Tiago 2
Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NTLH
1 Yuwa kurta tjurtupirti, nyuntulu-yan mularrkulira Puurrpa Tjiitja-Kurayitjanya tjiinya yilkarikutu yanu nyinarranytjanya. Yuwa, Tjiitjanya mularrkuliranytjalu-ya yarnangu pirnikurtu nyakula pukurlarrima. Nyaku-kurlu-yan wantiku warntu palyamunutjarranya. Pirnikurtu-ya pukurlarrima.
1 Meus irmãos, vocês que creem no nosso glorioso Senhor Jesus Cristo, nunca tratem as pessoas de modo diferente por causa da aparência delas.
2 — ausente —
2 Por exemplo, entra na reunião de vocês um homem com anéis de ouro e bem-vestido, e entra também outro, pobre e vestindo roupas velhas.
3 — ausente —
3 Digamos que vocês tratam melhor o que está bem-vestido e dizem: “Este é o melhor lugar; sente-se aqui”, mas dizem ao pobre: “Fique de pé” ou “Sente-se aí no chão, perto dos meus pés.”
4 Tjiinya palyamunulu-rna wati tjimarrimaalnga nyaku wantiku. Palunyalu-rna tjimarri purlkanyatjarranya ngurrkarntanku yarltiku.
4 Nesse caso vocês estão fazendo diferença entre vocês mesmos e estão se baseando em maus motivos para julgar o valor dos outros.
5 Yuwa kurta tjurtupirti, kulila-ya. Mama Kuurrtu ngurrkarntanu tjimarrimaalpa pirnilu-ya walykumunulu mularrkulira wanaratjaku. Tjiinya-tjananya ngula puurrarringkulalpi ngurra walykumunungka kanyinma. Tjiinya Mamalu watjarnu wantingu-tjananya kanyilkitjalu palunyaku-raya mukulyanytju nyinapayi pirninya.
5 Escutem, meus queridos irmãos! Deus escolheu os pobres deste mundo para serem ricos na fé e para possuírem o Reino que ele prometeu aos que o amam.
6 Nyangka nyuntulu-yan tjimarrimaalpa pirninya nyakula yayirnirringkupayi. Kulila-ya. Wati tjimarri purlkanyatjarra-munta-ya walykumunu? Wiya, tjimarri purlkanyatjarralu-tjananyantaya ngarltumaaltu payira kanyilpayi. Palunyalu-tjananyantaya kunpu-kunpu tjulyara katirra kuurrpangka ngaratjunkupayi.
6 No entanto, vocês desprezam os pobres. Por acaso, não são os ricos que exploram vocês e os arrastam para serem julgados nos tribunais?
7 Palunyalu-ya puru yini Tjiitjanya panypurangkupayi tjiinya yini walykumunu nyuntulu-yan mularrkulirnu palunyanya.
7 São eles que falam mal do bom nome que Deus deu a vocês.
8 Tjiinya Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantitjanya ngaapirinypa ngarala: tjiinya yarnangu kutjupaku ngarlturringkula palyaratjaku. Tjiinyakurlunkun yungarralu kulira walykumunu palyanma, palunyapirinypa. Nyangka-yan palunyanya wangarnarralu kulira palyaranytjalu mularrpa walykumunulu palyanma.
8 Se vocês obedecerem à lei do Reino, estarão fazendo o que devem, pois nas Escrituras Sagradas está escrito: “Ame os outros como você ama a você mesmo.”
9 Nyangka-tjinguru-rna wati tjimarri purlkanyatjarra nyaku pukurlarriku. Palunyalu-rna wati nyarra tjimarrimaalpa nyaku wantiku. Tjiinya-rna palyamunu palyara. Palunyalu-rna puru Mama Kuurrku wangka panypurangkula.
9 Mas, se vocês tratam as pessoas pela aparência, estão pecando, e a lei os condena como culpados.
10 Yuwa, Mama Kuurrku wangka pirni ngarala. Nyangka tjinguru-rna wangka kutju panypurangku. Tjiinya-rna wangka pirninyartu panypurangkula.
10 Porque quem quebra um só mandamento da lei é culpado de quebrar todos.
11 Tjiinya Mama Kuurrtu yaka-yakarnu wantingu, “Kutjupaku kurringka ngarrinytjamaaltu wantima.” Nyangka puru yaka-yakarnu wantingu mirri pungkutjamaaltu wantirratjaku. Nyangka-tjinguru-rna walykumunulu kutjupaku kurringka ngarrinytjamaaltu wantiku. Parturtu-rna yanku mirri pungku. Tjiinya-rna Mama Kuurrku wangka pirninyartu panypurangkula.
11 Pois o mesmo que disse: “Não cometa adultério” também disse: “Não mate”. Mesmo que você não cometa adultério, será culpado de quebrar a lei se matar.
12 Yuwa, wangka-la walykumunu wangkama. Palunyalu-la palyarungu nyinama. Nyangkayi Mama Kuurrtu nyangama palunyaku wangka-lan kurrurnpa wuyurrtu kulira palyaranyangka.
12 Falem e vivam como pessoas que serão julgadas pela lei que nos dá a liberdade.
13 Tjiinya-tjinguru-rna yarnangu kutjupanya ngarltumaaltu nyaku wantiku. Palunyangka-rni ngula Mama Kuurrtu kuurrpa purlkanyangka ngaratjuralpi ngarltumaaltu tjapilku. Tjinguru-rna kutjupanya ngarltunytjulu kanyinma. Nyangka Mama Kuurrtu-rni tjapiranyangka-rna ngurlumaalpa ngaraku.
13 Quando Deus julgar, não terá misericórdia das pessoas que não tiveram misericórdia dos outros. Mas as pessoas que tiveram misericórdia dos outros não serão condenadas no Dia do Juízo Final.
14 Yuwa kurta tjurtupirti, tjinguru-rna watjalku ngayulu-rna kulilpayi nyinarranytjalu. Palunyalu-rna kutjupaku ngarlturringkula palyantjamaaltu wantima. Wiya, Mamalu-rni wankarunkukitjamunu.
14 Meus irmãos, que adianta alguém dizer que tem fé se ela não vier acompanhada de ações? Será que essa fé pode salvá-lo?
15 — ausente —
15 Por exemplo, pode haver irmãos ou irmãs que precisam de roupa e que não têm nada para comer.
16 — ausente —
16 Se vocês não lhes dão o que eles precisam para viver, não adianta nada dizer: “Que Deus os abençoe! Vistam agasalhos e comam bem.”
17 Tjinguru-rna Mamanya kulilpayi. Palunyalu-rna kutjupaku ngarlturringkula palyantjamaaltu wantipayi. Tjiinya-rna yarlamayura.
17 Portanto, a fé é assim: se não vier acompanhada de ações, é coisa morta.
18 Nyangka-ya kutjupatjarralu watjalpayi, “Palyanyu kutjupatjarralu-ya Mamanya kulilpayi. Nyangka-ya kutjupatjarralu palyalpayi.” Wiya, wangka palunyapirinypa tjukarurru wiya. Yarnangu pirnilu-ya purtu nyaku tjiinya-yan Mamanya kuliranyangkakutju. Ngarna-yan Mamaku wangka wangarnarralu kulira palyanma. Nyangka-ya pirnilu nyakulalpi watjalku, “Ngaalu-ya Mamanya mularrkulira.”
18 Mas alguém poderá dizer: “Você tem fé, e eu tenho ações.” E eu respondo: “Então me mostre como é possível ter fé sem que ela seja acompanhada de ações. Eu vou lhe mostrar a minha fé por meio das minhas ações.”
19 Nyuntulu-munta-yan kulira Mama Kuurrnga kutju nyinarranyangka? Yuwa, walykumunulu-yan kulira. Nyangka mamu pirnilutarrartu-ya palunyapirinypa kulilpayi. Tjiinya-ya kulira Mama Kuurrku ngurlu tiltirrmankupayi.
19 Você crê que há somente um Deus? Ótimo! Os demônios também creem e tremem de medo.
20 Yuwa, tjinguru-rna Mama Kuurrku wangka kulinmakutju. Palunyalu-rna wangarnarralu palyantjamaaltu wantima. Tjiinya-rna yarlamayura. Nyangka-munta-yan mula-mularringkula ngayulu-tjananyarnanta watjaranyangka? Tjinguru-yan purtu kulira. Nyangka-tjananyarnanta tjukurrpa ngaanya watjalku.
20 Seu tolo! Vou provar-lhe que a fé sem ações não vale nada.
21 Kulilpayi-yan tjukurrpa Yayipuramanya ngayuku-lampa tjamutjarra. Tjiinya-lu Mama Kuurrtu watjarnu, “Nyuntulu-rnin tjukarurru nyinarra ngayula mirangka.” Nyaatjanungka-lu palunyapirinypa watjarnu? Wiya, katjanku Yayitjikinya katingu mirri pungkula Mama Kuurrku nintilkitjalu. Palunyanguru-lu palunyapirinypa watjarnu.
21 Como é que o nosso antepassado Abraão foi aceito por Deus? Foi pelo que fez quando ofereceu o seu filho Isaque sobre o altar.
22 — ausente —
22 Veja como a sua fé e as suas ações agiram juntas. Por meio das suas ações, a sua fé se tornou completa.
23 — ausente —
23 Assim aconteceu o que as Escrituras Sagradas dizem: “Abraão creu em Deus, e por isso Deus o aceitou.” E Abraão foi chamado de “amigo de Deus”.
24 Yuwa, tjinguru-lan kulirakutju, nyangka Mamalu kamu watjalku tjiinya-lan palunyala mirangka tjukarurru nyinarranyangka. Ngarna-lan palunyaku wangka wangarnarralu kulira palyaranyangka Mama Kuurrtu watjalku tjukarurru-lan nyinarranyangka.
24 Assim, vocês veem que a pessoa é aceita por Deus por meio das suas ações e não somente pela fé.
25 Puru kulinma minyma Rayipanya. Tjiinya wati pirninya minyma palunyangka ngarripayi. Nyangka Mama Kuurrtu-lu watjarnu, “Nyuntulu-rnin tjukarurru nyinarra ngayula mirangka.” Nyaatjanungka-lu palunyapirinypa watjarnu? Wiya, minyma palunyalu walykumunu palyarnu. Tjiinya Yitjurayilku tjamu kutjarra-pulanya nyakulalpi tjarrpatjuralpi kumpitjunu. Tjiinya-pula wiyapirinypa pitjangu ngurra nyakula mapitjala tjakultjunkukitja. Nyangka-pulanya kumpitjunu kanyirnu yarla kutjupawana witurnu tjiinya-pulanyaya nyakula pungkutjakutarrartu.
25 Foi o que aconteceu com a prostituta Raabe, quando hospedou os espiões israelitas e os ajudou a sair da cidade por outro caminho. Deus a aceitou pelo que ela fez.
26 Tjinguru-rna Mama Kuurrnga kulinmakutju. Palunyalu-rna walykumunu palyantjamaalpa nyinama. Tjiinya-rna yingkarta wiya nyinama. Tjiinyakurlu ngaalypa wiyarringkulalpi mirri ngarrima, palunyapirinypa.
26 Portanto, assim como o corpo sem o espírito está morto, assim também a fé sem ações está morta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.