Lucas 23

Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Amaasi vʌʌscatai ʌbaitʌguucacami bʌʌcai ʌSuusi dai Pilaato vuidʌrʌ cʌi.
1 Kou’ay tutufin etei himisir Jesu hibai hina Pilate nanamaim hitit.
2 Dai ami gʌpiʌrʌ vuupaimi daidʌ icaiti:
2 Nati’imaim ubar hitin hio, “Iti orot i ma kakaf bai na ai sabuw nawiyih tafaram hiti’afiyimih aki atita’ur, naatu sabuw eo’otanih Caesar isan kabay men hinibaiyan, naatu i taiyuwin isan eo, ‘Ayu i Keriso aiwob orot.’”
3 Amaasi ʌPilaato tʌcacai daidʌ itʌtʌdai:
3 Imaibo Pilate Jesu ibatiy, “O Jew sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Nati kuo.”
4 Amaasi ʌPilaato itʌtʌdai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌoodami:
4 Pilate firis ukwarih naatu sabuw hiru’ay hibatabat iuwih eo, “Iti orot baimakiyin isan anunuwet men ana kakafin ta atita’urimih.”
5 Dʌmos ʌoodami vaamioma gʌgʌrʌ aagidi daidʌ itʌtʌdai:
5 Baise abisa hio i hiukikin. “Iti orot i kougeyageyayan, ana bai’obaiyenamaim Galilee wanawanan busuruf sabuw etei hai ma bi’a’afiy boun na Judea wanawanan sabuw etei kugiyigiyih hai ma eafe’af.”
6 Dai aidʌsi caʌ ʌPilaato imaasi gatʌcacai sabaigʌ ʌrGalileeʌrʌ oidacami ʌcʌʌli.
6 Pilate iti na’atube hio nonowar ufunamaim, ibatiyih eo, “Iti orot i Galilee matuwan?”
7 Dai aidʌmʌsi aagidi sai ʌjʌ, tai ʌgai ootosi ʌEroodʌsi ismaacʌdʌ ʌrtʌaanʌdamicatadai Galileeʌrʌ dʌmos aidʌ Jerusaleenʌrʌ daacatadai ʌgai.
7 Pilate nati ana veya’amaim so’ob Jesu i Herod ana aiwob babanamaim ma’am, imih Herod isan iyafar hibai hin. Anayabin nati ana veya Herod auman i na Jerusalem ma’am.
8 Taidʌ ʌEroodʌsi aliʌ baigʌʌli tʌʌgacai ʌSuusi ʌʌquioma abiaadʌrʌ nʌida ʌliditadai ʌgai cajioomacatadai ʌgai dai nʌida ʌlidiña isivuaada ʌgai ʌmo istumaasi gʌgʌrducami.
8 Herod Jesu i’itin ana maramaim yansisir gagamin maiyow, anayabin ana tur marasika nowar naatu kok kwanekwan Jesu taitin, ina’inan auman ta tiwa’an ta’itin.
9 Daidʌ ʌEroodʌsi naana maasi tʌcacai, dʌmos ʌSuusi maiaa noragi tomali ʌmo istumaasi.
9 Imih Herod tur moumurih maiyow Jesu ibabatiy, baise Jesu men iya’afut tur ta eomih.
10 Dai ami daraajatadai ʌʌpʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ, ʌgai aliʌ goguama gʌpiʌrʌ vuupai.
10 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hitit tur fokarin maiyow hio ubar hitin hiu kwanikwaniy.
11 Amaasi ʌEroodʌsi ʌʌmadu ʌsandaarugadʌ soi duucai nʌidi ʌSuusi, dai mosparunda ʌlidi ʌgai dai cʌʌga dadapacami aadi yuucusi ʌmo raí duucai. Amaasi ʌEroodʌsi ootosi ʌpamu ʌPilaato.
11 Imaibo Herod ana baiyowayah bairi Jesu hi’iyab hiu kwanikwaniy. Naatu faifuw gewasin hibai hi’us hiyafar maiye matabir in Pilate biyan tit.
12 Dai aidʌ tasʌrʌ gʌnaaduñta ʌPilaato ʌʌmadu ʌEroodʌsi ʌʌquioma ʌrgʌnsasaayumʌcatadai ʌgai.
12 Nati ana veya’amaim Herod Pilate hairi hitounuw, baise marasika i hairi rakit na’atube nanabih hima’am.
13 Amaasi ʌPilaato ʌmpagi ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali ʌʌmadu ʌtʌtʌaanʌdami ʌʌmadu ʌoodami,
13 Firis ukwarih naatu bonawiyenayah, sabuw ukwarih etei’imak Pilate e’af ayuwih hina
14 daidʌ itʌtʌdai:
14 iuwih eo, “Iti orot kwabai kwana biyou kwatit sabuw nawiyih kakaf kwarouw kwa’o, naatu ayu kwa etei namaim ai babatiy kwa’itin, baise ana kakafin kwao anonowar na’atube men ta atita’urimih.
15 Tomali ʌEroodʌsi baiyoma ʌpamu gʌrootosi ʌgai canʌidi aapimʌ ismaitʌristuma ducami goovai tomali maiviaa aatʌmʌ istuisidʌ muaagi.
15 Na’atube Herod nunuwet ana kakafin men tatita’ur, imih iyafar maiye matabir na. Anayabin men abisa kakafin ta sinaf boro namorob.
16 Mossoimaa taatatuldamu aanʌ dai gooquiʌrʌ dagitomu ―astʌtʌdai ʌPilaato.
16 Isan imih ayu boro anarab naatu anabotait natit nan.”
17 Pilaato aidʌ siaa duudagʌrʌ viaacatadai isdagitoldagi ʌoodami ʌmaadutai ʌmaamaisapicʌdʌ poduucai ivuaadana ʌgai vʌʌsi uumigi cascʌdʌ.
17 Matan fufur Tar Nowaten hiyuw ana veya, Pilate mar etei dibur orot ta’imon sabuw isah ebobotait.
18 Tai vʌʌsi ʌoodami ʌmapai ijiña dai pocaiti:
18 Baise sabuw rou’ay gagamin na’in hibatabat hiwow hio, “Nati orot i na morob! Aki akokok Barabas inabotait natit!”
19 Baraavási ʌmpagi oodami dai cocotuli ʌbaitʌguucacami ʌʌmadu daidʌ ʌrgamuaacamicatadai ʌʌpʌ mai cascʌdʌ maisacatadai.
19 (Barabas i Jerusalemamaim kukugeyagey, naatu orot babin ta easabun momorob isan dibur hiyai ma’am.)
20 Vaidʌ Pilaato dagitua ʌliditadai ʌSuusi, dai aagidi ʌoodami ʌpamu.
20 Pilate kok kwanekwan i Jesu tabotait tatit, imih fanan aumetawat na’in eafare maiye sabuw ifefeyanih.
21 Dʌmos ʌgai vaamioma ijiña daidʌ icaiti:
21 Baise sabuw fah sib hinow hi’af ra’at hio, “Ku’onaf! Ku’onaf!”
22 Dai amaasi cavaicʌrʌ itʌtʌdai ʌPilaato:
22 Pilate iban mar baitounin ibatiyih maiye, “Abisa kakafin sinaf? Ayu ana kakafin men ta a’itin boro namorob, imih ayu boro anarab naatu anabotait.”
23 Dʌmos ʌoodami vaamioma gʌgʌr ñiooquimi daidʌ icaiti mʌsai curusiaba siisana, dai mosʌʌ gʌgʌr ñiooquimi ʌgai mʌsai siisana curusiaba mʌtai poduucai idui isducatai aagai ʌgai.
23 Baise sabuw fanah sib Jesu morobomih hiwow hio hinan yomaninamaim hai kok na yabin matar.
24 Taidʌ ʌPilaato ipʌli isiduñiagi mʌsducatai aagidi,
24 Basit sabuw hio na’atube hai kokomaim Pilate sinaf, Jesu morob isan ibasit.
25 dai dagito ʌcʌʌli ismaacʌdʌ ʌoodami ipʌli, ʌgai ismaacʌdʌ maisapicatadai gamuaacamicatai dai cocotuldacai ʌoodami. Taidʌ ʌPilaato tʌʌgi ʌSuusi ʌoodami saidʌ iduuna ʌgaicʌdʌ istumaasi ipʌliadagi.
25 Naatu orot kougeyageyayan naatu asbunuwayan dibur ma’am isan hibifefeyan i botait, naatu Jesu isan abisa sinafumih hikokok na’atube bai itih.
26 Dai aidʌsi vaidaticatadai ʌgai ʌSuusi dai curusiaba siisa agai, dai caayana aayi ʌmo cʌʌli Sireñiʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ dʌjiaiñdʌrʌ imʌitadai Simuñi tʌʌgiducami, mʌtai bʌi dai tʌjai sai gooquiʌrʌ imʌiña ʌSuusi dai bʌʌcaticana ʌcurusi.
26 Roman baiyowayah Jesu onafinamih hibai hitit hinan efamaim, Sairini orot wabin Simon ana barene na au Jerusalem rur bairi hitar. Naatu hikwarar tatab, onaf hibai hitin e’abar Jesu ufun bairi hin.
27 Dai oiditadai mui oodami dai mui ooqui ʌʌpʌ oiditadai dai gʌgʌrʌ suaañimi dai iiñaquimi soigʌnʌliditai nʌiditai ʌSuusi.
27 Sabuw rou’ay gagamin na’in Jesu hi’ufunun bairi hinan wanawanahimaim baibin afa Jesu hi’itin yah baban hirerey.
28 Dʌmos ʌSuusi vui nʌnʌaava daidʌ itʌtʌdai:
28 Jesu tatabir itih eo, “Jerusalem baibin ayu isau men kwanarerey, baise kwa taiyuw isa naatu natunat isah kwaniyababan kwanarerey.
29 Aimu istuigaco aliʌ soimaasi gʌtaatamu dai povʌcaitiada agai: “Siʌʌ baigʌnʌlidi ʌooqui ismaacʌdʌ maitistutuidi ismaamatadagi dai ʌgai ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maimaamatai”.
29 Anayabin mar boro enan sabuw boro hinao, ‘Baibin iyab a’arih, taubu’e tema’am naatu kek men tibitotomanen boro hiniyasisir.’
30 Dai amaasi ʌoodami ipʌliadamu isdaama suuligiagi ʌgigiidi dai sai iiñana.
30 Nati ana veya’amaim sabuw boro oyaw isah hinao,
31 Canʌidi aapimʌ siʌ soimaasi giñtaatamituldi gooodami maitʌristuma ducamicatai aanʌ, dʌmos nʌidamu aapimʌ siʌ soimaa taatamu goovai ismaacʌdʌ ʌrsoimaasi iducami ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌoodami.
31 Anayabin sawar iti na’atube ai biyan ahiy ana veya’amaim tisisinaf, baise ai nakekerer ana veya’amaim hinasisinaf boro mi’itube?”
32 Dai vaidaticatadai ʌʌpʌ gooca ʌʌsivogami dai ʌʌmadu coodia agai ʌSuusi.
32 Nati ana veya’amaim orot kakafih rou’ab auman Jesu bairi morobomih hinawiyih hitit hin.
33 Dai amaasi aʌcai mʌʌca siaaco Calavera tʌʌgidu ami curusiaba siisa ʌSuusi, ʌʌmadu ʌvʌgoocai gʌpiʌrʌ vʌʌtʌcami. Ʌmoco ʌmo curusiaba sʌʌlisia padʌrʌ ʌSuusi dai ʌgʌmai ʌmai curusiaba oogisia padʌrʌ.
33 Hitit hina efan wabin Gifow imaim hitit naatu Jesu hi’onaf orot kakafih rou’ab auman, orot ta ana asukwafune, orot ta ana beyawane. Jesu orot kakafih ro’ab bairi koros afe’en|alt="Jesus and thieves on the cross" src="CN01836B.TIF" size="col" loc="Luk 23.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="23.33-35"
34 Dai aidʌmʌsi curusiaba siisapaitadai ʌSuusi tai ʌgai itʌi:
34 Imaibo Jesu eo, “Tamai hai bowabow kakafih kunotawiyen men hiso’ob abisa tisisinaf.” Naatu ana faifuw hibosairen arowamaim hifaram hibow.
35 Vaidʌ ʌoodami nʌiditadai ami daraajatai, dai asta ʌtʌtʌaanʌdami parunaitadai ʌSuusi daidʌ icaiti:
35 Sabuw nati’imaim hibat hi’i’itin ana maramaim, bonawiyenayah orot ukwarih Jesu hi’iyab hio, “Sabuw afa iyawasih bo i Keriso God narurubin na’at taiyuwin niyawasiban tana’itin.”
36 Daidʌ ʌsandaaru ʌʌpʌ parunai dai miaadʌrʌ gugucai dai iituda agaitadai valienti maisi cʌʌgaducami
36 Roman baiyowayah auman hi’iyab, naatu wine tenakuyakuy tomamih hitin
37 daidʌ itʌtʌdai ʌʌpʌ:
37 hio, “O Jew sabuw hai aiwob na’at taiyuw kwiyawasi!”
38 Dai moodʌ daanioma oojisicatadai gilieegocʌdʌ dai latiiñicʌdʌ dai evreocʌdʌ, siaacoga icaiti: “Idiavʌr raígadʌ judidíu”, ascaiti ʌoojai.
38 Naatu ukwarinamaim hikirum hio, “Iti I Jew Sabuw Hai Aiwob.”
39 Ʌmaadutai ʌgʌpiʌrʌ vʌʌtʌcʌdʌ ismaacʌdʌ ami saigiʌcatadai parunai ʌgai cascʌdʌ itʌtʌdai:
39 Orot kakafin ta hi’onaf inu’in Jesu isan eafabon tur kakafih eo. “O Keriso na’at kwiyawas kure naatu aki auman kwiyawasi.”
40 Dʌmos ʌgʌmai bagaimi gʌaduñi daidʌ itʌtʌdai:
40 Baise orot ta rounane inu’in turan kwarar iu, “O God isan kubirubir ai en? It etei i baimakiy ta’imon tabaib.
41 Dʌmos aatʌmʌ gia viaa istucʌdʌ soimaasi taatacagi, soimaasi idui aatʌmʌ cascʌdʌ. Dʌmos idi cʌʌli maitidui tomali ʌmo soimaasi ―astʌtʌdai.
41 It airit biyababan tabaib i ana efamaim tabaib, anayabin atasisinaf kwanekwanemaim wan tama ra’at biyat ebababan. Baise iti orot i men kafa’imo kakafin ta sinaf, asir biyababan ebaib.”
42 Dai amaasi itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi:
42 Naatu Jesu isan eafabon eo, “Jesu a aiwobomaim inarur ayu inanuhu.”
43 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
43 Jesu iya’afut eo, “Ao’omatani, boun ayu Paradise imaim ana rur o boro airit tanarun.”
44 Aidʌsi casi ʌrdaan duucucatadai vʌʌsi oidigi tucapi vii uruno taadaco uucami.
44 Veya yen na i’ouyit, veya rararan matan gugum tafaram etei fobe inu’in veya re three korok na’atube bai.
45 Tasai mostucapi vii, taidʌ ʌgʌʌ icuusi vaamioma covoocami siʌmo sueeyi ismaacʌdʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu sagiʌcatadai ʌran sʌʌli sarai sʌʌliacoga tʌcavidʌrʌ abiaadʌrʌ.
45 Basit faifuw gagamin Tafaror Bar wanawan hitaiy re efan kakafiyin, kakafiyin hirafut inu’in taseb rou’ab himatar.
46 Amaasi ʌSuusi gʌgʌrʌ iiña daidʌ itʌi:
46 Imaibo Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Tamai umamaim ayubu abit inab.” Iti na’atube eo basit morob.
47 Dai aidʌsidʌ ʌsandaaru tʌaanʌdamigadʌ ismaacʌdʌ ʌrromano nʌiditai istumaasi ʌpʌduitadai, siaa duutuli Diuusi daidʌ icaiti:
47 Baiyowayah hai ukwarin nati’imaim bat abisa mamatar itin, God wabin bora’ara’ah eo, “Turobe iti orot i gewasin.”
48 Dai vʌʌsi ʌoodami ismaacʌdʌ ami daraajatadai dai nʌidi istumaasi ʌpʌdui, iji abiaadʌrʌ dai gʌvimi gʌnmoomo.
48 Sabuw nati’imaim hiru’ay hibat abisa mamatar hi’itin, dogoroh hirab yababan auman hai ubar himatabitabir hin.
49 Dʌmos vʌʌscatai ismaacʌdʌ maatʌcatadai ʌSuusi mʌʌcasdʌrʌ guucacatai nʌidi imaasi ʌʌmadu ʌooqui ismaacʌdʌ oiditadai Galileeaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ.
49 Sabuw afa Jesu hisusu’ub, naatu baibin afa Galilee ine hi’ufunun bairi hina hibibais, nabinamaim hibat Jesu momorob hi’itin.
50 Dai oidacatadai ʌmo cʌʌli cʌʌ tuigacami dai maitʌrsoimaasi ivuaadami, Osee tʌʌgiducami, Arimateeʌrʌ oidacami Judeea dʌvʌʌriʌrʌ. Dai ʌgai ʌrʌmo tʌaanʌdami ismaacʌdʌ tʌcacaiña mʌsmaacʌdʌ vaan tutusaiña.
50 — ausente —
51 Ʌgai nʌnʌracatadai istuigaco gatʌaanʌda agai Diuusi, cascʌdʌ maibai aagaitadai ʌgai isducatai idui ʌgaa baitʌguucacami.
51 — ausente —
52 Dai amaasi ʌgai nʌidamu ʌPilaato dai taí ʌSuusi tuucugadʌ.
52 Na Pilate nanamaim tit Jesu biyan bai na ya’in isan ifefeyan naatu aiwob orot ibasit.
53 Dai tʌvaañdacai curusiaiñdʌrʌ ʌmo icuusi tuaacamiʌrʌ biisa dai ʌmo tʌjoovai tʌʌ mʌsiaaco tomali ʌmaadutai maiquiaa yaasa ʌmai muuquiadʌ.
53 Joseph na Jesu biyan onaf afe’en inu’in bosair bai re faifuw boubunamaim sum bai in hub boubun to naiwanamaim tar numin inu’in imaim yai.
54 Aidʌ ʌrʌtasaicatadai istuigaco bai vuaadana ʌgai vʌʌsi dai siaadiqui ʌribʌstaragaicatadai istuigaco maitistuma vuaadana ʌgai.
54 Naatu nati veya i Friday, Baiyarir busurufin isan ana veya nakabom.
55 Daidʌ ʌooqui ismaacʌdʌ oiditadai ʌSuusi Galileeaiñdʌrʌ abiaadʌrʌ iji dai nʌnʌidi ʌtʌjoi dai gʌntʌgito nʌnʌidi mʌsducatai tʌʌ ʌmuuquiadʌ.
55 Baibin Galilee ine Jesu hi’ufunun bairi hinan i Joseph bairi hin hubemaim hitit, Jesu biyan mi’itube ya’iyai i hi’itin.
56 Dai aidʌsi quiiyana dada ʌgai bai dui asaiti sigian uuvadami dai siaadiqui ibʌstaragʌrʌ gʌniibʌsi poduucai isducatai gʌnviidacatadai ʌgai.
56 Naatu himatabir hin bar hitit Jesu biyan yabuna’in isan ana raiy hibogaigiwas naatu mar to Baiyarir Ana Veya i hima hiyarir hai ofafar eo na’atube.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.