Hebreus 10
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Vʌʌsi istumaasi ivuaadana ʌjudidíu ʌicuusi vaaquiʌrʌ ʌgai povuaadana sai maatʌna oodami tomasi palʌʌpi istumaasi iduñia agaitadai Suusi Cristo diviacai tami oidi daama. Ismaacʌdʌ vʌʌsi uumigi maacaiña vustaqui ʌpapaali sai coodaiña dai poduucai siaa duutudai Diuusi maicʌʌgacʌrʌ vuvacʌi gomaasicʌdʌ.
1 Moses ana ofafar hibi’ufunun i sawar gewasin boro uf hinan ana itinin, men yabin anababatun bi’obaiyihimih. Ana’an nati isan kwamur etei matan hiyi sibor yumatan ta’imon, na baiyubin God kwafirin isan hisisibor, wanawanah hai kakafin men kafa’imo kukusouwimih.
2 Isgomaasicʌdʌ istutiadamudai ʌoodami iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi aidʌ gia aliʌmo imidagai vuaapamudai ʌgai vustaqui dai cascʌdʌ caoigʌldicamudai ʌgai soimaascamigadʌ dai camaisoigʌnʌliadamudai soimaasi ivuaadatai.
2 Baise nati siboromaim takukusouwih na’at, nati sibor boro hitihamiy. Anayabin kwafirenayah hisisibor ana veya hai kakafin tutufin etei mar moumurih ina’in isan mar ta’imon kusouwih. Naatu dogoroh naniyan hitatatam hai kakafih etei i sawar.
3 Dʌmos baiyoma coodaitai vustaqui vʌʌsi uumigi gʌntʌtʌgitoiña issoimaasi ivuaadana.
3 Baise nati siboromaim kwamur etei nuhih ekukusib i bowabow kakafin wairafih.
4 Vustaqui ʌʌradʌcʌdʌ maitomastuigaco oigʌldicana oodami soimaascamigadʌ.
4 Anayabin cow orot naatu goat hai rara’amaim men karam boro bowabow kakafih tabosairen.
5 — ausente —
5 Isan imih Keriso tafaramamaim namih Tamah isan eo, “O men kukokok sibor o siwar, imih ayu biyau ibogaigiwas,
6 — ausente —
6 bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafin notawiyen isan sibor teya’ay, o men kubiyasisir.
7 Tami daja aanʌ daidʌ iduñia iñagai aanʌ istumaasi aapi ipʌlidi.
7 Imih ayu ao, “God ayu iti, a notamaim abisa kukokok na’atube kuo asinaf, a Bukamaim isau i’o hikirum inu’in na’atube.”
8 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ pocaiti sai aliʌsi gʌaagai iscoodada vustaqui dai dadasdiagi Diuusi naana maasi dai vʌʌscʌrʌ potʌtʌdai Suusi Cristo gʌooga: “Aapi giñooga maitipʌlidi gomaasi”, astʌtʌdai.
8 Wantoro’ot eo, “Sibor naatu siwar o bobaituw gem yan hirouw te’aa naatu bowabow kakafih notawiyen isan tisisibor, o men kubiyasisir.” Basit sabuw i ofafar eo na’atube tisisinaf baise o a naniyan i men ebibasit naatu men kubiyasisir.
9 Dai Suusi Cristo pocaiti ʌʌpʌ saidʌ iduñia agai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Aidʌsi pocaiti ʌgai poduucai gajiaadʌrʌ viaa Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai pocaiti sai ʌgai sʌʌlicamigadʌ ʌgai dai namʌga.
9 Imaibo eo, “Ayu iti God, abisa kunotanot na’atube anasinaf.” Imih God sibor atamanin ya’asair naatu sibor boubun bai na efanin yai.
10 Suusi Cristo muu curusiaba ʌmo imidaga sai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna oodami. Suusi Cristo podui iduñia ʌliditai istumaasi Diuusi ipʌlidi. Cascʌdʌ Diuusi gʌroigʌldi dai ʌcovai gʌrvuvaitu tʌsai aatʌmʌ siaa duutudaiña.
10 Naatu God ana kokomaim Jesu Keriso na it etei ata kakafin isan mar maumurih na’in efanin mar ta’imon maiyow, i taiyuwin biyan siboromih yai, ata kakafinane kusouwit tana biyat kakafiyin matar.
11 Vʌʌsi ʌpapaali judidíu ivueeyi gʌnaa duiñdaga vʌʌs tasai dai mui imidagai coodai vustaqui tomasi vustaquicʌdʌ maitomastuigaco oigʌldicana oodami soimaascamigadʌ.
11 Firis veya matan hiyi hibat kwafiren ana ef eo na’atube bowabow kakafin notawiyen isan sibor yumatan ta’imon hiya’iyai. Baise men kafa’imo nati siboromaim bowabow kakafih kusouwimih.
12 Dʌmos Suusi Cristo camuucucai dai aasi ʌʌradʌ sai poduucai Diuusi tomastuigaco oigʌldiana oodami soimaascamigadʌ ii tʌvaagiamu dai Diuusi vuitapi cʌquiva dai gooquiʌrʌ sʌʌlisia padʌrʌ Diuusi daiva.
12 Baise Keriso na sibor mar ta’imon maiyow yai, bowabow kakafih etei bosairen, naatu yen God uman asukwafune mare ema’am.
13 Dai movasi nʌnʌraca agai Suusi asta siʌʌscadʌ Diuusi voopoidagi sʌʌlicamigadʌ vʌʌsi tʌtʌaanʌdamigadʌ ʌgai ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌca ʌSuusi dai ʌʌgi ʌgai gatʌaanʌda agai.
13 Yen mamare ana veya’amaim na iti boun titit, i ma ekakaif God ana kamabiy sabuw nabow anamaim naya isan.
14 Iduucai Suusi Cristo vʌʌsi gomaasi poduucai cʌʌ tutiatu ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ʌcovai vuvaitu dai Diuusi tomastuigaco cʌʌgacʌrʌ nʌidi ʌgai ducami istomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadamudai.
14 Anayabin Keriso na taiyuwin biyan mar ta’imon sisibor ana veya it iyabowat bowabow kakafinamaim tama’am wanatowan ana kouksouwen itit, naatu kubaituturit tana God ana sabuw tamatar.
15 Dai Diuusi Ibʌadʌ ʌrnʌijadami vʌʌsi istumaasi iduí Suusi Cristo daidʌ icaiti Diuusi Ibʌadʌ:
15 Anun Kakafiyin wantoro’ot it isat kukurereb ana tur i iti,
16 ʌmo imidagai ootosdamu aanʌ ʌjudidíu ʌmo sʌʌlicami utudui dai poduucai ʌpʌduuñimu.
16 Regah eo, “Mar boro enan obaibasit sabuw isah boro iti na’atube ana sinaf, au ofafar etei boro dogorohimaim anayai naatu hai notamaim ana kirum saise hinanot hini’ufunun.”
17 Dai gooquiʌrʌ icaiti:
17 Naatu iban eo maiye, “Hai bowabow kakafih naatu hai sinaf kakafih boro men ana notamih.”
18 Caoigʌldicatai ʌsoimaascamigadʌ ʌjudidíu camaigʌaagai isapiacoodadagi vustaqui soimaasi ivuaadatai.
18 Imih ata bowabow kakafih naatu ata sinaf kakafih etei bosairen naatu sibor ya bowabow kakafin notawiyen auman i sawar.
19 Cascʌdʌ giñaaduñi casistutuidi aatʌmʌ isdaanʌdagi Diuusi maisiaa ʌʌraitai, vaavoitudaitai isSuusi Cristo muu curusiaba dai aasi ʌʌradʌ vai Diuusi gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga daidʌ ʌgai gʌrmaa ʌsʌʌlicami utudui.
19 Isan imih taitu, Jesu morob ana rara rara’iy ana maramaim it Sis Kakafiyin Kakafiyin anababatun run isan ana obaibasit i tabai, imih tana’abar totofar tanan tanarun.
20 Dai duaaca Suusi Cristo dai tʌvaagiʌrʌ daja dai cascʌdʌ istutuidi aatʌmʌ isdaanʌdagi Diuusi sai gʌrsoicʌiña.
20 Naatu run isan Jesu etawan boubun botawiy, yawas ana ef anababatun, naatu faifuw hitaiy re efan kakafiyin anababatun hir inu’in i Jesu biyan it isat momorob ana maramaim ef botawiy.
21 Suusi Cristo ʌrpapaali baitʌcʌaacamigadʌ ducami tʌvaagiʌrʌ. Dai ʌgai aliʌ viaa guvucadagai.
21 Naatu boun it ata firis gagamin God Ana Bar wanawanan sabuw tutufin etei ekakaif.
22 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi cʌʌga vaavoitudaitai. Diuusi casi gʌroigʌli gʌrsoimaascamiga cascʌdʌ gʌriibʌstacan tada aatʌmʌ sivi. Dai cavapacoñi aatʌmʌ.
22 Isan imih dogorot tutufin etei ere baitumatum auman tanan taniyubin Tamat God sisibinamaim tanabat. Anayabin ata not kakafih ana biya’ohowane etei kusouw, naatu biyat auman harew matan koumedarinamaim ikifuw.
23 Dai aatʌmʌ aliʌsi gʌaagai isapiavaavoitudadagi Suusi Cristo. Diuusi ʌgai daidʌ gʌraagidi sai tomastuigaco oidaca agai vʌʌsi vaavoitudadami dai maiyaatavoga ʌgai cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isvaavoitudadagi aatʌmʌ Suusi Cristo.
23 Baitumatum iti tabai nuhit fot tama isan ta’orereb i tanabukikin tanama, anayabin God ana omatanen etei isah i ebobosunusunub.
24 Dai aliʌsi gʌaagai aatʌmʌ isgʌrsoicʌda aipacoga dai poduucai vaamioma gʌroigʌada aipacoga dai vaamioma cʌʌgacʌrʌ oidaca.
24 Imih taiyuwit wanawanatamaim taituwat bairi taninuwatet tanibaibaisbonen, naatu yabow itinin auman tanasinaf bowabow gewasin tanabow.
25 Maitʌaagai tʌsʌpan duucai ivuaadagi ʌgai ismaacʌdʌ maidaivʌi siaaco gʌrʌmpaidi aatʌmʌ dai siaa duutudai Diuusi. Baiyoma gʌaagai iscʌʌga gʌrmaacadagi ñiooqui aipacoga. Vaamioma cʌʌga sivi camiaadimi istuigaco divi agai Suusi Cristo cascʌdʌ.
25 Men sabuw afa baita’ay hikwahir bar tema’am na’atube tanasinaf ata kou’ay tanihamiyimih, baise taiyuwit koufair tanitit aumetawat tanabow, anayabin Regah na isan ana veya i na ekakabom.
26 Isapiasoimaasi ivuaada aatʌmʌ ʌʌgi poʌrʌliaracʌdʌ camaatʌcatai aatʌmʌ isSuusi Cristo ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuvaquiadami, camaitiipu isduucatai isgʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga. Maitiipu tomali ʌmo ʌmai ismaacʌdʌ muu aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ mosʌcaasi Suusi Cristo vai poduucai Diuusi gʌroigʌldi gʌrsoimaascamiga.
26 Baise it turobe ana so’ob i hini’obaiyit tanasoso’ob ufunamaim bowabow kakafih sinaf isan tanayakitifuw tanama tanasisinaf na’at, a tur ao’owen bowabow kakafin ana sibor men ta ema’am.
27 Sivi mosgʌaagai isnʌnʌʌracagi istuigaco Diuusi soimaasi gʌrtaatatuldi agai isducatai ʌrsʌʌlicami. Sʌʌlicʌdʌ ugitituda agai Diuusi vʌʌsi ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcagi.
27 Baise nati efanin it boro birumaim tanama baibatiyen ana veya tanakaif, naatu ana’ar fofor wairaf auman tanakaif, nati wairaf i sabuw iyab God isan tibikamabiy boro na’arahih!
28 Siʌʌscadʌ ʌmaadutai maiʌʌgidagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ dai isoidacagi gooca siʌpʌ vaica nʌijadami aidʌ gia ʌdunucami gatʌaanʌiña muaaragai dai maisoigʌʌlidiña ʌgaicʌdʌ.
28 Nati ana veya’amaim sabuw iyab Moses ana ofafar hi’a’astu’ub orot rou’ab o tounu hi’itih hina baibatiyenayan orot matah hikukurereb mutufor himomorob baiwan babanih en.
29 Dʌmos gʌaagai isDiuusi vaamioma soimaasi taatatuldiagi ʌgai ismaacʌdʌ mosparunai dai gajiaadʌrʌ vipieeyi Suusi Cristo mamaatʌtuldiaragadʌ dai maivaavoitudai sai Suusi Cristo muu curusiaba sai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiana oodami tomaasi Suusi Cristo ʌrDiuusi ʌcovai vusaidadʌ. Dai mosparunai Diuusi Ibʌadʌ ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi vaavoitudadami.
29 Kwanotanot orot yait God Natun nab urar nararauwariy ana baimakiy boro kikimin nab? Naatu obaibasit ana rara’amaim i ana kakafin kukusouw nab ni’ib anayabin en nao, naatu Anun Kakafiyin manaw kabeberayan nigigim isan tur kakafih nao. Kwanotanot nati orot ana baimakiy boro kikimin nab?
30 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ iscaiti Diuusi: “Aanʌ ʌgai dai soimaasi taatamituldi soimaasi ivuaadami”, ascaiti Diuusi. Dai pocaiti ʌʌpʌ Diuusi: “Dai aanʌ nʌidamu oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami”, ascaiti Diuusi.
30 Anayabin it etei tur iti na’atube eo i taso’ob, “Ayu boro sa anabow naatu aniwayow,” naatu eo maiye, “Regah boro ana sabuw nibatiyih.”
31 Siʌʌ duduaadimumu ʌsoimaasi ivuaadami siʌʌscadʌ ajiagi istuigaco Diuusi nʌidagi ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami.
31 God wanatowan ma’ama’anin na’of nabuwi uman wanawanan inarur boro kakafin kakafin anababatun inab.
32 Dʌmos gʌntʌgitovurai aapimʌ issiʌʌquioma aidʌsi utudama maí aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ dai vaavoitu, aa oodami aliʌ soimaasi gʌntaatatuli mai aapimʌ vʌʌscʌrʌ apiavaavoitudaiña.
32 Kwananot boubuntoro’ot God ana marakaw kwabaib ana veya’amaim, biyababan moumurih na’in kwabai, baise a baitumatum kwabukikin kwabat.
33 Dai ʌʌmadutai aapimʌ gʌnparunai ʌgai dai aa soimaasi taatatuli vʌʌsi oodami vuitapi, dai aa soicʌiña ismaacʌdʌ soimaasi taatacatadai.
33 Veya afa sabuw etei matahimaim tur kakafih hi’uwi naatu hirukoukuwi biyababan hit, afa turanah tur kakafin hi’uwih biyababan hibaib wanawanah kwarun bairi hai biyababan kwabai.
34 Dai soigʌnʌlidiña aapimʌ gʌnaaduñicʌdʌ ismaacʌdʌ maamaisapicatadai dai daividiña. Dai aidʌmʌsi gʌnʌʌsidiña gʌnvustuidaga maivui ñioocaiña aapimʌ Diuusi baiyoma baigʌnʌlidiña aapimʌ, maatʌcatai aapimʌ isviaaca agai ʌmo istumaasi cʌʌgaducamioma tʌvaagiʌrʌ ismaacʌdʌ maiugiatʌi tomali umo imidagai.
34 Sabuw afa dibur hima’am hai biyababan bairi kwafaram kaununub kwaitih, sabuw afa hiyayakiyi yasisiramaim kwaihamiyih hiyakiyi. Anayabin kwa kwaso’ob sawar gewasin naatu wanatowan sawar boro uf hinan.
35 Gʌaagai mʌsapiavaavoitudadagi Diuusi, poduucai Diuusi gʌnmaaquimu naana maasi istumaasi tʌvaagiʌrʌ.
35 Isan imih a baitumatum men naririm, baise kaufair kwanab kwanabat kwanan yomaninamaim boro a baiyan kwanab.
36 Dai gʌaagai mʌsapiaivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi maioojodaitai poduucai Diuusi gʌnmaaquimu istumaasi aagai ʌgai sai maquia agai vaavoitudadami.
36 Yate nanub kwanitafofor kwanatit God abisa ekokok kwanasinaf, abisa eo’omatani boro nit.
37 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ:
37 Anayabin,
38 Sioorʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviaadami
38 Baise au orot menatan ana ef mutufurin boro baitumatumamaim nama, naatu au’uf nabatabat na’at ayu boro men aniyasisir.”
39 Dʌmos aatʌmʌ maitʌrʌgai ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ vipieeyi gʌnvaavoidaraga dai poduucai ajioopai Diaavora ʌʌmadu, baiyoma aatʌmʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ apiavaavoitudai dai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaidi.
39 Baise it men sabuw iyab au’uf hibat gurugurusen hibaib na’atube’emih, it i baitumatumayah boro yawas tanab.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.