Lucas 2
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Aidʌsi vuusai Vuaana aidʌ Augusto ʌrgʌʌ baitʌcʌaacamicatadai Roomʌrʌ. Dai ʌgai tʌjai gʌsonʌrʌ guucacamiga sai ʌʌcaldana ʌoodami dai oojana istʌʌtʌgidu.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 Aidʌ ʌrtucamidʌrʌcatadai mʌsiʌcalda agai vʌʌsi ʌoodami oidi daama oidacami. Aidʌmʌsi ʌcali ʌoodami aidʌ ʌSireñio ʌrcaigicatadai Siriana.
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 Mʌtai tʌjai ʌoodami sai iimʌna siaaco vuvaaja mʌsai ʌcaldana.
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Cascʌdʌ ii ʌOsee Nasareetaiñdʌrʌ Galilea dʌvʌʌriaiñdʌrʌ Beleenamu Judeea dʌvʌʌriʌrʌ. Davicaru ʌrBeleenʌrʌ vuusaicami dai ʌOsee ʌrcajiudadʌ Davicaru cascʌdʌ ii ʌgai Beleenamu mʌsai ʌcaldana.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Dai ʌOsee vaidacai María Beleenamu. Casi ʌrgʌncuucunacamicatadai ʌgai dʌmos maiquiaa ʌmapai oidacatadai. Dai María cayoga dueeyitadai.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 — ausente —
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 — ausente —
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Dai Beleena maigovai oidigana ajioopaitadai pastutuuru dai nuucadacatadai gʌnsosoiga cañiiru tucarʌ.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Tai todian duucai gʌmaasitu ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ʌpastutuuru vuitapi. Tai Diuusi gʌguvucadacʌdʌ cuudan duí ami siaaco daraajatadai ʌgai tai duduaadimu ʌpastutuuru.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Tai potʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ:
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Ʌʌquiapo moquiiyʌrʌ siaaco oidacatadai Davicaru ʌʌquioma movuusai ʌmo cʌʌgacʌrʌ gʌnvuviaadamiga. Ʌgai ʌrgʌntʌaanʌdamiga Cristo. ɅCristo icaidaga ʌmo gʌʌ tʌaanʌdami ismaacʌdʌ ʌcovai vuusaitu Diuusi sai cʌʌgacʌrʌ gavuvaidiña.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 Mo siaaco gacuaadana ʌcaapayu mo caatʌcamu ʌali gʌʌli biisapicami sitʌʌgimu aapimʌ dai poduucai maatʌmu aapimʌ sai ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi ―astʌtʌdai ʌDiuusi tʌaañicarudʌ.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Mosai cuugaida ñioo ʌgai tai mui vaamioma gʌnmaasitu Diuusi tʌtʌaañicarudʌ daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌpastutuuru:
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 Mʌʌ tʌvaagiʌrʌ vʌʌsi Diuusi tʌtʌaañicarudʌ cʌʌga ñioocai Diuusi vui.
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Aidʌsi iji ʌgai abiaadʌrʌ tʌvaagiamu vaidʌ ʌpastutuuru aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti:
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 Dai otoma iji dai cavami iji dai mʌʌca tʌʌ ʌgai ʌMaría dai ʌOsee dai ʌali siʌʌñi mo caatʌcatadai siaaco gacuaadana ʌcaapayu.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Mostʌʌgacai ʌpastutuuru ʌgai otoma aagidi ʌMaría ʌʌmadu ʌOsee iscaiti ʌDiuusi tʌtʌaañicarudʌ aagaitai ʌali siʌʌñi.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caí ismaacʌdʌ aagai ʌpastutuuru camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Dai ʌMaría maiugu tʌgitocana istumaasi ʌpʌdui.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Aidʌsi caʌpamu aa suuli ʌpastutuuru voiyamu iimʌitai siaa duutudaimi ʌgai Diuusi dai cʌʌga aatagi aatagaimi ʌgai Diuusi vʌʌtarʌ vʌʌsicʌdʌ ismaacʌdʌ tʌʌ ʌgai dai caʌ. Vʌʌsi povʌdui isducatai aagidi ʌDiuusi tʌtʌaañicarudʌ cascʌdʌ.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Mʌtai bo mamacova tasaicʌdʌ iquitʌ tuucugadʌ ʌali siʌʌñi dai Suusi tʌʌtʌi. Maiquiaa nonoacatai María abiaadʌrʌ aagidi Diuusi tʌaañicarudʌ sai Suusi tʌʌtʌna cascʌdʌ Suusi tʌʌtʌ ʌgai.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 Dai aidʌsi casi idui ʌgai vʌʌsi isducatai aagai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ saidʌ ivuaadana vʌʌsi ʌooqui siʌʌscadʌ maamatadagi amaasi bʌʌcai ʌgai ʌali gʌʌli Jerusaleenamu. Dai ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu itʌtʌdai ʌgai Diuusi:
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Poduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ sai vʌʌsi judidíu maamaradʌ tucamidʌrʌ isʌrcʌcʌʌlicagi sai viaacatadai isivuaadagi Diuusi aa duiñdadʌ.
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Iji ʌgai dai dasda agai Diuusi gooca vautu dai gooca tutuugu poduucai isduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ.
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Mo Jerusaleenʌrʌ oidacatadai ʌmo cʌʌli Simuñi tʌʌgiducami. Dai cʌʌga ʌʌgidiña Diuusi dai siaa duutudai. Dai ʌgai ʌrʌmoco ʌʌpʌ ismaacʌdʌ nʌnʌracatadai isdiviagi ʌmaadutai dai soiñagi ʌjudidíu vai ʌgai ʌʌgi gatʌaanʌdagi gʌndʌvʌʌragʌrʌ. Dai Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai Simuñi.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 Dai caaagiditadai Diuusi Ibʌadʌ Simuñi sai maiquiaa muucucai ʌgai tʌʌgia agaitadai ʌCristo ismaacʌdʌ ootosa agai Diuusi.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 Dai Diuusi Ibʌadʌ ootoi Simuñi ʌgʌʌ quiuupaigadʌamu judidíu. Tai aidʌ ami dada Osee ʌʌmadu María dai bʌʌcati ʌali gʌʌli daidʌ iduñia agai isducatai viituli Moseesacaru.
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 Tai ʌSimuñi bʌi ʌali siʌʌñi dai siaa duutuli Diuusi dai potʌtʌdai ʌgai Diuusi:
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 Tʌaanʌdami, aanʌ ivueeyi vʌʌsi istumaasi giñaagidi aapi. Sivi gia cacʌʌga baigiñʌliaracʌdʌ muuquimu aanʌ. Casi iñtʌʌgi aapi ismaacʌdʌ giñaagidi cascʌdʌ.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 Catʌʌ aanʌ idi cʌʌgacʌrʌ vuviaadami
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 Ismaacʌdʌ ootosi aapi vʌʌsi oidi daama oidacami.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Idi maatʌtuldamu ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu gʌñiooqui. Dai idi cʌʌga ñioocadamu gʌmaamara judidíu vʌʌtarʌ.
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Daidʌ ʌdʌʌdʌdʌ Suusi maitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi caʌcai istumaasi aagai Simuñi aagaitai ʌmaradʌ.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Taidʌ ʌSimuñi itʌtʌdai:
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Dai poduucai gʌmaatʌmu isducatai gʌntʌtʌgitoi ʌoodami. Dai aapi sʌʌlicʌdʌ gʌaimu soiʌliaragai ―astʌtʌdai Simuñi ʌMaría.
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 Ami Jerusaleenʌrʌ oidacatadai ʌmo oocodami Aana tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrPanuelicaru maradʌcatadai daidʌ ʌrcajiudadʌ Asielicaru. Dai ʌgai ʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌcatadai. Aidʌsidʌ ʌrtʌjicatadai cunai ʌgai ʌmo cʌʌli. Dai bo cuvaracami uumigicʌdʌ viuudutu.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 Dai aidʌ camaaco coobai dan maacova uumigi viaacatadai. Dai vʌʌs tasai maitacuaadatai aimʌraiña ʌgai ʌgʌʌ quiuupaigadʌamu ʌjudidíu dai daanʌiña Diuusi sai soicʌiña dai siaa duutudaiña Diuusi.
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Aidʌsi quiaa ami ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu guucacatadai Suusi dʌʌdʌdʌ ʌʌmadu Simuñi tai ami divia ʌAana dai ʌʌpʌga siaa duutuli Diuusi dai gooquiʌrʌ ii dai mʌʌ aagidi vʌʌsi ʌJerusaleenʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ nʌnʌracatadai isDiuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidagi aagaitai ʌSuusi.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Aidʌsi canaato Osee ʌʌmadu María vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ canoonora Nasareetamu Galilea dʌvʌʌriʌrʌ.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Vaidʌ ʌali gʌʌli gʌʌlimi dai cʌʌga bʌʌjimi gʌtʌgitoidaga dai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Vʌʌsi uumigi mosaajʌiña ʌgʌʌ siaa duudagadʌ judidíu vai ajioopaiña dʌʌdʌdʌ ʌSuusi Jerusaleenamu.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Dai ʌmo imidagai caviaacatadai ʌSuusi baivustaama dan gooca uumigi aidʌsi aayi istuigaco ajioopaiña ʌgai Jerusaleenamu.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Dai cadaivunucai ʌgʌʌ siaa duudagai tai cavʌʌsi noonora ʌoodami tai ʌSuusi anaasi Jerusaleenʌrʌ vii. Daidʌ ʌdʌʌdʌdʌ maimaatʌcatadai ismomʌʌca vii ʌSuusi.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Povʌnʌliditadai ʌdʌʌdʌdʌ sidʌ ʌSuusi ʌoodami saagida imʌitadai dai ʌmo tasai iji. Dai gaa ʌgai ʌSuusi ʌoodami saagida dai tʌcacaimi gʌnaaduñi dai aa oodami ismaacʌdʌ maatʌcatadai ʌgai,
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 dai maitʌʌ. Dai ʌpamu aa suuli Jerusaleenamu dai gaaga agai.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Vaica tasai gaa daida tʌʌ vai ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daacatadai Suusi ʌʌmadu ismaacʌdʌ gamamaatʌtuldi Diuusi ñiooquidʌ. Dai cʌʌga gʌtʌgito caʌ dai tʌcacai ʌʌpʌ.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Dai vʌʌscatai ismaacʌdʌ caʌ ismaacʌdʌ aagai ʌSuusi camaitʌʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi. Dai povʌnʌlidi ducatai mosʌʌ cʌʌgadu goovai moodʌ dai mosʌʌ cʌʌga gaaa nonoragidi mʌstumaasi tʌcacai, asʌnʌlidi.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Aidʌsi ʌdʌʌdʌdʌ tʌʌ ʌSuusi poduucai gʌntʌtʌgitoi: “¿Ducatai tanai daja goovai?” asduucai gʌntʌtʌgitoi. Daidʌ ʌdʌʌdʌ itʌtʌdai:
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai:
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Taidʌ ʌdʌʌdʌdʌ maimaatʌ caí istumaasi aagidi ʌSuusi maimaatʌcatadai ʌgai isDiuusi gʌooga aagai ʌgai.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Taida oí ʌSuusi gʌdʌʌdʌ gaamu Nasareetamu dai apiamoʌʌsi cʌʌga ʌʌgidi gʌdʌʌdʌ. Daidʌ ʌdʌʌdʌ maiugu tʌgitocana vʌʌsi isducatai ʌpʌvueeyi dai istumaasi aagaiña ʌSuusi.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Daidʌ ʌSuusi gʌʌlimi dai vaamioma bʌʌjimi gʌtʌgitoidaga dai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌSuusi daidʌ ʌoodami ʌcaa cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌʌpʌ.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.