Atos 7
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Amaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu itʌtʌdai ʌTiivañi:
1 Imaibo Firis Gagamin Stephen ibatiy, “Tur iti i anababatun o isa teo?”
2 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai:
2 Stephen iya’afut eo, “Taitu tuwai’inah naatu tamai’inah anao kwananowar! Ata agir Abraham ufibo na Haram imaim ma, baise wan Mesopotamia ma’am ana veya’amaim Marakaw ana God isan irerereb eo. Stephen Ebibinan|alt="Stephen preaching" src="cn01914B.tif" size="col" loc="Act 7.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.2"
3 Dai potʌtʌdai: “Dagitoñi gʌdʌvʌʌraga ʌʌmadu vʌʌsi gʌaaduñi dai imi nai aanʌ gʌtʌʌgidana oidigi pʌsiaaco oidacagi”, astʌtʌdai Diuusi ʌAvraañicaru.
3 ‘A tafaram naatu taituwa inihamiyih inan tafaram ayu ana bi’obaiyi imaim inama.’
4 Taidʌ ʌAvraañi vuusaidʌ Calideeaiñdʌrʌ dai ii Araanamu dai ami oidaca agai. Tai gooquiʌrʌ muuidʌ oogadʌ. Tai vuaa Diuusi ʌAvraañi tami idi dʌvʌʌriʌrʌ siaaco oidaga aapimʌ sivi.
4 Imih Kaldia tafaram ihamiy naatu na Haram imaim ma. Tamah momorob ufunamaim God nawiy na me tafaram iti bitin boun kwa iti kwama’am.
5 Dai maioi tomalaachi dʌvʌʌrai tami tomali siaaco cʌisa ʌgai. Dai vʌʌscʌrʌ caaagiditadai Diuusi isoida agai. Sai siʌʌscadʌ muquiaa ʌgai saidʌ ʌrcajiudadʌ vʌʌtarʌca agai. Aidʌ ʌAvraañi maiquiaa maamaracatadai.
5 God men abisa ta Abraham nowanamih itin naatu men kafa’imo me kikimin eafuw nowanamih itin. Baise God eomatan tafaram tutufin etei boro nowanamih nab naatu wawawan uf hinatutufuw boro hinab. Nati ana veya’amaim Abraham i aurin kek en ma’am God eomatan.
6 Dai aagidi ʌʌpʌ Diuusi ʌAvraañi sai cajiudadʌ oidaca agai mʌʌcasdʌrʌ oidacami duucai gadʌvʌʌragana dai sai soiduucai oidaca agai dai mʌsai soiduucai nʌijada agai ʌgai maaco siento uumigi.
6 Naatu God iti na’atube eo, ‘O wawaw i boro nah toumanih hai tafaramamaim hinama, nati’imaim boro nah toumanih hai fair babanamaim hinama bowabow fokarin maiyow hinabow, hinarouw hini’a’afiyih kwamur etei 400 na’atube nasawar.’
7 Dai potʌtʌdai Diuusi ʌʌpʌ: “Soimaa taatatuldamu aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ tʌaañia agai aa duiñdagai gʌnsosoiga duucai dai gooquiʌrʌ vuvaaquimu gʌcajiudaga abiaadʌrʌ dai giñsiaa duutuadamu ʌgai idi dʌvʌʌriʌrʌ”, astʌtʌdai Diuusi.
7 Baise God iuwih eo, ‘Ayu nati tafaram hinabuwi babahimaim kwanama kwanabowabow boro baimakiy anitih. Nati ufunamaim boro tafaram kwanihamiy kwanatit efan iti’imaim ayu kwanakwafiru.
8 Diuusi baidui ʌmo ñiooqui Avraañicaru ʌʌmadu. Dai tʌjai sai iquiitʌna gʌtuucuga dai poduucai tʌgitocana ismaacʌdʌ aagidi Diuusi. Cascʌdʌ aidʌsi vuusai Isaacaru Avraañicaru maradʌ bo mamacova tasaicʌdʌ poduucai iquiitʌ Avraañicaru Isaa ʌʌpʌ, dai poduucai idui ʌʌpʌ Isaacaru gʌmara Jacocaru dai Jacocaru podui ʌʌpʌ ʌbaivustaama dan gooca gʌmaamara ismaacʌdʌaiñdʌrʌ vuvaaja vʌʌsi judidíu.
8 Imaibo God ar afu’afuw ana obaibasit Abraham itin ina’inanen na’atube kaif. Imih Abraham natun Isaac tufuw fur ta’imon sasawar ufunamaim ana ar kanabin e’afuw. Nati ufunamaim Isaac natun Jacob ana ar kanabin e’afuw naatu Jacob natunatun 12 it uwatanah wabih gagamin auman hai ar kanabih e’afuw.
9 Gʌraduñi Jacocaru maamaradʌ aliʌ cʌʌdai gʌnsuculi Osee cascʌdʌ gagaali ʌgai ʌOsee aa cʌcʌʌli sibʌaadʌrʌ oidacami tai ʌgai bʌʌcai ʌOsee Ejiipitu dʌvʌʌriamu dai gagaali Potifara.
9 Baise uwatanah wabih gagamin Joseph isan hibobowen akir wairafin na’atube hitih hitubun hibai hin Egypt imaim ma. Baise God i mar etei biyanamaim ma’am.
10 Dai ʌgai aliʌ soimaa taatamituldiña ʌOsee dai maisa. Dai vʌʌscʌrʌ Diuusi ʌʌmadu daacatadai ʌOsee dai cʌʌgacʌrʌ vuusaitu maisacaruaiñdʌrʌ, dai maa saituducami tʌgitoidagai. Paraoñi cʌʌgacʌrʌ nʌiditadai ʌOsee, Diuusi poduucai ipʌli cascʌdʌ. Paraoñi ʌrraí Ejiipitʌrʌ dai daí ʌgai ʌOsee ali mooyi sai soiña tʌaanʌiña ami dʌvʌʌriʌrʌ dai Paraoñi quiidiʌrʌ ʌʌpʌ.
10 Naatu ana yababan ta ta wanawanamaim bibais. Veya ta Joseph Egypt hai aiwob nanamaim titit ana veya aiwob orot Joseph i’itin yan bai naatu ana kakaf isan ma, anayabin God ukwar rerekab Joseph itin. Imih aiwob orot Joseph bai ana gawanamih yai, naatu aiwob ana bar gagamin wanawanan auman kaifin isan ana fair itin.” Joseph Egypt sabuw ebobonawiyih|alt="Joseph as ruler" src="cn01917b.tif" size="col" loc="Act 7.10" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="7.10"
11 Amaasi divia gʌʌ biuugigai tai aliʌ soimaa taata Ejiipitʌrʌ oidacami ʌʌmadu Canaanʌrʌ oidacami. Dai gʌraaduñicaru ʌʌqui oidacami ismaacʌdʌ Canaanʌrʌ oidacatadai camaitʌtʌgaitadai istumaa ugiagi.
11 “Nati ana veya’amaim baimar kakafin na, Egypt naatu Canaan tafaram wanawanan yababan gagamin na’in matar, naatu it uwatanah bayumih hi’akir.
12 Aidʌsi maí Jacocaru isoidacatadai tʌligi Ejiipitʌrʌ gaamucu ootoi gʌmaamara. Ʌgai ʌrgʌrʌʌqui aaduñicaru. Dai ʌgai tomali ʌmo imidagai maiquiaa ajioopaiña Ejiipituamu. Dai aidʌsi tʌʌ ʌgai ʌOsee Ejiipitʌrʌ maimaí sidʌ ʌrsuculidʌcatadai.
12 Egyptamaim bay ma’am ana tur Jacob nonowar ana veya uwatanah hai nanawan wantoro’ot imaim hin.
13 Dai gooquiʌrʌ ʌpaamu iji ʌgai taida aagidi ʌOsee sioorʌ ʌgai. Dai poduucai maí ʌParaoñi istuma oodamicatadai ʌOsee.
13 Hai nanawan bairou’abin ana veya Joseph taiyuwin botait irerereb tuwahinah hai tur eowen, naatu Pharaoh nati’imaim Joseph ana nibur isah so’ob.
14 Amaasi ʌOsee ootosi ñiooqui gʌooga Jaco sai dividana vʌʌsi maamaradʌ ʌʌmadu, vʌʌsicʌdʌ ʌrvai coobai dan baivustaama dan taamacatadai ʌgai.
14 Nati ufunamaim Joseph tamah Jacob isan, naatu tamah ana nibur isah tur iyafar, nah etei 75 na’atube.
15 Poduucai ii Jaco Ejiipitʌrʌ oidatu. Dai gooquiʌrʌ movaasi muu. Dai movaasi coi ʌʌpʌ aa gʌraaduñicaru.
15 Imaibo Jacob rena Egypt tit, nati’imaim i natunatun bairi himorob, it uwatanah.
16 Tai gooquiʌrʌ ʌcajiudadʌ vuucai gʌnaaduñicaru oodʌ Siqueemamu dai yaasa ʌtʌjoovai ismaacʌdʌ savʌʌli ʌAvraañicaru ʌAmori maamaradʌ Siqueemʌrʌ.
16 Naatu biyah i hibow himatabir maiye tafaram wabin Shekem rahamaim hiya, nati me i Abraham orot Hamor natunatun biyahine tubun.
17 Aidʌ tuigaco cayooga aayitadai istumaasi ismaacʌdʌ bai duitadai Diuusi Avraañicaru ʌʌmadu vʌʌsi gʌtʌgitoidacʌdʌ. Dai ʌjudidíu ismaacʌdʌ Ejiipitʌrʌ oidacatadai aliʌ muidaimi dai sʌʌlicʌdʌ muida.
17 “God ana omatanen Abraham eo’omatan na baiturobe isan ana veya na kabom, naatu ata sabuw Egypt hima’am busuruf ra’at tafaram awan karatan.
18 Aidʌ utuudama daiva Ejiipitʌrʌ ʌmo baitʌcʌaacami dai ʌgai maimaatʌcatadai ʌOsee.
18 Imaibo aiwob orot ta Joseph men susu’ub i busuruf Egypt isan i’aiwob.
19 Dai idi baitʌcʌaacami naana duucai vupuiirumada ʌliditadai gʌraaduñicaru dai aliʌ soimaasi ivuiididitadai dai dadaagitoldi cʌcʌʌli maamaradʌ dʌʌdʌdʌaiñdʌrʌ utu vuvaaquiadʌ sai coona.
19 Ata a’agir ifufuwih, biyababan kakafin anababatun itih, eokikinih hai kek sosof hisrouwen hi’in himorob.
20 Aidʌsi gatʌaanʌitadai ʌbaitʌcʌaacami maicʌʌ tuigacʌdʌ aidʌ vuusai Moseesa. Aliducatai abiaadʌrʌ baigʌʌldacai tʌʌ Diuusi. Taidʌ ʌdʌʌdʌdʌ nuucagi gʌnquiiyʌrʌ vaica masaadai.
20 “Nati ana veya’amaim Moses tufuw, kek ana itinin gewasin maiyow. Baremaim hinah tamah hibunwa’ir ma sumar etei tounu na’atube sawar.
21 Aidʌsi caviaacatadai ʌdʌʌdʌdʌ isvuusaidagi ʌMoseesa quiidiaiñdʌrʌ camaitistutuiditai isʌstuagi taidʌ ʌooqui Paraoñi maradʌ bʌi dai gʌʌli gʌmara duucai.
21 Imaibo barene hibotait titit ana veya, Pharaoh natun babitai natunamih bai ituw ra’at yen orot matar.
22 Cascʌdʌ mamaatʌtuldiña Ejiipitʌrʌ mamaatʌtuldiadami ʌMoseesa vʌʌsi istumaasi mamaatʌcatadai Ejiipitʌrʌ oidacami. Dai cʌʌga maatʌ ñioocai ʌMoseesa dai aliʌ saituduga ʌʌpʌ.
22 Egypt ana ukwar rerekab etei Moses hi’obaiy so’ob, naatu ana tur ana sinafumaim eo sisinaf etei i fairih.
23 Aidʌsi caviaacatadai ʌMoseesa goo coobai uumigi diviji ʌgai ʌjudidíu Goosiena, ʌgai ʌrjudíucatadai ʌʌpʌ cascʌdʌ.
23 “Moses ana kwamur etei 40 na’atube baib ana maramaim ana not bogaigiwas tit ana sabuw Israel inananawanih.
24 Dai ami tʌʌ ʌMoseesa ʌmo cʌʌli Ejiipitʌrʌ oidacami ismaacʌdʌ soi vuaadatadai ʌmo judíu. Dai soiña ʌliditadai ʌMoseesa ʌjudíu cascʌdʌ muaa ʌgai ʌcʌʌli Ejiipitʌrʌ oidacami tai aduucai aa noragi ismaacʌdʌ soimaasi ivuaadatadai ʌgai.
24 Tit inan Egypt orot ta Israel orot boborabirab itin, basit na ibais wasfafar naatu anasa bow Egypt orot rab morob.
25 Moseesa poʌliditadai isʌjudidíu camaatʌcatadai isDiuusi ootosa agai ʌgai sai vuvaidana ʌoodami Ejiipituaiñdʌrʌ dai vʌʌscʌrʌ maimaatʌcatadai ʌgai.
25 Moses not eo, ‘God ana baibais ayu wanawana’umaim esisinaf au sabuw boro hina’itin hinaso’ob, baise men hi’itinimih.’
26 Dai siaadiqui tʌʌ ʌMoseesa gooca judidíu vai aliʌsi gʌncocoodaitadai dai ʌgai baiʌʌliatuda ʌlidi cascʌdʌ itʌtʌdai: “Aapimʌ ʌrʌmo oodami ¿tuimʌsi soi gʌnvueeyi?” astʌtʌdai.
26 Marto Israel orot rou’ab hairi hibiyow itih, basit na fafar naatu iuwih, ‘Kwa airi i ain uf, aisim taiyuw kwabiyow?’
27 Amaasi ʌgai ismaacʌdʌ soi vueeyi ʌgʌmai nuituca Moseesa daidʌ itʌtʌdai: “¿Toorʌ gʌdaí aapi tʌaanʌdami duucai dai dunucami duucai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ?
27 Baise orot ta biwa’an kakafene Moses rukouw eo, ‘O aki bainabatani naatu baibabatiyi isan yait rubini?’
28 ¿Giñmuaa pʌsiʌlidi aanʌ ʌʌpʌ poduucai pʌsduucai muaa aapi tacavo ʌEjiipitʌrʌ oidacʌdʌ?” astʌtʌdai.
28 ‘O kukokok ayu ina’asbunu fai Egypt orot ia’asabun na’atube?’
29 Tai mʌʌidʌ ʌMoseesa caʌcai iscaiti ʌcʌʌli. Dai vuusai Ejiipituaiñdʌrʌ dai mʌʌcasi ii Madianamu. Dai ami oidacatu mʌʌcasdʌrʌ oidacami duucai. Dai maamarai gooca.
29 Moses iti tur nonowar ana veya Egypt ihamiy bihir in tafaram wabin Midian imaim ma, nati’imaim touman orot na’atube ma’am natunatun orot rou’ab hitufuw.
30 Dai cadaivunucai goo coobai uumigi, ami oidigana miaanai ʌgiidi siaaco Siñaí tʌʌgidu, gʌmaasitu ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ ʌMoseesa vuitapi taiyʌrʌ ismaacʌdʌ mʌʌcatadai ʌmo uusi iipuadʌrʌ.
30 Kwamur 40 sasawar ufunamaim oyaw Sinai sisibinamaim arar yan tounamatar Moses isan irerereb wairaf na’atube wa’ab wanawanan to’ab.
31 Taidʌ ʌMoseesa maitʌʌ isducatai gʌtʌgituagi tʌʌgacai gomaasi. Dai aidʌsi miaadʌrʌ cʌquiva ʌgai dai cʌʌgioma nʌida agai, caʌ ʌgai Diuusi ñiooquidʌ ismaacʌdʌ itʌtʌdai:
31 Moses iti wairaf to’ab i’itin ana veya ana kasiy ra’at, naatu itinbunai isan na biyubin auman Regah fanan nowar;
32 “Aanʌanʌ ʌrDiuusigadʌ gʌʌʌqui aaduñicaru Avraañicaru ʌʌmadu ʌIsaacaru ʌʌmadu Jacocaru”, ascaiti ʌñiooqui. Amaasi ʌMoseesa gigivuquimi duaadimucai dai camaitʌpʌʌli isvui nʌnʌavagi vaamioma.
32 ‘Ayu i o uwatanah hai God, Abraham ana God, Isaac, naatu Jacob.’ Moses yan wanawanan birubir fafar an uman hioror naatu men karam boro tanuw ta’itin.
33 Taidʌ Diuusi itʌtʌdai ʌMoseesa: “Movai pʌsiaaco cʌʌca aapi godʌvʌʌrai ʌrʌcovai giñvuusaida cascʌdʌ uupasañi gʌsusuusaca dai poduucai siaa giñduutuda.
33 Imaibo Regah eo, ‘A ana sumasum kubosair anayabin iti kamar i kakafiyin yan kubatabat.
34 Aanʌ cʌʌ maatʌ siʌʌ soimaa taataca vʌʌsi giñmaamara Ejiipitʌrʌ oidacami, aanʌ caʌ isaijigʌi ʌgai cascʌdʌ tʌvai aanʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvaida iñagai. Imiñi tudu gʌootosamu aanʌ Ejiipituamu”, astʌtʌdai Diuusi ñiooquidʌ ʌMoseesa.
34 Ayu au sabuw Egypt imaim bai’akir kakafin maiyow hibaib aitih, naatu hitef hirererey anowar, imih rufamih botaitih isan are ana. O kuna aiyafari kumatabir maiye au Egypt.’
35 Tomasi ʌMoseesa aaduñdʌ maicʌʌgacʌrʌ nʌiditadai ʌMoseesa dai potʌtʌdai: “¿Toorʌ dunucami dai tʌaanʌdami duucai gʌdaí?” astʌtʌdai. Vʌʌscʌrʌ Diuusi ootoi ʌMoseesa tʌaanʌdami duucai dai cʌʌgacʌrʌ vuviadami, poduucai ootosi ʌgai ñiooqui gʌtʌaañicarucʌdʌ ismaacʌdʌ gʌmaasitu ʌtaiyʌrʌ.
35 “Moses i orot ta’imon Israel sabuw hikwahir hiu, ‘O yait rubini aki bainabatani naatu baibatiyi isan?’ Nati orot ta’imon sabuw bainabatanih naatu rufamih botaitih isan God taiyuwin ana tounamatar iyafar na wa’ab toto’abamaim irerereb Moses fair itin.
36 Dai Moseesa ʌrʌgai ismaacʌdʌ vuvaitu gʌraaduñicaru Ejiipituaiñdʌrʌ dai idui mui naana maasi gʌgʌrducami Diuusi guvucadadʌcʌdʌ ami dʌvʌʌriʌrʌ dai siaaco Gʌʌ Suudagi Vʌgicʌrʌ tʌʌgidu ʌʌpʌ dai oidigana ʌʌpʌ goo coobai uumigi pomaasi ivueeyi ʌgai.
36 Sabuw nawiyih Egypt hihamiy hitit, naatu ina’inan men hi’i’itah efa’efanin Egyptamaim, Red Sea imaim, naatu kwamur 40 arar yanamaim iwa’an hi’itah.
37 Dai ʌMoseesa ʌgai daidʌ itʌtʌdai ʌjudidíu: “Diuusi gʌnootosda agai ʌmoco ismaacʌdʌ ñioocada agai ʌgai vʌʌtarʌ ʌʌgi aapimʌ gʌnaadunumʌ saagidaiñdʌrʌ, poduucai isduucai giñootoi ʌgai aanʌ. Dai ʌʌgiadavurai ʌgai”, astʌtʌdai Moseesa.
37 “Iti orot Moses i boun Israel sabuw hai tur eowen, ‘God boro dinab orot kwa wanawananamaim a orot ta niyafar nan, ayu biyafaru na’atube.’
38 Dai ʌMoseesa ʌgai ismaacʌdʌ oidigana aimʌraitadai ʌʌmadu ʌoodami, dai ʌgai ñiooqui Diuusi tʌaañicarudʌ ʌgiidi Siñaíʌrʌ dai ʌʌmadu daacatadai gʌraaduñicaru ʌʌpʌ dai Diuusi aagidi Moseesa ñiooqui sai gʌraagidana isducatai gʌaagai isoidaca aatʌmʌ.
38 Iti orot Moses Israel sabuw bairi kou’ay hibai arar yanamaim hibat naatu ata a’agir bairi Sinai oyawemaim tounamatar tur yawasin bai re itin naatu ya’abun it isat rena.
39 Dʌmos gʌraaduñicaru maitipʌli isʌʌgidagi, baiyoma mosgajiaadʌrʌ vipieeyi ʌgai ismaacʌdʌ mamaatʌtuldi Moseesa dai ʌpamu noonoigia ʌliditadai Ejiipituamu.
39 Baise it ata a’agir fanan men hibosiyasiyar, naatu fanan hikwahir hikokok i mi’itube hitamatabir maiye hitan Egypt hitatit.
40 Amaasi itʌtʌdai ʌgai ʌAaróñi: “Aatʌmʌ ipʌlidi pʌsgʌrduiñdagi didiuusi vai gʌrnuucadacana aatʌmʌ maimaatʌ siaaco dui ʌMoseesa ismaacʌdʌ gʌrvuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ”, ascaiti ʌoodami.
40 Imih Aaron hiu, ‘Aki akokok god ta kusinaf au nai i’iyon ebonawiyi. Moses Egyptane nawiyi atitit men aso’ob abisa isan matar.’
41 Amaasi idui ʌgai ʌmo ali cʌisi vaaca mara maasi, dai coi vustaaqui dai dadasdiña ʌvaaca mara ismaacʌdʌ idui ʌgai dai diuusi aagaiña. Dai aliʌ baigʌnʌliditadai ʌgai ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ idui ʌgai gʌnnoonovicʌdʌ.
41 Nati ana veya’amaim aibat ta cow natun ana yumatabe hibu’ur. Naatu sibor hibow hina sawar i umahimaim hisinaf mamatar ana sibor hiyai naatu ana hiyuw hibow hiyasisir.
42 Amaasi Diuusi ʌcovai ii ʌgai saagidaiñdʌrʌ, dai dagito sai siaa duutudaiña ʌgai sisiaavugai gʌndiuusiga duucai, dai ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ooja iscaiti Diuusi sai pocaiti:
42 Baise God mafutih, naatu mar ana sawar kwafirih isan ibasit. Dinab orot hai Bukamaim hikikirum na iturobe,
43 Baiyoma bʌʌ ajioopaiña aapimʌ gʌndiuusiga Moloqui ʌmo icuusi vaaquiʌrʌ daidʌ idui aapimʌ ʌmo istumaasi ʌmo siaavugai maasi dai Rempañi tʌʌtʌi, ʌgai ʌrdidiuusi ismaacʌdʌ aapimʌ ʌʌgi idui dai siaa duutudaiña.
43 Kwa i god Moloch ana sis kwa’abar kwareremor,
44 Gʌraaduñicaru viaacatadai oidigana ʌmo icuusi vaaqui siaaco bai daraasacana ʌgai ʌojoodai caacaparacʌdʌ ismaacʌdʌrʌ ooja Diuusi ismaacʌdʌ ʌrsʌʌlicami. Diuusi tʌjai ʌMoseesa ʌicuusi vaaqui sai poduucai iduuna isducatai nʌiditadai ʌgai ʌmai sibʌacoga siaaco tʌʌgi Diuusi.
44 “Ata a’agir God ana sis arar yanamaim hiyai hima’am i God ana itinin nati’imaim bairi hima’am. Nati sis i God mi’itube Moses iu bi’obaiy na’atube naatu God yayakitifuw na’atube hiwowab.
45 Dai gʌraaduñicaru vii ʌicuusi vaaqui ismaacʌdʌ idui Moseesacaru aa gooquiʌrdadioma gʌraaduñicaru, dai ʌgai ismaacʌdʌ oiditadai ʌJosue bʌʌcaticatadai ʌicuusi vaaqui aidʌsi voopoji ʌgai dʌvʌʌragadʌ aa ʌma maa ñioocadami. Diuusi vuvaitu ʌgai ismaacʌdʌ ami oidacatadai sai ami oidacana ʌJosue ʌʌmadu ʌgaa oodami. Daidʌ ʌicuusi vaaqui movaasi viaacatadai ʌoodami dai ami siaa duutudaiña Diuusi asta aidʌsi gatʌjai ʌbaitʌcʌaacami Davicaru.
45 Nati ufunamaim, ata a’agir sis tamahinah biyahine nan hibai hi’abar Joshua babanamaim bonawiyih bairi hirun sabuw afa hai tafaram God nunih hititit i hai tafaram hibai. Naatu nati sis i ma’am David ana veya’amaim tit.
46 Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌiditadai Davicaru vaidʌ ʌDavicaru iduñia ʌliditadai ʌmo vaaqui Diuusi vʌʌtarʌ. Gʌraduñi Jacocaru vaavoitu Diuusi gʌrooga ʌʌpʌ.
46 David ana baibais gagamin na’in God biyanane bai, imih ifefeyan bar tawowab. Jacob ana God isan
47 Dʌmos ʌSalomoñi ʌgai daidʌ idui Diuusi vaaquidʌ.
47 baise iti bar i Solomon wowab.
48 Tomasi Diuusi ismaacʌdʌ ʌrʌbaitʌcʌaacami maioidaga quiquiuupiʌrʌ ismaacʌdʌ ivueeyi oodami. Poduucai isducatai aagai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ sai pocaiti Diuusi:
48 “Baise Auyomtoro’ot ana God i men orot bar tewowowabimaim ema’ama’amih, dinab orot eo kikirum na’atube.
49 Aanʌana ʌgai ismaacʌdʌ tʌaanʌi tʌvaagi dai vʌʌsi oidigi ʌʌpʌ.
49 ‘Mar i ayu au urama’ama,
50 ¿Maitansi ʌʌgi idui aanʌ vʌʌsi gomaasio?
50 Sawar iti kwanotanot men ayu asinaf himatar?’
51 Daidʌ ʌTiivañi apiañiooquidi ʌoodami daidʌ itʌtʌdai:
51 “Kwa i dogor fokarih naatu dogor wanawanan gugumin naatu tain gugurih God ana tur men kwanonowar! Kwa i a’a’agir ah kwabat, mar etei Anun Kakafiyin kwarurukouw!
52 Gʌnaaduñicaru soimaa taatatuli dai asta coi vʌʌsi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ ʌʌquioma dada dai aagidi Diuusi ñiooquidʌ. Ʌgai vaa ñiñiooquituldiadami aagai isdivia agai ʌcʌʌ tuigacʌdʌ ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi. Dai aidʌsi divia ʌgai aapimʌ gatʌʌgi mʌsai muaana.
52 Kwa a’agir dinab orot marasika hima’am etei hirouw hi’a’akirih, nati dinab oro’orot i marasika iti orot gewasin nan isan hikurereb. Baise kwa uwatanah hirouw himorob, naatu boun kwa iti orot gewasin nan baban kwao kwarab morob.
53 Diuusi gʌnaagidi gʌtʌtʌaañicarucʌdʌ isducatai gʌaagai mʌsoidacagi mai aapimʌ maiʌʌgidi ―astʌtʌdai Tiivañi.
53 Kwa i God ana ofafar tounamatar hiyafar re’er kwabai, baise men kwabobosiyasiyar!”
54 Dai aidʌsi caʌ ʌoodami imaasi sʌʌlicʌdʌ baacoi ʌTiivañi vui dai cʌcʌrʌñdimi gʌntaatamu.
54 Kaniser hima Stephen eo hinonowar yah so’ar gagamat bufutih hikarmusiyan himisir
55 Dʌmos Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacatadai ʌTiivañi tai ʌgai tʌvaagiamu nʌnʌava dai tʌʌ Diuusi isvaamioma dadadacʌi sitasai dai ʌSuusi sʌʌlisa padʌrʌ cʌʌca Diuusi.
55 Baise Stephen God Anun Kakafiyin biyan etei karatan batabat au mar nuwra’at God ana marakaw itin naatu Jesu sisibin asukwafune batabat itin.
56 Amaasi itʌtʌdai ʌTiivañi ʌoodami:
56 Basit eo, “Kwanuw ra’at! Ayu mar ana etawan botawiy Orot Natun God ana asukwafune bat ai’itin!”
57 Amaasi ʌoodami cuu gʌnnaanaca maicaʌca ʌliditai, dai vʌʌscatai gʌgʌrʌ iiñaquimi dai vui voopoi ʌTiivañi
57 Fanah aumetawat hiwow tainih higibud, imaibo etei au ta’imon hinunuw hibai
58 dai bʌi dai vuusaitu ami Jerusaleenaiñdʌrʌ dai maicacarai. Dai ʌgai ismaacʌdʌ maisai nuucatuli gʌnsosoa ʌmo gʌʌli Saulo tʌʌgiducami.
58 hitain hitit bar merar gagamin ufunane hitaiy re kabayamaim hirab, orot iyab baifuwenamaim sif hirurubon, hai faifuw nati orot boubun wabin Saul anamaim hiya.
59 Dai aidʌsi quiaa maisaitadai ʌoodami taidʌ ʌTiivañi aduucai daanʌgi ʌSuusi:
59 Kabayamaim hibat hirabirab auman Stephen Regah isan ifefeyan eo “Regah Jesu ayubu kubai!”
60 Dai gooquiʌrʌ gʌtootonacʌdʌ cʌquiva dai gʌgʌrʌ iiña daidʌ icaiti:
60 Sun yowen fanan aumetawat erererey auman i wow eo, “Regah abisa ayu isou tisisinaf hai
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.