Lucas 24
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Dai siaadiqui tuucamidʌrʌ tasʌrʌ ʌʌcaldiʌrʌ, ʌooqui ʌʌqui quiaamoco iji siaaco caatʌcatadai ʌSuusi tuucugadʌ dai vuucaticatadai ʌsigian uuvaicʌdʌ ismaacʌdʌ bai duitadai ʌgai dai tʌida agaitadai ʌmuuquiadʌ dai aa ooqui ʌʌpʌ oiditadai.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Dai aidʌsi aayi ʌgai gʌntʌgito tʌʌ isʌodai ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ cuupicatadai ʌtʌjoi iscamaianaasi daacatadai,
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 tai ʌgai vaapa dʌmos maitʌʌ ʌgai ʌSuusi tuucugadʌ.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Dai ʌgai aliʌ duduaadimucatadai dai tomali maimaatʌcatadai istuma duñiagi, dai tʌʌ gooca cʌcʌʌli vai sonuana guucacatadai dai dadadacʌi yuucusidʌ.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Daidʌ ʌooqui cuicʌsacatadai duduaadimucai taidʌ ʌcʌcʌʌli itʌtʌdai:
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Maita tami daja ʌgai duaacata. Gʌntʌgitovurai isducatai gʌnaagidi ʌgai aidʌmʌsi quiaa Galileeʌrʌ daraajatadai.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Aidʌsi povʌntʌtʌdai ʌgai sai ʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami gʌaagaitadai mʌstʌʌgidagi soimaasi ivuaadami, dai sai bo vaica tasaicʌdʌ duaaca agaitadai ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli.
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Tai ʌgai gʌntʌgito ʌñiooqui ismaacʌdʌ aagidi ʌSuusi.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Dai iimʌcai abiaadʌrʌ ʌooqui iji dai mʌʌ aagidi vʌʌsi imaasi ʌbaivustaama dan ʌmoco ʌSuusi ojootosadʌ ʌʌmadu vʌʌscatai ʌgaa.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Ʌooqui ismaacʌdʌ aagidi ʌojootosicami ʌrMaría Madaliña, ʌʌmadu Vuañiita, ʌʌmadu María Jacovo dʌʌdʌ, dai aa ooqui.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Dʌmos ʌojootosicami mosvuiirugami duucai caʌ ʌñiooqui ismaacʌdʌ aagidi ʌooqui dai maivaavoitu.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Dʌmos ʌPiiduru mʌraitai vuusai dai mʌʌ nʌnʌidi siaaco caatʌcatadai ʌSuusi, dai aʌcai tuucavi nʌnʌaava dai tʌʌ ʌicuusi tuaacʌdʌ ismaacʌdʌrʌ biisapicatadai ʌmuuquiadʌ vai mosgajiaadʌrʌ daacatadai, tai ʌgai ʌpamu aa gʌi dai duaadimutugaitai ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ ʌpʌduitadai.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Dai ʌgai vaa tasʌrʌ goocatai ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ Emausamaco iimʌitadai, Emausa maisi mʌʌcoraga Jerusaleenaiñdʌrʌ parʌ goo oora imidagai.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Dai iimʌitai aatagaimi dai aagaimi ʌgai vʌʌsi istumaasi daivusai Jerusaleenʌrʌ.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Dai aidʌsi aipaco gʌnaatagidimi ʌgai, tai ʌʌgi ʌSuusi miaadʌrʌ cʌquiva dai oí.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Daidʌ ʌcʌcʌʌli nʌiditadai dʌmos Diuusi maimaa oigaragai ismatiagi sioorʌ ʌgai.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Taidʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai:
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Tai ʌmaadutai ʌcʌcʌʌli ismaacʌdʌ Cleoofasi tʌʌgidu aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai:
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Dai isduucai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu gʌrtʌtʌaanʌdamiga gatʌʌgi mʌsai gatʌaanʌna muaaragai dai curusiaba siisana.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Aatʌmʌ poʌliditadai isʌgai ʌgai dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida agaitadai judidíu. Dʌmos sivi casiʌpʌdui vaica tasai siʌpʌdui gomaasi.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Dʌmos ʌʌmoco ooqui aatʌmʌ gʌrsaagidaiñdʌrʌ gʌrʌʌbʌcatai. Aliʌ ʌʌqui iji ʌgai siaaco caatʌcatadai ʌSuusi,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 dai maitʌʌ ʌgai ʌtuucugadʌ, dai dadacai pocaitimi sai vuitapi gʌnmaasitu Diuusi tʌtʌaañicarudʌ sai potʌtʌdai sai ʌSuusi duaaca.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Tai ʌʌmadutai gʌraaduñi iji siaaco caatʌcatadai ʌgai dai tʌʌ vʌʌsi isducatai aagai ʌooqui dʌmos ʌSuusi gia maitʌʌ ʌgai ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌcʌcʌʌli.
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai:
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 ¿Maitasi viaacatadai ʌCristo issoimaa taatagi vʌʌsi gomaasi vai gooquiʌrʌ siaa duutuadagi vʌʌscatai tʌvaagiʌrʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi.
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Amaasi ʌSuusi aagidi istʌiya ʌlidi vʌʌsi ʌoojai ismaacʌdʌ oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ siaaco ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aagaitai ʌSuusi. Ʌʌpʌga aagai ʌgai ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru dai gooquiʌrʌ aagai ismaacʌdʌ ooja ʌgaa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Dai aidʌsi aayi ʌcʌcʌʌli siaacoga iimia agaitadai vaidʌ ʌSuusi mosdaivuñia agaitadai abiaadʌrʌ.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Dʌmos ʌcʌcʌʌli goguama oí sai viʌʌna daidʌ itʌtʌdai:
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Dai aidʌsi gaugia agaitadai ʌgai ʌcʌcʌʌli ʌʌmadu meesa vuidʌrʌ taidʌ ʌSuusi bʌi ʌpaana dai gamamagi dai saasarai dai maa ʌcʌcʌʌli.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Mospodui ʌgai tai Diuusi maa oigaragai ʌcʌcʌʌli sai maatʌna isʌgai ʌrʌSuusi. Dʌmos aidʌ otoma ʌSuusi maitʌmaasitu abiaadʌrʌ.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Vaidʌ ʌcʌcʌʌli povai gʌntʌtʌdai aipacoga:
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Dai amaasi ʌgai mainʌnʌra vaamioma mosotoma ʌpamu aa suuli Jerusaleenamu, vai ami gʌnʌmpaidacatadai ʌbaivustaama dan ʌmoco ojootosicami ʌʌmadu ʌaaduñdʌ.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Daidʌ ʌojootosicami potʌtʌdai ʌgaa gooca cʌcʌʌli:
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Amaasi ʌvʌgoocai cʌcʌʌli aagidi isducatai ʌpʌdui voiyʌrʌ, dai isducatai maí ʌgai ʌSuusi aidʌsi saasarai ʌgai ʌpaana.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Amaasi quiaa aagaitadai ʌgai imaasi, taidʌ ʌSuusi saagida cʌquiva dai aduucai viaatuli:
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Tai ʌgai aliʌ duduaadimu dai povʌnʌliditadai siʌrʌmo suiñali ismaacʌdʌ nʌidi ʌgai.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai:
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Nʌidavurai giñnoonovi ʌʌmadu giñʌʌcaso ʌgai vaa Suusiana. Giñtaatavurai dai nʌida. Ʌmo suiñali maioo tomali maituucuga poduucai mʌsducatai giñnʌidi aapimʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi.
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Dai potʌʌcai tʌtʌgidi gʌnoonovi ʌʌmadu gʌʌʌcaso.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Dʌmos ʌgai maiquiaa vaavoitudaitai baigʌnʌldacai dai maitʌtʌgaitai istumaasi gʌntʌtʌgituagi. Cascʌdʌ ʌSuusi potʌtʌdai:
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Tai ʌgai maa laachi vatopa gaicami dai ʌmo mʌʌmʌvai.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Taidʌ ʌSuusi bʌi dai uu ʌgai vuitapi.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Dai gooquiʌrʌ itʌtʌdai ʌSuusi:
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Dai soi ʌSuusi ʌgai sai maatʌ caʌcana.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Daidʌ itʌtʌdai:
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Dai gomaasi ismaacʌdʌ soimaa taata aanʌ gʌaagai mʌsaagidagi vʌʌsi oidigi daama oidacami Jerusaleenaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ gʌnaagacai dai sai gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgituagi dai camaisoimaasi ivuaadagi vai poduucai oigʌldica ʌgai vʌʌsi soimaascamigadʌ.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Dai aapimʌ ʌrnʌijadami vʌʌsi imaasi.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Dai aanʌ gʌnootosdamu vʌʌsi istumaasi aagai giñooca, dʌmos tanasi Jerusaleenʌrʌ avʌr daraaja asta siʌʌscadʌ diviagi Diuusi guvucadadʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ aapimʌ gʌnʌʌmadu ―astʌtʌdai ʌSuusi.
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Daidʌ ʌSuusi vaidacai gʌojootosa abiaadʌrʌ Betaaniamu, dai vañigidacai gʌnoonovi siaa duutuli.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Dai siaa duutuldacai ʌcovai ii dai tʌvaagiamu tʌsai.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Daidʌ ʌojootosicami casiaa duutudacai aa suuli Jerusaleenamu dai aliʌ baigʌnʌliatugai,
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 dai vʌʌscʌrʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daraajatai siaa duutudaiña Diuusi.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.