Mateus 26
Northern Tepehuan NT (NTP_TBL) vs VC
1 Aidʌsi canaato aa ʌSuusi vʌʌsi gomaasi, ʌgai povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ mamaatʌrdami:
1 — ausente —
2 ―Cʌʌ maatʌ aapimʌ sigoo tasaicʌdʌ aiya agai ʌsiaa duudagai ismaacʌdʌ pascua tʌʌgidu, siamaasi giñbʌimu ʌoodami dai mʌʌca iñtʌʌgidamu mʌsaidʌ giñsiisana curusiaba poduucai iñmuaamu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ―gʌrtʌtʌdai ʌgai.
2 Ye know that after two days the passover takes place, and the Son of man is delivered up to be crucified.
3 Amaasi ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu daidʌ ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌpipiscaligadʌ ʌjudidíu Caifási quiidiana tuisicana gʌnʌmpagi. Ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌcatadai papaaligadʌ ʌjudidíu.
3 Then the chief priests and the elders of the people were gathered together to the palace of the high priest who was called Caiaphas,
4 Dai vʌʌscatai ʌgai gʌnaatagi isducatai yaatagidagi ʌSuusi dai bʌjiagi dai muaagi.
4 and took counsel together in order that they might seize Jesus by subtlety and kill him;
5 Daidʌ icaiti: ―Baiyoma nʌnʌraca aatʌmʌ vai daivuñiagi gosiaa duudagai tʌtaida bʌiya aatʌmʌ vai maitʌrvui baacoagi oodami ―ascaiti.
5 but they said, Not in the feast, that there be not a tumult among the people.
6 Vaidʌ ʌSuusi Betaaniʌrʌ daacatadai Simuñi quiidiʌrʌ. ɅSimuñi ʌʌquioma viaacatadai ʌmo coocodagai ismaacʌdʌ duvaldi gatuucuga dʌmos cadueeyi ʌgai.
6 — ausente —
7 Tai ami divia ʌmo ooqui dai bʌʌcati ʌmo tucayu alavastrocʌdʌ duñisicami suudacami asaiti sigian uuvadami sʌʌlicʌdʌ namʌacami. Daacatadai ʌSuusi mesa abaana taidʌ ʌooqui tʌi ʌasaiti moodʌrʌ.
7 a woman, having an alabaster flask of very precious ointment, came to him and poured it out upon his head as he lay at table.
8 Aidʌsi tʌʌ aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ gomaasi aliʌ baacoi aatʌmʌ dai aipaco gʌraatagidimi daidʌ icaiti: ―¿Istuisidʌ siaa doodai goovai goasaiti?
8 But the disciples seeing it became indignant, saying, To what end {was} this waste?
9 Cʌʌga gʌgagaramudai goovai mui tumiñsicʌdʌ dai ʌcʌdʌ soiñamudai soitutuigami ―caiti aatʌmʌ.
9 for this might have been sold for much and been given to the poor.
10 Vaidʌ ʌSuusi caʌ istumaasi aagai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai daidʌ povʌrtʌtʌdai: ―¿Tuimʌsi pocai nʌidi aapimʌ idi ooqui? Gomaasi ismaacʌdʌ giñduñi goovai ʌrʌmo istumaasi cʌʌgaducami.
10 But Jesus knowing {it} said to them, Why do ye trouble the woman? for she has wrought a good work toward me.
11 Soitutuigami vʌʌscʌrʌ viaacamu aapimʌ gʌnsaagida dai aanʌ gia maisiu vʌʌscʌrʌ giñnʌijadamu aapimʌ.
11 For ye have the poor always with you, but me ye have not always.
12 Idi ooqui giñtʌi asaiti giñmooana otoma muquia iñagai aanʌ cascʌdʌ.
12 For in pouring out this ointment on my body, she has done it for my burying.
13 Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai tomasiaacoga siaaco gaagiadagi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ñiooquidʌ vʌʌsi oidigi daama gaaagiadamu ʌʌpʌ istumaasi idui idi ooqui sipoduucai vʌʌsi oodami maatʌcamu ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.
13 Verily I say to you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, that also which this {woman} has done shall be spoken of for a memorial of her.
14 Tai amaasi ʌUudasi Iscaliote, ʌmoco ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi ii dai gaaataga ʌgai ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu ʌʌmadu,
14 — ausente —
15 daidʌ itʌtʌdai: ―¿Mʌʌqui giñmaquiagi tumiñsi isgʌntʌʌgida aanʌ ʌSuusi? ―astʌtʌdai. Tai ʌgai aa namʌqui ʌmo coobai dan baivustaama piisu plata.
15 and said, What are ye willing to give me, and *I* will deliver him up to you? And they appointed to him thirty pieces of silver.
16 Aidʌ abiaadʌrʌ ʌUudasi gaagai isducatai gatʌʌgidagi ʌSuusi.
16 And from that time he sought a good opportunity that he might deliver him up.
17 Tai aayi ʌsiaa duudagai istuigaco gʌtʌgitoi ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaidi Ejiipituaiñdʌrʌ. Tai aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ miaadʌrʌ guuquiva ʌSuusi dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: ―Vaacoga ipʌlidi aapi tʌsbaiduñiagi cuaadagai idi siaa duudagai vʌʌtarʌ ―tʌtʌdai aatʌmʌ.
17 — ausente —
18 Tai ʌgai povʌrtʌtʌdai: ―Iimivurai mʌʌca gʌgʌr quiiquiʌrʌ dai aagida ʌcʌʌli ismaacʌdʌ caaagidi aanʌ dai aagidavurai sai aanʌ pocaiti sai camiaadimi mʌsiʌʌscadʌ giñmua aagai sai quiidiʌrʌ gaugia ragai aatʌmʌ aanʌ ʌʌmadu aapimʌ idi siaa duudagʌrʌ cuaadagai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.
18 And he said, Go into the city unto such a one, and say to him, The Teacher says, My time is near, I will keep the passover in thy house with my disciples.
19 Tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai idui isducatai gʌraagidi ʌSuusi dai baidui ʌcuaadagai siaa duudagʌrʌ vʌʌtarʌ. Idi siaa duudagʌrʌ tʌtʌgitoi ʌjudidíu aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ.
19 And the disciples did as Jesus had directed them, and they prepared the passover.
20 Dai aidʌsi catuca mesa vuidʌrʌ daacatadai ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ ʌbaivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌgai.
20 And when the evening was come he lay down at table with the twelve.
21 Dai gacuaadatadai aatʌmʌ taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌrvaavoi, ʌmaadutai aapimʌ giñtʌʌgida agai ʌdudunucami siʌgai giñmuaamu ―gʌrtʌtʌdai ʌgai.
21 And as they were eating he said, Verily I say to you, that one of you shall deliver me up.
22 Tʌtai aatʌmʌ aliʌ soigʌrʌʌli dai aipaco gʌraagidimi dai pocaitimi aatʌmʌ. ―Tʌaanʌdami, aanʌ gia cho ―tʌtʌdai aatʌmʌ.
22 And being exceedingly grieved they began to say to him, each of them, Is it *I*, Lord?
23 Taidʌ ʌSuusi gʌraa noragi dai povʌrtʌtʌdai: ―Ismaacʌdʌ giñʌʌmadu gacueeyi ʌgai vaa plaatʌrʌ gooviava ʌgai daidʌ giñtʌʌgida agai dudunucami.
23 But he answering said, He that dips his hand with me in the dish, *he* it is who shall deliver me up.
24 Aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ivueeyi istumaasi aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ dʌmos siʌʌ soimaa taatamu gocʌʌli ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai siooma ʌrcʌʌgaicamudai gocʌʌli vʌʌtarʌ ismaivuusaimudai tami oidigi daama ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.
24 The Son of man goes indeed, according as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; it were good for that man if he had not been born.
25 Amaasi ñioo ʌUudasi ismaacʌdʌ gatʌʌgida agaitadai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: ―Giñmamaatʌtuldiadamiga, aanʌ gia cho ―tʌtʌdai ʌgai. Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Ʌjʌ aapiapa ―tʌtʌdai ʌsuusi.
25 And Judas, who delivered him up, answering said, Is it *I*, Rabbi? He says to him, *Thou* hast said.
26 Dai aidʌsi gacuaadatadai aatʌmʌ, taidʌ ʌSuusi bʌi ʌpaana dai gamamagi dai saasarai dai gʌrmaa aatʌmʌ mamaatʌrdami daidʌ povʌrtʌtʌdai: ―Ugavurai. Idi ʌrgiñtuucuga ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.
26 — ausente —
27 Dai bʌi ʌʌpʌ ʌmo vaasu uuvasi varagadʌ dai gamamadacai gʌrmaa ʌʌpʌ daidʌ povʌrtʌtʌdai: ―Iivurai idi vʌʌscatai aapimʌ.
27 And having taken {the} cup and given thanks, he gave {it} to them, saying, Drink ye all of it.
28 Idi ʌrʌpan ducami giñʌʌra ismaacʌdʌ aastia agai muucucai aanʌ sipoduucai gʌoigʌldamu soimaascamigadʌ, tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi. Iñsiʌʌscadʌ muquiaagi vai aastiagi giñʌʌra aidʌ abiaadʌrʌ gʌaagamu goñiooqui utudui ismaacʌdʌ gaaagidi isduucatai gaoigʌldi soimascami dai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi.
28 For this is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many for remission of sins.
29 Dai aanʌ angʌnaagidi ansai camaiyʌʌda iñagai aanʌ uuvasi varagadʌ asta iñsiʌʌscadʌ iiyagi utudui aapimʌ gʌnʌʌmadu mʌʌca siaaco gatʌaanʌi gʌrooga Diuusi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.
29 But I say to you, that I will not at all drink henceforth of this fruit of the vine, until that day when I drink it new with you in the kingdom of my Father.
30 Dai canʌʌcai ʌmo Diuusi nʌidadʌ siaa duutudaitai Diuusi, iji aatʌmʌ Oliivosi giidiamu.
30 Depois do canto dos Salmos, dirigiram-se eles para o monte das Oliveiras.
31 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Vʌʌscatai aapimʌ voopoimu dai ʌʌgi giñdagitomu sivi tucarʌ, pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Dagitomu aanʌ isgʌmuaatudamu pasturu sicañiirugadʌ aipaco iimimu”, caiti Diuusi ñiooquidʌrʌ.
31 Disse-lhes então Jesus: Esta noite serei para todos vós uma ocasião de queda; porque está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho serão dispersadas {Zc 13,7}.
32 Dʌmos siʌʌscadʌ ʌpamu duaaca aanʌ ʌʌpʌga aimu aanʌ Galileeʌrʌ isaapimʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.
32 Mas, depois da minha Ressurreição, eu vos precederei na Galiléia.
33 Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Tomasi vʌʌscatai gogaa voopiagi dai ʌʌgi gʌdagituagi aanʌ gia maiʌʌgi gʌdagituagi ―tʌtʌdai ʌPiiduru.
33 Pedro interveio: Mesmo que sejas para todos uma ocasião de queda, para mim jamais o serás.
34 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Ismaacʌdʌ gʌaagidi aanʌ ʌrvaavoi sai sivi tucarʌ maiquiaa cuujuicai tacucu aapi vaicojo potʌiya agai pʌsai maitiñmaatʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi.
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo: nesta noite mesma, antes que o galo cante, três vezes me negarás.
35 Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: ―Tomañsi aapi gʌʌmadu muu maitanpotʌiyagi iñsmaitʌmaatʌ ―tʌtʌdai ʌPiiduru. Tʌtai vʌʌscatai aatʌmʌ potʌi ʌʌpʌ.
35 Respondeu-lhe Pedro: Mesmo que seja necessário morrer contigo, jamais te negarei! E todos os outros discípulos diziam-lhe o mesmo.
36 Dai amaasi aayi ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai ʌmapʌcʌrʌ siaaco Getasemani tʌʌgidu taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Tamiavʌr daraaja naida aanʌ mʌʌca gamamadagi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.
36 Retirou-se Jesus com eles para um lugar chamado Getsêmani e disse-lhes: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Dai vaidacai ʌPiiduru ʌʌmadu ʌgooca Sevedeo maamaradʌ dai aliʌ soigʌʌlidi dai camostʌgitocan tada isdadiagi ʌtʌtʌaanʌdami dai bʌʌquiagi.
37 E, tomando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Daidʌ itʌtʌdai: ―Camuquiadan tada aanʌ soigiñʌliditai. Tanasiavʌr vii aapimʌ dʌmos maitavʌr coocosi ―tʌtʌdai.
38 Disse-lhes, então: Minha alma está triste até a morte. Ficai aqui e vigiai comigo.
39 Dai baitʌquioma ii dai cupulia voi dʌvʌʌrapi dai daanʌi Diuusi dai potʌtʌdai: ―Giñooca isbaigaca ismaisii soimaa taata aanʌ dʌmos vai maitʌʌpʌ duuna istumaasi aanʌ ipʌlidi mosʌcaasi istumaasi aapi ipʌldagi ―astʌtʌdai ʌSuusi.
39 Adiantou-se um pouco e, prostrando-se com a face por terra, assim rezou: Meu Pai, se é possível, afasta de mim este cálice! Todavia não se faça o que eu quero, mas sim o que tu queres.
40 Dai amaasi ʌpamu ii ʌgai mʌʌca siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ vai ʌgai coocosʌcatadai, daidʌ potʌtʌdai ʌgai ʌPiiduru: ―¿Maitapʌs istui isnʌaagagi tomasi ʌmo oora aanʌ giñʌʌmadu?
40 Foi ter então com os discípulos e os encontrou dormindo. E disse a Pedro: Então não pudestes vigiar uma hora comigo...
41 Maitavʌr coocosi dai gamamadada vai maisoimaasi gʌnduiñtuldana ʌDiaavora. Aapimʌ iduñia ʌlidi istumaasi Diuusi ipʌlidi dai vʌʌscʌrʌ maiquiaa cʌʌga vaavoitudai cascʌdʌ maitivueeyi ―astʌtʌdai.
41 Vigiai e orai para que não entreis em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca.
42 Dai imʌcai gamamagi ʌSuusi ʌpamu dai poduucai gamamagi: ―Giñooca ismaibaigacagi ismaisoima taata aanʌ isducatai cabaidui aatʌmʌ aidʌ gia ʌpʌduuna isducatai aapi ipʌliadagi ―asduucai gamamadai.
42 Afastou-se pela segunda vez e orou, dizendo: Meu Pai, se não é possível que este cálice passe sem que eu o beba, faça-se a tua vontade!
43 Dai otoma ʌpamu ii siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ vai ʌpamu coocosʌcatadai aliʌ coocosimucatadai ʌgai mossusuligʌi vuupuidʌ.
43 Voltou ainda e os encontrou novamente dormindo, porque seus olhos estavam pesados.
44 Dai dagito ʌgai dai imʌcai gamamagi ʌpamu ʌgai vaa ñiooquicʌdʌ.
44 Deixou-os e foi orar pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Amaasi ʌpamu ii ʌgai siaaco daraajatadai ʌmamaatʌrdamigadʌ daidʌ itʌtʌdai: ―Siviavʌr gia coocosi daidʌ gʌniibʌsta. Casiat aayi mʌsiuu duucu giñtʌʌgida agai aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Giñtʌʌgida mʌaagai soimaasi ivuaadami.
45 Voltou então para os seus discípulos e disse-lhes: Dormi agora e repousai! Chegou a hora: o Filho do Homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores...
46 Vaapaigivurai. Tiimʌda. Casia boodʌrʌ imʌi ismaacʌdʌ giñtʌʌgida agai ―astʌtʌdai ʌSuusi.
46 Levantai-vos, vamos! Aquele que me trai está perto daqui.
47 Dai quiaa ñioocaitadai ʌSuusi tai ami divia ʌUudasi. Ʌgai ʌrʌmoco gʌraduñi aatʌmʌ baivustaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi vai oiditadai mui oodami dai vuucati mamaastai dai uusi. Ʌgai ʌrojootosadʌcatadai ʌbaitʌguucacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu dai ʌpipiscaligadʌ ʌjudidíu.
47 Jesus ainda falava, quando veio Judas, um dos Doze, e com ele uma multidão de gente armada de espadas e cacetes, enviada pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos do povo.
48 Uudasi ismaacʌdʌ gatʌʌgida agaitadai ʌSuusi casi itʌtʌdai ʌʌquioma ʌgai ʌoodami: ―Ismaacʌdʌ usupiga aanʌ ʌgiava ʌgai vʌrai bʌi ―tʌtʌdai ʌUudasi.
48 O traidor combinara com eles este sinal: Aquele que eu beijar, é ele. Prendei-o!
49 Amaasi miaadʌrʌ cʌquiva ʌgai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: ―Baiga giñmamaatʌtuldiadamiga ―tʌtʌdai ʌUudasi. Dai usupi.
49 Aproximou-se imediatamente de Jesus e disse: Salve, Mestre. E beijou-o.
50 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―¿Giñaduñi pʌtuma duñia agai dai divia? ―tʌtʌdai ʌgai. Amaasi miaadʌrʌ guuquiva ʌoodami dai bʌi ʌSuusi.
50 Disse-lhe Jesus: É, então, para isso que vens aqui? Em seguida, adiantaram-se eles e lançaram mão em Jesus para prendê-lo.
51 Amaasi ʌmaadutai ismaacʌdʌ ami guucacatadai Suusi ʌʌmadu vuusaitu gʌcusiru dai iquitʌ ʌmo naacadʌ ʌbaitʌcʌaacami papaali piooñigadʌ.
51 Mas um dos companheiros de Jesus desembainhou a espada e feriu um servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
52 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Gʌcuviertagʌrʌ icʌʌsa gʌcusiru. Vʌʌscatai sioorʌ gacocoadagi cusiruicʌdʌ cusiruicʌdʌ coimu ʌgai.
52 Jesus, no entanto, lhe disse: Embainha tua espada, porque todos aqueles que usarem da espada, pela espada morrerão.
53 ¿Maitapʌs maatʌ aapi iñsaanʌ istutuidi istaañiagi giñooca ʌmo soiñi vai ʌgai cʌʌga istutuidi isgiñootosdagi mui mil gʌsandaaruga tʌvaagiaiñdʌrʌ?
53 Crês tu que não posso invocar meu Pai e ele não me enviaria imediatamente mais de doze legiões de anjos?
54 Isʌgai giñootosdagi aidʌ gia camaitʌʌpʌduñia go ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi.
54 Mas como se cumpririam então as Escrituras, segundo as quais é preciso que seja assim?
55 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌoodami: ―¿Tuimʌsi dada aapimʌ dai vuucati uusi dai mamaastai? ¿Dai tuimʌsi giñbʌʌquia agai ducami siaanʌ ʌrʌmo ʌʌsivogamicagi? Vʌʌs tasai gʌnsaagida daacana aanʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ judidíu dai gʌnmamaatʌtuldiña Diuusi ñiooquidʌ mʌtai tomali ʌmo imidagai maimaisapicami giñbʌi.
55 Depois, voltando-se para a turba, falou: Saístes armados de espadas e porretes para prender-me, como se eu fosse um malfeitor. Entretanto, todos os dias estava eu sentado entre vós ensinando no templo e não me prendestes.
56 Dai vʌʌsi gomaasi idui aapimʌ vaidʌ ʌpʌduuna isducatai ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. Tʌtai vʌʌscatai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ voopoi dai ʌʌgi viaa ʌSuusi.
56 Mas tudo isto aconteceu porque era necessário que se cumprissem os oráculos dos profetas. Então os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Tai ʌgai ismaacʌdʌ bʌi ʌSuusi bʌʌcai mʌʌca siaaco daacatadai ʌCaifási. Ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu. Ami casi gʌnʌmpaidacatadai ʌmamaatʌtuldiadami Diuusi sʌʌlicamigadʌ ʌʌmadu ʌpipiscaligadʌ ʌjudidíu.
57 Os que haviam prendido Jesus levaram-no à casa do sumo sacerdote Caifás, onde estavam reunidos os escribas e os anciãos do povo.
58 Vaidʌ ʌPiiduru mosmʌʌcasdʌrʌ oiditadai ʌgʌʌ baitʌcʌaacamigadʌ papaaligadʌ ʌjudidíu tuisiquigadʌrʌ ucami dai amaasi vaa dai daiva ʌsandaaru ʌʌmadu dai nʌijada aagai istumaasi iduñia ʌgai ʌSuusicʌdʌ.
58 Pedro seguia-o de longe, até o pátio do sumo sacerdote. Entrou e sentou-se junto aos criados para ver como terminaria aquilo.
59 Taidʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu ʌpipiscali vʌʌscatai ʌvaamioma tʌtʌaanʌdamigadʌ uusi dadagʌcʌdʌ dudunucami ʌjudidíu gaagai ʌmo istumaasi istucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuaajagi tomasi maitʌrvaavoi dai poduucai gatʌaañia agai muaaragai.
59 Enquanto isso, os príncipes dos sacerdotes e todo o conselho procuravam um falso testemunho contra Jesus, a fim de o levarem à morte.
60 Dai vʌʌscʌrʌ maitʌʌ tomali ʌmo istumaasi istucʌdʌ gʌpiʌrʌ vuaajagi tomasi muidutai dada dai yaatagʌi. Dai cuugatʌrʌ dada gooca nʌijadami yaatavogami
60 Mas não o conseguiram, embora se apresentassem muitas falsas testemunhas.
61 daidʌ icaiti: ―Gocʌʌli icaiti: “Aanʌ istutuidi isdaitudagi ʌgʌʌ quiuupai dai vaica tasaicʌdʌ ʌpamu vañigidagi”, caiti gocʌʌli ―ascaiti gonʌijadami.
61 Por fim, apresentaram-se duas testemunhas, que disseram: Este homem disse: Posso destruir o templo de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Amaasi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali judidíu cʌquiva daidʌ itʌtʌdai ʌSuusi: ―¿Maitapʌs gaaa noragida agai tomali ʌmo istumaasi? ¿Tumaasi goovai ismaacʌdʌ aagai goovai gʌvui? ―astʌtʌdai.
62 Levantou-se o sumo sacerdote e lhe perguntou: Nada tens a responder ao que essa gente depõe contra ti?
63 Taidʌ ʌSuusi maiñioocacai vii. Taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali judidíu itʌtʌdai: ―Aanʌ angʌaagidi pʌsaidʌ gʌraagidana Diuusi vuitapi ismaacʌdʌ tomastuigaco oidaga pʌsabai aapi ʌrʌCristo Diuusi maradʌ siʌʌpʌ cho ―astʌtʌdai.
63 Jesus, no entanto, permanecia calado. Disse-lhe o sumo sacerdote: Por Deus vivo, conjuro-te que nos digas se és o Cristo, o Filho de Deus?
64 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Ʌjʌ Diuusi maradʌana poduucai isducatai aagai aapi. Dai aapimʌ giñtʌʌgimu aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami siDiuusi sʌʌlisa padʌrʌ daacamu aanʌ dai giñtʌʌgimu aapimʌ siʌʌscadʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ imʌda aanʌ icomai saagida ―astʌtʌdai ʌSuusi.
64 Jesus respondeu: Sim. Além disso, eu vos declaro que vereis doravante o Filho do Homem sentar-se à direita do Todo-poderoso, e voltar sobre as nuvens do céu.
65 Taidʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ papaali judidíu saasarai gʌyuucusi. Aliʌ baamu ʌgai caʌcatai istumaasi aagai ʌSuusi. Daidʌ itʌtʌdai ʌbaitʌcʌaacami: ―Gocʌʌli poʌlidi isʌrDiuusi maradʌ di. Dai vui ñioocai Diuusi camaitʌgito aatʌmʌ vaamioma nʌijadami. Aapimʌ cacaʌ isducatai vui ñioocai goovai Diuusi.
65 A estas palavras, o sumo sacerdote rasgou suas vestes, exclamando: Que necessidade temos ainda de testemunhas? Acabastes de ouvir a blasfêmia!
66 ¿Tʌtuma duuna gocʌʌlicʌdʌ? ―astʌtʌdai. Tai ʌgai itʌtʌdai: ―Gʌpiʌrʌ caatʌcamiava goovai gatʌaañivurai muaaragai ―astʌtʌdai.
66 Qual o vosso parecer? Eles responderam: Merece a morte!
67 Daidʌ ʌoodami sisividimi ʌSuusi vuivasadʌ dai capiacarai. Dai aa vuivasana capiacarai.
67 Cuspiram-lhe então na face, bateram-lhe com os punhos e deram-lhe tapas,
68 Daidʌ itʌtʌdai: ―Aapi poʌlidi isDiuusi gʌmaa ʌmo sʌʌlicami. Maatʌñi toorʌ gʌʌgʌ ―astʌtʌdai.
68 dizendo: Adivinha, ó Cristo: quem te bateu?
69 Vaidʌ ʌPiiduru maigovai tuisicana daacatadai tai ʌmo cusñiirugadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali ami divia daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌPiiduru: ―Aapiapa ʌʌpʌ ʌʌmadu aimʌraiña ʌSuusi Galileeʌrʌ oidacami ―astʌtʌdai ʌcusñiiru.
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado no pátio. Aproximou-se dele uma das servas, dizendo: Também tu estavas com Jesus, o Galileu.
70 Dʌmos ʌPiiduru yaatagi daidʌ itʌtʌdai: ―Maitan maatʌ aanʌ pʌsioorʌ aagai aapi ―astʌtʌdai.
70 Mas ele negou publicamente, nestes termos: Não sei o que dizes.
71 ɅPiiduru cavuusaimi maigo quiidigamu, tai ʌʌpʌ ʌmai ʌgai vaa cusñiirugadʌ tʌʌ ʌPiiduru ʌʌpʌ daidʌ itʌtʌdai ismaacʌdʌ ami daraajatadai: ―Gocʌʌli ʌʌpʌ ʌʌmadu aimʌraiña ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidacami ―astʌtʌdai ʌali tʌji.
71 Dirigia-se ele para a porta, a fim de sair, quando outra criada o viu e disse aos que lá estavam: Este homem também estava com Jesus de Nazaré.
72 Dʌmos ʌPiiduru ʌpamu yaatagi daidʌ itʌtʌdai: ―Maatʌ Diuusi ismaimaatʌ aanʌ gocʌʌli ―astʌtʌdai ʌPiiduru.
72 Pedro, pela segunda vez, negou com juramento: Eu nem conheço tal homem.
73 Dai laachicʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ ami daraajatadai abaana guuquiva ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai: ―Sʌʌlicʌdʌ aapiapʌ ʌrʌmoco ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ ʌʌpʌ. Asta ʌpamaasi ñioocai aapi ʌSuusi ―astʌtʌdai.
73 Pouco depois, os que ali estavam aproximaram-se de Pedro e disseram: Sim, tu és daqueles; teu modo de falar te dá a conhecer.
74 Vaidʌ ʌPiiduru galñaasi ñiooquimi daidʌ icaitimi: ―Maatʌ Diuusi nai aanʌ maimaatʌ gocʌʌli ―ascaiti. Tai aidʌ otoma cuujui ʌtacucu.
74 Pedro então começou a fazer imprecações, jurando que nem sequer conhecia tal homem. E, neste momento, cantou o galo.
75 Taidʌ ʌPiiduru tʌgito istʌtʌdai ʌSuusi sai maiquiaa cuujuicai ʌtacucu ʌgai vaicojo itʌiya agaitadai sai maimaatʌ ʌSuusi. Daidʌ ʌPiiduru ii abiaadʌrʌ dai soigʌʌldacai sosua.
75 Pedro recordou-se do que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, negar-me-ás três vezes. E saindo, chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.