Hebreus 11
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Ismaacʌdʌ vaavoitudai Diuusi cʌʌga maatʌ issʌʌlicʌdʌ viaaca agai istumaasi nʌnʌra dai issʌʌlicʌdʌ ʌpʌduñia agai istumaasi aagidi Diuusi isiduñia agaitadai tomasi maiquiaa nʌidi gomaasi.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Gʌraaduñicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña ʌgai.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Vaavoitudai aatʌmʌ isDiuusi iduí oidigi. Ʌgai mosaagai saidʌ ʌpʌduuna oidigi taidʌ ʌpʌduí. Nʌidi aatʌmʌ istumaasi Diuusi iduí tomasi mainʌidi aatʌmʌ istucʌdʌ Diuusi iduí oidigi.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Abeelicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ istumaasi daasi ʌgai Diuusi vaamioma cʌʌgadu siʌgai ismaacʌdʌ daasi Caínacaru. Cascʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña Abeelicaru dai baigʌʌli Diuusi ʌgaicʌdʌ ismaacadʌ daasi ʌgai. Tomasi camuu Abeelicaru vʌʌscʌrʌ istumaasi iduí ʌgai gʌrsoicʌi tʌsai maatʌna aatʌmʌ isducatai gʌaagai isvaavoitudadagi Diuusi.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enococaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi tai Diuusi duaacami bʌʌcai tʌvaagiamu, cascʌdʌ maitʌʌ oodami oidigi daama. Dai pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ sai Diuusi aliʌ baigʌʌlidiña Enoco vui ʌʌqui abiaadʌrʌ.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Dʌmos Diuusi maitistutuidi iscʌʌgacʌrʌ nʌijadagi sioorʌ maivaavoitudadagi. Dai sioorʌ siaa duutuada ʌliada Diuusi ʌpʌga gʌaagai isvaavoitudagi isoidaga Diuusi dai isDiuusi sʌʌlicʌdʌ soicʌi sioorʌ siaa duutuada ʌliadagi.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noécaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi Diuusi aagidi sai naana maasi istumaasi ʌpʌduñia agaitadai dai cascʌdʌ gʌaagaitadai isiduñia ʌgai ʌmo vaarcu gʌducami dai ʌgaicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ vuusiagi ʌgai ʌʌmadu aaduñdʌ, Noécaru cʌʌga ʌʌgidiña Diuusi. Tomasi ʌoodami nʌiditadai aidʌsi Noé ivuaadatadai ʌgʌʌ vaarcu dai poduucai maí isʌNoé vaavoitudaiña Diuusi vʌʌscʌrʌ ʌoodami maivaavoitu dai poduucai gʌmaatʌ isʌgai ʌrsoimaasi ivuaadami dai cascʌdʌ baicoi ʌgai aidʌsi tʌvʌpi duudu. Dʌmos Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña Noé.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Avraañicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi, cascʌdʌ aidʌsi Diuusi aagidi sai vuusaiña ʌgai gʌdʌvʌʌragaiñdʌrʌ, vuusai ʌgai dai ii sibʌacoga siaaco Diuusi maaquia agaitadai ʌmai dʌvʌʌrai tomasi Avraañi maimaatʌcatadai siaacoga.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Dai Avraañicaru aayi ʌdʌvʌʌriʌrʌ siaaco Diuusi vaidacai. Dai apiacʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ ami oidatu sibʌaadʌrʌ oidacami duucai. Dai icuusi vaaquiʌrʌ oidacatadai. Dai Isaacaru dai Jacocaru ʌʌpʌ poduucai oidacatadai. Dai Diuusi aagidi ʌgai ʌʌpʌ sai ʌdʌvʌʌrai ʌrʌgai vʌʌtarʌca agaitadai.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Avraañicaru ʌʌgidiña Diuusi vaavoitudaitai isʌmo imidagai iimi agaitadai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu daaca agai.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Saaracaru ooñigadʌ Avraañicaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ marai tomasi casi ʌrooquimudadʌcatadai Diuusi aagidi Saara sai maraata agaitadai tai ʌgai vaavoitu cascʌdʌ marai.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Avraañicaru sʌʌlicʌdʌ ʌrcʌʌlimudadʌcatadai dai camaitistui ismaamatagi dʌmos vʌʌscʌrʌ maamarai dai sʌʌlicʌdʌ muidu cajiudadʌ ʌgai. Avraañicaru muidu cajiudadʌ ʌpan ʌʌquidu sisiaavugai. Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isʌcaldagi.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Vʌʌsi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudaiña Diuusi coi maiquiaa maacacai Diuusi vʌʌsi istumaasi aagai sai maaquia agaitadai. Vʌʌscʌrʌ ʌgai cʌʌga vaavoitudai vʌʌsi ismaacʌdʌ aagai Diuusi cascʌdʌ maatʌcatadai isiduñia agai Diuusi vʌʌsi istumaasi aagai isiduñia agaitadai. Daidʌ ʌoodami baigʌnʌliaracʌdʌ tʌtʌgitoiña. Dai ʌgai maatʌcatadai isʌmo imidagai iimia agaitadai sibʌacoga dai maisiu vʌʌscʌrʌ anaasi oidaca agaitadai.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Cʌʌga gʌmaatʌ sai sioorʌ poduucai vaavoitudadagi nʌnʌra istuigaco iimia agai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu oidaca agai tomastuigaco.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Istʌtʌgitodamudai ʌgai gʌndʌvʌʌraga siaadʌrʌ vuvaja cʌʌga istutiadamudai ʌgai isiimiagi ʌpamu mʌʌca.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Dʌmos ʌgai baiyoma ipʌliditadai isviaacagi ʌmo dʌvʌʌrai vaamioma cʌʌgaducami tʌvaagiʌrʌ. Cascʌdʌ Diuusi baigʌʌlidiña giñooga aagaitai ʌgai. Diuusi cabai duu siaaco oidaca ʌgai tʌvaagiʌrʌ.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 — ausente —
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Avraañicaru vaavoitu isDiuusi istutuidi isduduaacaldiagi coidadʌ. Cascʌdʌ siaduucai isDiuusi duaacaldiamudai Isaa coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isaacaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ maiquiaa muucucai ʌgai aagidi gʌmaamara Jaco dai Esaú sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijada agaitadai.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Jacocaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi cayoga muu cʌʌlimucai aagidi gʌmara Osé maamaradʌ sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌijada agaitadai. Dai Jaco siaa duutuli Diuusi daagʌcatai gʌgiica.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Osécaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi camuuquia agaitadai pocaiti sai gʌaaduñi ʌjudidíu vuvaaquia agaitadai gooquirioma Ejiipituaiñdʌrʌ. Dai aagai ʌʌpʌ mʌsiaaco vuuquiagi oodʌ camuucucai ʌgai.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Moseesacaru dʌʌdʌdʌ cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi vuusai Moseesa maatʌ tʌʌ ʌgai sidi ʌrDiuusi ʌco vusaidadʌ. Cascʌdʌ vaica masaadai ʌstocatadai ʌgai, tomasi ʌraí gatʌjai coodaragai vʌʌsi aali utu vuvaquiadʌ ismaacʌdʌ ʌrcʌcʌʌlicatadai judidíu maamaradʌ. Vʌʌscʌrʌ Moseesa dʌʌdʌdʌ maiʌʌbʌñi ʌraí.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Moseesacaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ aidʌsi cagʌʌ ʌgai maitipʌli isʌoodami ʌraí baabadʌ duucai nʌijadagi.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Baiyoma ipʌli ʌgai isʌoodami maatʌcagi isʌgai ʌrjudíu. Ʌjudidíu ʌrDiuusi maamaradʌ cascʌdʌ. Tomasi vʌʌsi ʌjudidíu ʌrpipiooñigadʌcatadai ʌraí Ejiipitʌrʌ oidacami dai soimaasi taatamituldiña. Moseesa baiyoma ipʌli issoimaasi taatagi dai maisiu baigʌʌliadagi chʌʌqui tasai ivuaadatai istumaasi ipʌlidi ʌsoimaasi ivuaadami ʌʌmadu.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 ɅMoseesa vaavoitudaiña isDiuusi maquia agai ʌmo istumaasi vaamioma cʌʌgaducami tʌvaagiʌrʌ cascʌdʌ ipʌli isʌEjiipitʌrʌ oidacami soi duucai nʌijadagi poduucai mʌsduucai soi duucai nʌijada agaitadai ʌCristo goquiʌrʌ diviacai. Moseesa poʌliditadai sai poduucai vaamioma baigʌʌlidi isviaacatai vʌʌsi ʌraí Ejiipituaiñdʌrʌ vustuidadʌ.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Moseesacaru cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ ii Ejiipituaiñdʌrʌ maiʌʌbʌñi ʌgai ʌraí tomasi ʌraí aliʌ baamu ʌMoseesa vui. Vʌʌscʌrʌ Moseesa iduí vʌʌsi istumaasi Diuusi tʌjai saidʌ iduuna ducami isnʌijadamudai ʌgai Diuusi tomasi maitʌrtʌʌgacarui.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Moseesa cʌʌga vaavoitu isDiuusi iduñia agai istumaasi aagi isiduñia agaitadai cascʌdʌ gatʌjai coodaragai cañiiru maamaradʌ dai aagidi sai vʌʌsi oodami vausidana gʌnquii quitaagiña sicoli cañiiru ʌʌradʌcʌdʌ sai poduucai maivaacʌna Diuusi tʌaañicarudʌ dai maicoodana judidíu maamaradʌ cʌcʌʌli ʌpʌgadadʌ.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Ʌjudidíu cʌʌga vaavoitu Diuusi cascʌdʌ dʌgavusai ʌgʌʌ suudagi ismaacʌdʌ vʌʌgicʌdʌ tʌʌgiducatadai ducami issiʌrdʌvʌʌrai gaquicamicamudai ʌgai. Dai aidʌsi ʌEjiipitʌrʌ oidacami dʌgavuñia ʌliditadai ʌʌpʌ baicoi.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Ʌjudidíu cʌʌga vaavoitu Diuusi cascʌdʌ gʌí ʌbidaviqui ismaacʌdʌ sicoli cuupicatadai Jericooʌrʌ. Cuvaracami tasai sicoli dʌgavuscʌiña ʌjudidíu Jericooʌrʌ bidaviqui ʌbʌgi, taida gʌí.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Raavacaru ʌrʌmo ooqui ismaacʌdʌ Jericooʌrʌ oidacatadai dai vaavoitu isDiuusi maaquia agaitadai ʌdʌvʌʌrai ʌjudidíu cascʌdʌ soí ʌgai ʌcʌcʌʌli judidíu ismaacʌdʌ vaapa Jericooʌrʌ dai nʌida agai ʌdʌvʌʌrai ismaasi cascʌdʌ maimuu ʌooqui aidʌsi coi ʌgaa ismaacʌdʌ maiʌʌgidi Diuusi. Raavacaru ʌrʌmo ooqui tatacaligamicatadai.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Camitistutuidi aanʌ isaagagi vaamioma. Camaitiñaajʌi tasai isaagagi istumaasi ivuaadana gʌraaduñicaru Jedeoona dai Baraca dai Sansona dai Jefete dai Davi dai Samueeli dai aa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ʌgai cʌʌga vaavoitudaiña Diuusi cascʌdʌ ivuaadana naana maasi. Ʌʌmoco vuvaidiña oidacami dai ʌʌgi ami dʌvʌʌragadʌrʌ oidacana. Daidʌ ʌtʌtʌaanʌdami cʌʌga ivuaadana gʌnaa duiñdaga. Dai Diuusi soí vʌʌscatai isducatai aagidi. Dai Diuusi nuucagi aa sai maiugaana mamavidi,
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 dai aa sai maimʌʌna aidʌmʌsi gʌʌ taiyʌrʌ suuli dai Diuusi soí aa mʌsai maicoodana. Dai Diuusi soí ismaacʌdʌ maiguupuacatadai sai guupucatuna. Dai Diuusi soí aa sai cʌʌga maatʌ cocodaiña dai voopoitudaiña gʌnsasaayu.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Dai ʌʌmo ooqui aaduñdʌ duduaaca.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Dai ismaacʌdʌ maivaavoitudaiña Diuusi soi vuaadana ʌvaavoitudadami. Ʌʌmoco parunaiña ʌgai dai aa gʌvaiña dai aa mamaisapaiña dai vupuuraiña cadeenacʌdʌ.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Dai ʌʌmoco coodaiña ojoodaicʌdʌ dai aa seruuchucʌdʌ guicumaiña ʌgai dai aa aagidiña ʌgai sai gajiaadʌrʌ viaana gʌnvaavoidaraga sai poduucai camaisoimaasi taatamituldiada agai dai amaasi coodaiña mastaicʌdʌ. Dai aa mosaipaco ajioopaiña dai sisivatu oojogidʌcʌdʌ dai cañiiru oojogidʌcʌdʌ ivuaadana ʌgai gʌnyuucusi. Sʌʌlicʌdʌ ʌrsoituutuigami ʌgai daidʌ ʌoodami soi duucai nʌidiña dai soimaasi taatamituldiña.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Ʌgai ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi aliʌ soimaasi ivuaadana cascʌdʌ maitʌaagaitadai isʌgai vaa dʌvʌʌriʌrʌ oidaca ʌgai ʌʌmadu ʌvaavoitudadami ismaacʌdʌ oidigana ajioopaiña dai tʌtʌjovai oidacana. Ʌvaavoitudadami vaamioma namʌga cascʌdʌ.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña vʌʌsi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudaiña. Dʌmos vʌʌscʌrʌ maimaa ʌgai vʌʌsi istumaasi aagidi sai maquia agai.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Diuusi ipʌliditadai isʌgai nʌnʌracagi asta istuigaco ootosda agaitadai ʌgai ʌmo sʌʌlicami vaamioma cʌʌgaducami dai ʌgai ʌrʌsʌʌlicami ismaacʌdʌ gʌrootosi ʌgai aidʌsi divia Suusi Cristo. Dai poduucai Diuusi oigʌldi ʌgai soimaascamigadʌ dai aatʌmʌ ʌʌpʌ. Dai Diuusi vʌʌscatai ʌmapai gʌrmaquia agai vʌʌsi istumaasi aagai.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.