌmos maitʌtʌʌgaitadai siaa sʌʌli vaasagi ʌgai ʌcoocoadʌ gʌvistudicatadai oodami cascʌdʌ. Dai vaaqui daama tʌʌtʌsai dai abiaadʌrʌ cupiooco dai amui sʌʌli tʌvañi ʌcoocoadʌ sueeyiʌrʌ vʌʌsi ʌoodami saagida sʌʌli dai aitu siaaco daacatadai ʌSuusi.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi siʌʌsi vaavoitudaitadai ʌgai, potʌtʌdai ʌgai ʌcoocoadʌ:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Amaasi ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌfariseo ʌʌgi gʌntʌtʌgitoimi dai povʌnʌlidi: “Sioorʌ idi cʌʌli dai pomaasi ñioocai. Vui ñioocai Diuusi tomali ʌmaadutai maitistutuidi isgaoigʌldiadagi gasoimaascamiga mosʌʌgi Diuusi”, asʌnʌlidi ʌgai.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai ispomaasi gʌntʌtʌgitoitadai ʌgai dai potʌtʌdai:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 ¿Tumaasi siooma maisijaiga isaagagi: “Gʌsoimaascamiga caoigʌldi”, siʌʌpʌ potʌʌdagi: “Cʌquivañi dai aimʌrda”?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Gʌntʌʌgidamu aanʌ aapimʌ iñsaanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai viaa guvucadagai tami oidigi daama isgaoigʌldiadagi gasoimaascamiga ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Mospotʌi ʌSuusi tai otoma vañi ʌcoocoadʌ vʌʌscatai vuitapi dai bʌi gʌsuaa istuucʌrʌ caatʌcatadai dai nora gʌquiiyamu dai cʌʌga ñiooquimi Diuusi vui.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Dai vʌʌscatai ʌoodami maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi dai cʌʌga ñiooquimi Diuusi vui. Dai duduaadimucatai pocaiti:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Dai amaasi vuusai ʌSuusi abiaadʌrʌ dai tʌʌ ʌmo cʌʌli tumiñsi vuudami. Ʌgai Leví tʌʌgidu dai daacatadai quiiyʌrʌ siaaco gʌvuudana tumiñsi dai potʌtʌdai ʌSuusi:
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Amaasi ʌLeví cʌquiva dai anaasi viaa vʌʌsiaʌcatai dai oí ʌSuusi.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Dai gooquiʌrʌ ʌLeví idui ʌmo gʌʌ vagimi gʌquiiyʌrʌ ʌSuusi vʌʌtarʌ dai ami daraajatadai mui tumiñsi vuudami dai aa oodami meesa vuidʌrʌ ʌgaa ʌʌmadu.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Vaidʌ ʌfariseo ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ aatagidi ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ dai potʌtʌdai:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Poduucai aanʌ ʌʌpʌ maicʌcʌʌgaducʌdʌ vʌʌtarʌ divia mosʌʌgi soimaasi ivuaadami vʌʌtarʌ antdivia aanʌ vai ʌmaa duucai gʌntʌtʌgitona ―astʌtʌdai ʌSuusi.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Amaasi ʌgai tʌcacai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Dʌmos todian duucai gʌmuaatudamu ʌcʌʌli amaasi maitaugimu ʌvapaidarsicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Dai apiamamaatʌtuldi dai potʌtʌdai:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Tomali ʌmaadutai maitueeyi valienti utuudui ojoogi cʌcʌʌliocoidadʌrʌ ispoduuñiagi ʌvalienti utuudui cocopoñtudamu ʌojoogi dai siaa tuidimu vʌʌsi siʌʌsi ʌvalienti ʌcaasi ʌojoogi.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Cascʌdʌ gʌaagai isoojogi uutuducamiʌrʌ tuaadagi valienti utuudui dai poduucai maisiaa tuidʌrʌi ʌvalienti tomali ʌojoogi.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Vʌʌscatai ismaacʌdʌ yʌʌyi valienti cʌliñdadʌ gooquiʌrʌ maiaagaiña valienti utuudui pocaitiña sai siooma vʌʌñiga cʌliñdadʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.