Atos 15
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ (NTPNT) vs AAI
1 Aidʌ tuigaco ʌʌmoco cʌcʌʌli ismaacʌdʌ iji Judeeaiñdʌrʌ Antioquiiamu aagidimi ʌvaavoitudadami sai sioorʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaaquia ʌliada sai gʌaagaitadai isiquitʌagi gʌntuucuga poduucai isducatai viituli Moseesacaru.
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Taidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé aliʌ ñiñio ʌcʌcʌʌli ʌʌmadu aagaitai gomaasi, dai aagidi sai camaipoduucai gʌntʌtʌgitoiña, mʌtaita ʌcovai vuvaitu Paavora ʌʌmadu Bernabé dai aa sai iimʌna Jerusaleenamu dai mʌʌ bai duuna idi ñiooqui ʌojootosicami dai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌvaavoitudadami ʌʌmadu.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Ʌvaavoitudadami Antioquiiʌrʌ ʌgai dai ootoi, dai voiyamu iimʌitai Penisia sai Samaalia dʌdʌʌvʌriamu sʌʌli dʌgavusai ʌgai dai aagidimi ʌvaavoitudadami isducatai ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dagito gʌnʌʌqui vaavoidaraga dai vaavoitu Diuusi, tai vʌʌscatai ʌvaavoitudadami aliʌ baigʌnʌʌli caʌcai gomaasi.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Aidʌsi aayi ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé Jerusaleenʌrʌ taidʌ ʌvaavoitudadami ʌʌmadu ʌojootosicami ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami baigʌnʌliaracʌdʌ miaadʌgi, daidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé aagidi vʌʌsi istumaasi idui Diuusi aipaco siaaco ajioopaitadai ʌgai.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Dʌmos ʌʌmoco ʌfariseo ismaacʌdʌ vaavoitu guuquiva daidʌ itʌi:
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Tai gʌnʌmpagi ʌojootosicami ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami dai bai duñia agai ʌñiooqui.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Dai catʌvʌpi gaaataga ʌgai tai cʌquiva ʌPiiduru daidʌ itʌi:
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Dai Diuusi maatʌ vʌʌscatai iibʌadʌ dai ootoi gʌIbʌdaga sai ʌʌmadu daacana ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ʌʌpʌ poduucai isduucai gʌrootosi ʌgai aatʌmʌ vʌʌscatai dai poduucai Diuusi gʌrtʌʌgi isoigʌdai ʌgai ʌʌpʌ.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Diuusi mosʌmadugan duucai gʌrnʌidi aatʌmʌ ʌʌmadu ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu cascʌdʌ oigʌldi ʌgai soimaascamigadʌ ʌʌpʌ vaavoitudacai ʌgai.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Sivi tuimʌsi maivaavoitudai aapimʌ ismaacʌdʌ idui Diuusi, dai tuimʌsi poduucai tʌaanʌi aapimʌ ʌgai istumaasi tomali aatʌmʌ maitistutuidi isgʌnʌʌgidagi tomali gʌrʌʌqui aaduñicaru maitistui.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Maitavʌr poduucai. Aatʌmʌ vaavoitudai isDiuusi cʌʌgacʌrʌ gʌrvuvaitu dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi dai Suusi gʌroigʌdai ʌpan duucai ʌgai ―astʌtʌdai ʌPiiduru.
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Tai vʌʌscatai ʌgaa mosdodoli vii, vaidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé aagidi vʌʌsi istumaasi idui ʌgai Diuusi guvucadadʌcʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu saagida.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Dai aidʌsi canaato ñioo ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé taidʌ ʌJacovo itʌi:
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Casi gʌraagidi goSimuñi Piiduru siʌʌquidʌ abiaadʌrʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidi Diuusi ʌgai ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu dai ʌcovai vuvaitu ʌʌmoco ʌgai saagidaiñdʌrʌ sai siaa duutudaiña Diuusi daidʌ ʌrmaamaradʌcana.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Bai ʌʌqui poduucai ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ cascʌdʌ gʌaagaitadai siʌpʌduñiagi caʌcavurai aapimʌ isducatai ooja ʌmaadutai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 Pocaiti Diuusi:
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Ʌpamu divimu aanʌ dai aagidamu sai giñʌʌgidiña.
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Pocaiti Diuusi ismaacʌdʌ gʌrmaatʌtuli vʌʌsi idi istumaasi ʌʌqui abiaadʌrʌ.
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Cascʌdʌ aanʌ pocaiti maitʌaagai issoi vuaadagi ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu. Ʌgai cadagito ʌʌquidʌ gʌnvaavoidaraga dai vaavoitu Diuusi.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Mosʌcaasi gʌaagai tʌsoojidagi sai camaicuaadana baabaidi ismaacʌdʌ dadasdi ʌmoono ismaacʌdʌ siaa duutudai oodami Diuusi duucai, dai sai maigoogosi gʌnducamicana, dai camaicuaadana baabiadʌ vustaaqui baicuadʌ ismaacʌdʌ maivuusanʌi ʌʌradʌ siʌʌscadʌ coiyagi, dai tomali maicuaadana ʌʌradʌ.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Ʌʌqui abiaadʌrʌ aipacoga oidaga sioorʌ gamamaatʌtuldi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ vʌʌscʌrʌ ibʌstaragai tasʌrʌ judidíu quiquiuupaigadʌrʌ gʌaagaiña gomaasi ―astʌtʌdai Jacovo.
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Amaasi ʌojootosicami ʌʌmadu ʌbaitʌguucacami ʌʌmadu vʌʌscatai ʌvaavoitudadami ʌpʌnʌʌli isʌcovai vuvaidagi ʌʌmoco ʌʌgi gʌnsaagidaiñdʌrʌ dai ootosagi Antioquiiamu ʌʌmadu Paavora dai Bernabé. Dai ʌco vuusaitu Uudasi mʌsmaacʌdʌ Barsavasi aagaiña ʌʌpʌ, dai ʌco vuusaitu Siilasi ʌʌpʌ ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ ʌvaavoitudadami.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Dai ʌgaicʌdʌ ootoi ʌmo oojai ismaacʌdʌ icaiti:
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Maí aatʌmʌ sai ʌʌmo oodami iji tabiaadʌrʌ ismaacʌdʌ aatʌmʌ maiootoi. Dai ʌgai gʌnsoobi gʌnñiooquicʌdʌ mʌsi aapimʌ maimaatʌ isducatai gʌntʌtʌgituagi. Ʌgai povai gʌntʌtʌdai sai gʌaagai mʌsiquitʌagi gʌntuutucuga dai ʌʌgidagi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Cascʌdʌ cʌʌgadu ʌʌli aatʌmʌ isʌco vuvaidagi ʌʌmoco aatʌmʌ gʌrsaagidaiñdʌrʌ sai mʌʌca gʌnnʌidana aapimʌ ʌʌmadu gʌraaduñi Paavora dai Bernabé ismaacʌdʌ aliʌ oigʌdai aatʌmʌ.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Paavora dai Bernabé muiyapʌrʌ ajioopaiña mʌsiaaco cooda agaiña gamamaatʌtulditai goovai isSuusi Cristo ʌrcʌʌgacʌrʌ vuviadami.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Cascʌdʌ gʌnootosi aatʌmʌ Uudasi ʌʌmadu Siilasi vai ʌʌgi goovai gʌnaagidana vʌʌsi idi ismaacʌdʌ gʌnooji aatʌmʌ.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Gʌraagidi Diuusi Ibʌadʌ tʌstuma duñiagi. Aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ ʌʌpʌ cʌʌgadu cascʌdʌ maitʌntʌaanʌi aatʌmʌ mui naana maasi, mosʌcaasi chiʌʌqui istumaasi ismaacʌdʌ gʌaagai.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Mʌsai maicuaadana baabaidi ismaacʌdʌ gʌdadasdi ʌmoono ismaacʌdʌ siaa duutudai oodami Diuusi duucai, tomali maicuaadagi ʌʌradʌ, tomali baabiadʌ vustaaqui baicuadʌ ismaacʌdʌ maivuusanʌi ʌʌradʌ siʌʌscadʌ coiyagi, dai tomali maigoogosi gʌnducamicagi. Mʌsʌʌgiadagi vʌʌsi idi istumaasi aidʌ gia cacʌʌga ivueeyi aapimʌ. Gʌrtʌʌgadamu”, ascaiti ʌbaitʌcʌaacamigadʌ.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Mʌtai ootoidʌ tai iji vʌmaacova Antioquiiamu. Dai ami ʌmpagi vʌʌsi ʌvaavoitudadami dai maa ʌoojai.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Taidʌ ʌvaavoitudadami aliʌ baigʌnʌʌli nʌidacai ʌoojai.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Uudasi ʌʌmadu Siilasi ʌrDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ dai baiʌʌliatu ʌvaavoitudadami gʌnñiooquicʌdʌ tai ʌgai vaamioma vaavoitu.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Bai tʌvʌpi anaasi daraaja vʌmaacova dai aidʌsi caiimia agaitadai ʌgai taidʌ ʌvaavoitudadami diosagi dai potʌtʌdai: “Diuuscʌdʌ avʌr viaatulda Jerusaleenʌrʌ oidacami ʌgai ismaacʌdʌ gʌnootoi”, astʌtʌdai.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Dʌmos ʌSiilasi ipʌli isviiagi.
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Daidʌ ʌPaavora ʌʌmadu Bernabé ʌʌpʌ anaasi vii Antioquiiʌrʌ. Dai muidutai aa ʌʌmadu anaasi gaaagidiña Diuusi ñiooquidʌ.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Cabai tʌvʌpicʌdʌ Paavora potʌtʌdai ʌBernabé:
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Bernabé vaidaquia ʌliditadai ʌVuaana Marcusi
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 ʌgai ismaacʌdʌ oí aidʌsi tuucamidʌrʌ iji ʌgai aipacoga dai gaaagidimi Diuusi ñiooquidʌ dai Panfiliaiñdʌrʌ aa gʌi dai camaisoicʌiña cascʌdʌ ʌPaavora maitipʌliditadai isvaidaquiagi.
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Dai aliʌ cavaami ñiñio dai maibai dui dai ʌjʌcovai iji. Bernabé vaidacai Marcusi dai tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ dai iji Sipiliamu.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Taidʌ ʌPaavora vaidacai Siilasi. Taidʌ ʌvaavoitudadami gadaanʌi Diuusi sai nuucaticana taida iji.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Dai Siiliana dai Silisiana dʌgavusai dai vaamioma baiʌʌliatudaimi ʌvaavoitudadami.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.