Lucas 16

Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Daidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌʌpʌ gʌmamaatʌrdamiga:
1 Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Ana veya ta orot guguw wairafin ana bowayan orot ukwarin sawar kakaifen kakaf isan ana tur nowar.
2 Amaasi ʌaamudʌ vaí dai potʌtʌdai: “¿Tumaasi idi mʌsmaacʌdʌ giñaagidi pʌsaidʌ ivueeyi? Giñaagidañi pʌstumaasi idui aapi vaa giñvustuidagacʌdʌ casiapʌ maitʌrgiñtʌaañicaruca agai”, astʌtʌdai ʌaamudʌ.
2 Basit orot ukwarin eaf na ibatiy, ‘O a bowabow isan tur anonowar i men gewasin. Ayu akokok a bowabow isan inao gewas ananowar? O a bowabowamaim i esasawar.’
3 Amaasi ʌpipiooñi tʌaanʌdamigadʌ aduucai gʌtʌgito: “¿Istuma duuñimu aanʌ giñvuusaidacai giñaamu idi aa duiñdagiaiñdʌrʌ? Maiguvuca aanʌ isaata vuaadagi dʌjiana, dai siaa ʌrai aanʌ isgataanʌdagi oidicami.
3 Ana bowayan orot ukwarin ma binotanot eo, ‘Ayu au regah i au bowabowamaim ebobotaitu, ayu men fairu boro me anakwair anatar, naatu fefeyan isan boro biyau na’ohow.
4 Casian maatʌ istuma duñiagi dai viaacagi sioorʌ giñmiaadʌgidagi iñsiʌʌscadʌ maiviaaca aanʌ aa duiñdagai”, asʌʌlidi.
4 Baise aso’ob boro sawar ta anasinaf, saise au bowabow nasawar anatitit au ofonah afa boro au merar hinay hinabuwu bairi anama.’
5 Amaasi vaí mosʌʌmadutai ismaacʌdʌ vupuaatulditadai ʌaamudʌ. Dai tʌcacai ʌpʌgadadʌ dai potʌtʌdai: “¿Pʌʌsi vuaatuldi aapi giñaamu?” astʌtʌdai.
5 Basit akirwairafih iyabowat orot guguw wairafin ana sawar hibow imaim hima hibowabow eaf hina, orot ta wan run ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’
6 Tai ʌgai aa noragi dai potʌtʌdai: “Ʌmo siento vopoti giigi”, astʌtʌdai. Taidʌ ʌtʌaanʌdami potʌtʌdai: “Tanai daja siaaco oojisi pʌsiʌʌsi vuaatuldi. Bʌiñi dai siaa duaada dai ʌpamu ooja dai poduucai ooja pʌsai altaajucami siento vuaatuldi”, astʌtʌdai.
6 Akirwairafin iya’afut eo, ‘Olive iroro’on ana momon etei 3,000 litres ana fofonin kibub wanawanan ebatabat.’ Orot ukwarin fef itin eo, ‘Kumare kibub wanawanan iroro’on 1,500 litres ana fofonin kukirum.’
7 Amaasi vaí ʌgai ʌmai dai potʌtʌdai: “¿Aapio pʌʌsi vuaatuldi?” astʌtʌdai. Tai ʌgai potʌtʌdai: “Ʌmo baimocoroi tʌligi”, astʌtʌdai. Taidʌ ʌtʌaanʌdami potʌtʌdai: “Tami daja siaaco oojisi pʌsiʌʌsi vuaatuldi. Bʌiñi dai siaa duada dai ʌpamu ooja dai poduucai ooja pʌsai ali maaco coobai vuaatuldi”, astʌtʌdai.
7 Orot bairou’abin ibatiy, ‘O au regah ana sawar bai’ab kubobotan boro inibaiyan?’ Akirwairafin iya’afut eo, ‘35,000 litres ana fofonin rafiy abobotan.’ Fef itin eo, ‘Kumare 17,500 kukirum.’
8 Taidʌ ʌaamudʌ maatʌ tʌʌ isaliʌ saituduacatadai ʌtʌaanʌdami ʌʌsivuaacʌdʌ. Ʌoodami ismaacʌdʌ ivueeyi istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi siooma sastuduga isgaagadagi istumaasi ipʌlidi isʌgai ismaacʌdʌ ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi.
8 Naatu orot guguw wairafin orot ana sawar kaifenayan kirum bisawar ufunamaim ana bowabow i’itin ana maramaim ana merar yi bora’ara’ah. Anayabin sabuw iyab iti tafaram nowan i hai not rerekabin nati na’atube hikirum hifufuwen o tur maiyow kurarouw, baise marakaw ana sabuw men nati na’atube tesisinaf.
9 Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai tomamʌs saagida daraaja ʌgai ismaacʌdʌ gamaitʌcʌi gʌnvustuidaga vupuiirumadaitai aa dʌmos aapimʌ gʌaagai mʌssoicʌdagi aa gʌnvustuidagacʌdʌ isducatai Diuusi ipʌlidi siʌʌscadʌ coiyagi aapimʌ gʌnvustuidaga camaitʌnsoiñamu dai Diuusi gʌnmiaadʌgidamu tʌvaagiʌrʌ dai gʌnmaaquimu baabaqui ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maiuugiatʌi.
9 Naatu a tur ao’owen, tafaram ana sawaramaim sabuw kwanibaisih bairi kwani’of, saise nati sawar o biyamaim nabi’en ana veya maramaim boro a merar hinay hinabuwi bairi kwanama.
10 Sioorʌ ivueeyi laachi istumaasi isducatai aagai poduucai iduñian tada ʌgai gʌpi ʌʌpʌ, dai isʌʌsivuaca ʌgai laachicʌdʌ poduucai ʌʌsivuacan tada ʌgai ʌʌpʌ gʌpicʌdʌ.
10 “Orot yait sawar gidigidih hitumitum hibitin ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro hinitin nakaifen gewas, naatu orot yait sawar gidigidih hibitin men ekakaifen gewas, sawar gagamih auman boro men nakaifen gewas.
11 Mʌsmaitivueeyi mʌstumaasi aagai gʌnvustuidagacʌdʌ tami oidi daama Diuusi maitʌnmaaquimu istumaasi vʌʌscʌrʌ namʌacana.
11 Imih o iti tafaram ana sawar hitutumi hibit men kukakaifen gewas, mar ana sawar gewasih hinabit boro men inakaifen gewasomih.
12 Mʌsmaitivueeyi mʌstumaasi aagai gavustuidagacʌdʌ voorʌ gʌnmaquia agai istumaasi aapimʌ ʌʌgi gʌnvʌʌtarʌ.
12 Sabuw afa hai sawar o hitutumi hibit men kukakaifen gewas, o a sawar hinabit boro mi’itube inakaif gewas?
13 Tomali ʌmo piooñi maitistutuidi isgoocaducagi aamudʌ, cʌʌdadan tada ʌgai ʌmoco dai oigʌadagi ʌgʌmai, ʌʌgiadan tada ʌgai ʌmoco dai maiʌʌgiadagi ʌgʌmai. Sioorʌ oigʌadagi gʌvustuidaga maitistutuidi isʌʌgiadagi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi.
13 Bowayan orot ta’imon men karam boro orot gagamih rou’ab isah nabow, baise nakok bowamih orot ta nab naatu ta nihamiy, o orot ta isan nisnubanub naatu ta isan niskwarakwarab. O men karam boro God naatu Kabay hairi isah inabow.”
14 Ʌfariseo ismaacʌdʌ aliʌ oojoidi isʌmpaidiada mui tumiñsi caʌcai vʌʌsi imaasi ʌgai mosparunai ʌSuusi.
14 Pharisee Jesu eo hima hinonowar himisir Jesu hi’i’iyab himarib, anayabin i kabay hai momorob.
15 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai:
15 Jesu misir iuwih eo, “Kwa sabuw matahimaim kwasisinaf gewas saise sabuw iti orot gewas rauwamih, baise God kwa dogor wanawanan etei i nuwatet sawar. Anayabin sawar nati na’atube sabuw hi’itah gagamih hirouw teora’ara’at, God matanamaim nati sawar i hai yabih en.
16 Aidʌsi maiquiaa divia ʌVuaana ismaacʌdʌ vapacoi ʌoodami oidacatadai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ ismaacʌdʌ maa Diuusi dai oidacatadai ʌʌpʌ Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ mamaatʌtuldaragadʌ. Dai aidʌsi divia ʌVuaana aidʌ abiaadʌrʌ gʌaagai sai Diuusi soicʌda ʌlidi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana, dai vʌʌscatai gʌnaajagʌi vaavoituda ʌliditai sai Diuusi soicʌda ʌlidi oodami sai cʌʌgacʌrʌ oidacana.
16 Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai tur imaim hibinan hinan John Baptist ana veya’amaim tit. Baise boun i Tur Gewasin God ana aiwob isan hibusuruf tibibinan, naatu sabuw moumurih na’in hisinaftobon hibusuruf tirur.
17 Siooma maisijaiga isugitiagi tʌvaagi ʌʌmadu dʌvʌʌrai siugitiagi ʌmo ñiooqui sʌʌlicamigadʌ Diuusi.
17 Mar tafaram hairi i hamehamen maiyow boro sahiniwa’an, baise ofafar Buk Atamaninamaim hikikirum ana kouk yowanen kikimin ta boro men hinakusa’ir.
18 Tomastuma cʌʌli isdagituagi gʌooñiga dai vʌʌnagi ʌmai ʌgai aliʌ soimaasi ivueeyi, dai ʌgai ismaacʌdʌ vʌʌnagi ʌmo ooqui dagitobarui ʌgai aliʌ soimaasi ivueeyi ʌʌpʌ.
18 Orot yait aawan nakwahir, babin ta nabi’aawan i ana moser takweb, naatu orot yait nati babin hikwahir ma’am bai ebi’aawan i auman ana moser takweb.
19 Ʌmo imidagai oidacatadai ʌmo cʌʌli gʌviidacami dai cʌʌga dadapacami gʌaadaiña yuucusi dai cʌʌga titiodicami, dai vʌʌs tasai ivuaadana vagimi gʌgʌrducami.
19 “Marasika orot ta sawar wairafin ma’am ana veya, ana sawar etei gewasih, ana bar tot samir wanawanan ma mar etei hiyuw bow nan douduf in re’er.
20 Dai oidacatadai ʌʌpʌ ʌmo soitigami Lázaru tʌʌgiducami, ismaacʌdʌ iivosicatadai vʌʌsi tuucugadʌ dai mosdʌvʌʌrapi dadaʌjʌiña ʌgʌviidacʌdʌ quitaagiñagadʌrʌ.
20 Naatu ana bar ufunane fur awanamaim i orot wabin Lazarus, yababan wairafin biyan fehefeheriy, mar etei nati’imaim teyare ema efefeyan.
21 Vaidʌ ʌsoitigami tascoñia ʌliditadai ʌcuaadagai viigiadʌcʌdʌ ismaacʌdʌ gʌʌsʌi ʌgʌviidacʌdʌ meesagadʌaiñdʌrʌ, vai asta ʌgoogosi viñiumiditadai iivoidadʌ.
21 Ana kok i mi’itube orot ana bay taa momor gem babanamaim hitare’er i tabow taa, bi’akir naatu haru auman tena ana feher teremarem.
22 Tai ʌmo imidagai muu ʌsoitigami, tai dada Diuusi tʌtʌaañicarudʌ dai bʌʌcai sai ʌʌmadu daacana Avraañicaru siaaco ajioopai ʌcoidadʌ. Dai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ muu ʌgʌviidacʌdʌ ʌʌpʌ mʌtai yaasa.
22 Basit veya ta orot yababan wairafin morob tounamatar hire hinawiy hin maramaim Abraham biyasisir biyan hitit sisibinamaim mare. Naatu orot sawar wairafin morob hibai hire hiyai.
23 Dai aidʌsidʌ ʌgʌviidacʌdʌ soimaa taatacatadai mʌʌca siaaco ajioopai maicʌʌga tuutiacʌdʌ, dai taí nʌnʌaava dai mʌʌcasdʌrʌ tʌʌ ʌgai ʌAvraañi, daidʌ ʌLázaru ʌʌmadu daja.
23 Ayubin in wairaf wanatowanin wan yen biyababan gagamin maiyow bai, nuwra’at no yate ef yok na’in Abraham itin, sisibinamaim Lazarus batabat.
24 Dai amaasi iiña dai potʌi: “Avraañi soigi gʌʌlda aanʌcʌdʌ dai baigovai ootosa goLázaru vai vadʌidana gʌmasaiga cuugadʌ suudarʌ dai diviana dai ʌvogidana giñnʌʌnʌ alianʌ soimaa taataca aanʌ tami taiyʌrʌ”, astʌtʌdai ʌgʌviidacʌdʌ.
24 Basit eaf ra’at, ‘Tamai Abraham! Ayu wairaf e’arahu biyababan gagamin na’in abaib, kukabibiru Lazarus kwiyafar uman harew yan eotore menau inub, menau tobeya!’
25 Dʌmos ʌAvraañi potʌtʌdai: “Giñmara, gʌtʌgitoñi pʌsiaapi cʌʌgacʌrʌ oidacatadai maiquiaa muucucai, dai goLázaru aliʌ soimaa taata. Dai sivi goovai baigʌʌlidi tami pai aapi soimaa taataca.
25 Baise Abraham eo, ‘Natu inanot o tafaramamaim ima’am ana veya, sawar gewasih etei o isa karam. Lazarus ana sawar i kakafih. Baise boun i Lazarus ana veya tit ebiyasisir naatu o ayababan ana veya tit kubiyababan.
26 Dai tomasducatai maibaiga isducatai oidagava ʌmo gʌʌ dʌʌcagi tuucavacami dai poduucai sioorʌ imia ʌliada tabiaadʌrʌ gaamucu maitistutuidi tomali mʌʌcadʌrʌ baigovaco maibaiga”, astʌtʌdai ʌAvraañi.
26 Naatu ata founamaim i ku’itin, fan gagamin na’in inu’in, imih sabuw iyab aki biyai’ine boro men karam o isa hinarabon, na’atube o biyane aki isai men karam boro hinarabon.’
27 Amaasi ʌgʌviidacʌdʌ potʌtʌdai: “Gʌdaanʌi aanʌ tuduidʌ aapi, cʌliodami Avraañi, pai ootosa goLázaru giñooca quiidiamu,
27 Basit orot sawar wairafin eo, ‘Tamai Abraham abifefeyani, Lazarus iniyafar nan tamai ana bar natit.
28 ami siaaco daraaja taama giñsusuuculi dai giñsiisiʌgi vai aagidana goovai isducatai maidadiagi ʌgai ʌʌpʌ tami siaaco mosʌʌ soimaasi gʌtaatamai”, astʌtʌdai.
28 Anayabin nati’imaim ayu taitu nah etei five tema’am nimatnuwih, saise i auman men hinan iti biyababan ana efanamaim hinatit biyah nababanamih.’
29 Dʌmos ʌAvraañi potʌtʌdai: “Ʌgai viaa ʌgai ismaacʌdʌ ooja Moseesacaru ʌʌmadu Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ, vai ʌʌgiditai caʌcana”, astʌtʌdai Avraañi.
29 Baise Abraham iya’afut eo, ‘Tait i Moses ema’am naatu dinab oro’orot tema’am, boro i hinimatnuwih naatu abisa hinao’o, nowar hina kok tur hinanowar.’
30 Taidʌ ʌgʌviidacʌdʌ aa noragi dai potʌtʌdai: “Dañi aapi Avraañi, siaadʌrʌ ʌʌgidana ʌgai Avraañi dʌmos isimiagi ʌmaadutai coidadʌ saagidaiñdʌrʌ mʌʌca siaaco daraaja ʌgai poduucai gia ʌma duucai gʌntʌtʌgituan tada ʌgai dai camaisoimaasi ivuaadagi”, astʌtʌdai.
30 Orot sawar wairafin iya’afut eo, ‘Tamai Abraham, nati i men karam, baise ana gewasin orot ta morobone namatabir maiye nan hai tur na’owen boro hai bowabow kakafih tisisinaf hinihamiyen hina’in tabir yawas gewasin hinab.’
31 Dʌmos ʌAvraañi potʌtʌdai: “Ismaiʌʌgida ʌliada ʌgai ʌMoseesacaru ʌʌmadu Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ poduucai ʌʌpʌ siaadʌrʌ ʌʌgidana ʌgai tomasi ʌmaadutai duaacagi coidadʌ saagidaiñdʌrʌ”, astʌtʌdai ʌAvraañi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌfariseo.
31 Baise Abraham iya’afut maiye eo. ‘Moses naatu dinab oro’orot hinao men hinanowar hai yawas hinabobotabir na’at, orot morobone nan nao boro men hai yawas hinabotabir.’”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.