Atos 22

Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 ―Giñaaduñi, caʌcavurai aapimʌ istumaasi gʌnaagida iñagai aanʌ dai poduucai giñsoiña iñagai ―astʌtʌdai Paavora.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Dai moscaʌcai ʌoodami isñiooquidi ʌgai evreocʌdʌ vaamioma dodoli vii taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 ―Aanʌ ʌrjudíu. Tarsʌrʌ vuusaicami aanʌ. Ʌgai ʌrʌmapʌcʌrʌ Silisia. Dʌmos tanai Jerusaleenʌrʌ gʌʌ aanʌ. Gamalieli ʌrgiñmamaatʌtuldiadamicatadai. Ʌgai cʌʌ sʌʌli giñmaatʌtuli sʌʌlicamigadʌ gʌrʌʌqui aaduñicaru. Dai aanʌ vʌʌscʌrʌ giñaajagʌi isiduñiagi vʌʌsi giñguvucadacʌdʌ istumaasi ipʌlidi Diuusi, poduucai isducatai gʌnaajagʌi aapimʌ siduñiagi sivi.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Aanʌ ʌʌquioma aliʌ soi vuaadana vʌʌscatai ismaacʌdʌ vaavoitudai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami. Dai coodaiña aanʌ ʌʌmoco dai aa vuuyiña aanʌ dai vupuraiña cadeenacʌdʌ dai maamaisapaiña vʌʌsi ʌmaduga mʌʌsi ooqui dai cʌcʌʌli.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Dai cʌʌga maatʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu dai vʌʌsi ʌdudunucami quiuupiʌrʌ dai ʌgai ʌrnʌijadami isʌgai vaa giñmaa oojai gʌraaduñi judidíu Damascʌrʌ oidacami vʌʌtarʌ. Ʌoojiʌrʌ giñmaa ʌgai oigaragai ansai imʌna Damascamu dai gaagana vaavoitudadami dai vuaapa iñagaitadai aanʌ tanai Jerusaleenʌrʌ mʌsai soimaa taatatuldana.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Mosimʌitadai aanʌ dai camiaadimi Damascʌrʌ dai cayoga danduucu tai todian duucai giñsicoli vʌpʌdolian dui ʌmo gʌʌ cuudagi tʌvaagiaiñdʌrʌ.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Antai aanʌ dʌvʌʌrapi gʌi dai cai aanʌ ʌmo ñiooqui vai povaiñtʌtʌdai: “Saulo, Saulo, ¿tuipʌsi soi giñvueeyi?” iñtʌtʌdai ʌñiooqui.
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Antai tʌcacai aanʌ daidʌ itʌtʌdai: “¿Poorʌ aapi?” Tai ʌgai povaiñtʌtʌdai: “Aanʌ anʌrSuusi Nasareetʌrʌ oidacami ʌgai vaa ismaacʌdʌ soi vueeyi aapi”, iñtʌtʌdai ʌtʌaanʌdami.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Ʌgai ismaacʌdʌ giñʌʌmadu iimʌitadai tʌʌ ʌcuudagi dai aliʌ duduaadimu dʌmos maimaatʌ cai ʌgai ʌñiooqui ismaacʌdʌ giñaagidi ʌgai.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Antai aanʌ potʌi: “¿Tumaa duuna aanʌ?” Taidʌ ʌtʌaanʌdami ipiñtʌtʌdai: “Vañigiñi dai apiaimʌda Damascamu siami gʌaagidamu aa vʌʌsi pʌstumaasi viaa siduñiagi”, iñtʌtʌdai.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Daidʌ ʌgʌʌ cuudagicʌdʌ mainʌaadatai vii aanʌ cascʌdʌ giñaaduñi viaacatadai isgiñnoviana bʌʌcaticagi Damascʌrʌ uucami.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Dai ami oidacatadai ʌmo cʌʌli Ananiiasi tʌʌgiducami. Ʌgai ʌrʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ cʌʌga ʌʌgidi Moseesacaru mamaatʌtuldaragadʌ. Dai vʌʌsi ʌjudidíu ismaacʌdʌ Damascʌrʌ oidacatadai aliʌ cʌʌga ñioocaiña ʌgai vʌʌtarʌ.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Ananiiasi divia dai giñnʌida agai. Dai mosaayi dai povaiñtʌtʌdai: “Giñaduñi Saulo casi istutuidi aapi isnʌaadagi ʌpamu”, mospotʌi ʌgai antai otoma nʌnʌava aanʌ dai tʌʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ giñaagiditadai.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Tai ʌgai povaiñtʌtʌdai: “Ʌgai vaa Diuusi ismaacʌdʌ siaa duutuli gʌrʌʌqui aaduñicaru ʌʌqui abiaadʌrʌ ʌcovai gʌvuusaitu aapi pʌsai maatʌcana istumaasi ʌgai iduñia ʌlidi tanai oidigi daama, dai pʌsai nʌidana ʌʌpʌ ʌgai ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi idui, dai pʌsai caʌcana ʌʌpʌ isʌgai vaa gʌñiooqui.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Dai sivi catʌʌ aapi dai cacaʌ dai sivi cʌʌga ñiooquimu aapi ʌgai vʌʌtarʌ vʌʌsi oodami vuitapi dai aagidamu aapi pʌstuma tʌʌ dai pʌstuma caí.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 ¿Dai sivi tʌtumaa nʌnʌra aatʌmʌ? Cʌquivañi dai vaavoituda Suusi Cristo vai ʌgai gʌoigʌldana gʌsoimaascamiga nai gʌvacuanana”, iñtʌtʌdai ʌcʌʌli.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Dai aidʌsi divia aanʌ tami Jerusaleenʌrʌ ii aanʌ quiuupiamu dai gamamagi tai ami Diuusi giñtʌʌgi ʌmo istumaasi.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Tʌʌ aanʌ ʌtʌaanʌdami Suusi vaidʌ ipiñtʌtʌdai: “Siʌʌscadʌ cʌʌga ñiooquia aapi aanʌ giñvʌʌtarʌ tanai Jerusaleenʌrʌ maivaavoituda agai ʌoodami cascʌdʌ otoma cavami gʌaagacai vuusai tanai Jerusaleenaiñdʌrʌ”, iñtʌtʌdai ʌtʌaanʌdami Suusi Cristo.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Antai aanʌ potʌtʌdai: “Dañi tʌaanʌdami cʌʌga maatʌ ʌgai iñsaanʌ vʌʌsi quiquiuupaigadʌana judidíu aimʌraiña dai maamaisapicami vuudana ismaacʌdʌ gʌvaavoitudai dai gʌvaiña aanʌ.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Dai aidʌmʌsi mumueeyi gʌñiooquituldiadamiga Tiivañi ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌga ñioocaiña aapi gʌvʌʌtarʌ aanʌ ʌʌpʌ ami daacatadai dai bai aagaitadai aanʌ mʌsmuaagi dai asta nuucada aanʌ sosoadʌ ʌgai ismaacʌdʌ mumueeyitadai”, antʌtʌdai aanʌ.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Dʌmos ʌtʌaanʌdami povaiñtʌtʌdai: “Imiñi aapi gʌootosana iñagai aanʌ mʌʌcasi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida”, iñtʌtʌdai ʌtʌaanʌdami ―astʌtʌdai ʌPaavora.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Cʌʌga caʌcatadai ʌoodami asta aagacai ʌgai isDiuusi ootosa agai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida taida gʌnaagacai ijiiña daidʌ icaitimi:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Dai aliʌ baacoicatadai ʌgai cascʌdʌ apiaiiñacai dai tʌcavi susuligai gʌnvaapasaraga dai tʌcavi daitudai dʌvʌʌrai.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdamigadʌ sandaaru gatʌjai mʌsai tuucavi vaasana ʌPaavora dai gʌicarsana sai ñioocana dai aagana istuisidʌ vui baacoi ʌoodami.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Dʌmos aidʌsi cavuracatadai ʌgai dai gʌicarsa agaitadai taidʌ ʌPaavora itʌtʌdai ʌmai tʌaanʌdamigadʌ ʌsandaaru ismaacʌdʌ ami cʌaacatadai:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Dai moscaʌcacai ʌtʌaanʌdami gomaasi ii dai mʌʌ aagidi ʌgʌʌ tʌaanʌdami daidʌ itʌtʌdai:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami divia siaaco daacatadai ʌPaavora daidʌ itʌtʌdai:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Taidʌ ʌgʌʌ tʌaanʌdami potʌtʌdai:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Gomaasicʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ gʌicarsa agaitadai ʌPaavora dagito dai maigovioma iji. Dai camaatʌcai ʌgʌʌ tʌaanʌdami isvuu ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ ʌrromano aliʌ duaadimu.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Siaadiqui ʌgʌʌ tʌaanʌdami cʌʌga maatʌca ʌliditadai istucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuupai ʌjudidíu ʌPaavora cascʌdʌ uupai cadeena ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ vuracatadai dai tʌjai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali judidíu ʌʌmadu vʌʌsi ismaacʌdʌ vaamioma tʌaanʌi sai gʌnʌmpaidana dai vuusaitu ʌPaavora dai vʌʌscatai vuitapi cʌi.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.