Marcos 14
Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NVT
1 Nyangka ngamurringu ngaralanytja ngurra kutjarratjanu turlku Wayirntankutjanya puru Nyuma Tjalpu Ngalkupayinya ngaratjaku. Tjiinya-ya lurrtjurringkula kulilpayi nyarra kutjulpirtu Yiitjipula ngarangu, palunyanya. Nyangka tjurrtjuku puurrpa pirnilu puru Mawutjaku wangka nintipungkupayilu-ya wangkarra kuliranytja Tjiitjanya kumpiltu tjulyara mirri pungkukitjalu.
1 Faltavam dois dias para a Páscoa e para a Festa dos Pães sem Fermento. Os principais sacerdotes e mestres da lei ainda procuravam uma oportunidade de prender Jesus em segredo e matá-lo.
2 Palunyalu-ya watjaranytja, “Wiya, kuwarripa-la wanti yarnangu pirni-ya turlkuku pitjangu nyinarranyangka, tjiinya-lanyaya yapungka yatultjakutarra.”
2 “Mas não durante a festa da Páscoa, para não haver tumulto entre o povo”, concordaram entre eles.
3 Nyangka Tjiitjanya yiwarla Patjanila nyinarranytja. Palunyalu Tjayimanku ngurrangka tjarrpangu. Wati palunyanya kutjulpirtu purrtjutjarra nyinarrayirnu wiyarringu. Nyangka Tjiitjalu nyinarra mirrka ngalkulanytja. Nyangka minyma kutju tjarrparra pitjangu. Palunyalu puturlpa parnti walykumunutjarra kanyiranytja. Tjiinya tjimarri purlkanyangka mantjintjatjanulu katinytja. Palunyalu puturlpa yarlaralpi parnti walykumununya tjutirnu Tjiitjaku katangka.
3 Enquanto isso, Jesus estava em Betânia, na casa de Simão, o leproso. Quando ele estava à mesa, uma mulher entrou com um frasco de alabastro contendo um perfume caro, feito de essência de nardo. Ela quebrou o frasco e derramou o perfume sobre a cabeça dele.
4 Nyangka-ya yarnangu kutjupatjarralu nyakulalpi mirrparnarringu. Palunyalu-yanku ngaparrkulu watjaranytja, “Nyaakunyka parnti walykumununya katingu wiilypungu?
4 Alguns dos que estavam à mesa ficaram indignados. “Por que desperdiçar um perfume tão caro?”, perguntaram.
5 Wiya-tjinguru nintiralpi tjimarri purlkanya mantjinma, 300-pirinypa. Palunyalu-tjinguru-tjanampa nyirnurru nyinapayiku nintinma.” Tjiinya-ya mula-mulalu tjumara watjaranytja.
5 “Poderia ter sido vendido por trezentas moedas de prata, e o dinheiro, dado aos pobres!” E repreenderam a mulher severamente.
6 Nyangka Tjiitjalu-tjananya watjarnu, “Nyaaku-yan yayirnirringkula watjara? Wanti-luya. Tjiinyamarntu-tju walykumunu palyarnu.
6 Jesus, porém, disse: “Deixem-na em paz. Por que a criticam por ter feito algo tão bom para mim?
7 Tjiinya-tjananyanta nyirnurru nyinapayi pirninya nyuntulawana tirtu nyinarra-wananma. Nyangka-yan nyakula yirringkanama. Nyangka ngayulu-tjananyarnanta tirtu nyinakitjamunu.
7 Vocês sempre terão os pobres em seu meio e poderão ajudá-los sempre que desejarem, mas nem sempre terão a mim.
8 Tjiinya minyma ngaalu yungarralu kuliralpi palyarnu. Tjiinya parnti walykumununya-rni tjutirnu tamarlmanupirinypa ngula-rniya mirri pulpangka tjarrpatjunkutjaku.
8 Ela fez o que podia e ungiu meu corpo de antemão para o sepultamento.
9 Kulinma-ya ngaanya. Tjiinya manta lipiwanalu-ya tjukurrpa walykumununya watjaranytjalu minyma ngaanyatarrartu kulira watjanma.”
9 “Eu lhes digo a verdade: onde quer que as boas-novas sejam anunciadas pelo mundo, o que esta mulher fez será contado, e dela se lembrarão”.
10 Nyangka wanalpayi Tjuuta-Kariyarrtu kuliranytja Tjiitjanya yinytjanulu nintilkitjalu. Palunyanyatarrartu Tjiitjalu ngurrkarntanu nyangka-ya 12-pa nyinarranytja. Nyangka pakara yanu tjurrtjuku puurrpa pirningka watjarnu, “Tjiitjanya-munta-tjanamparnanku yinytjanulu nintilku?”
10 Então Judas Iscariotes, um dos Doze, foi aos principais sacerdotes para combinar de lhes entregar Jesus.
11 Nyangka-ya kuliralpi pukurlarringu. Palunyalu-ya kalkurnu tjimarri ngaparrtjika nintilkitjalu. Nyangka palunyanguru Tjuutalu kuliranytja, “Yaaltjilu-tjanamparna Tjiitjanya nintilku?”
11 Quando souberam por que ele tinha vindo, ficaram muito satisfeitos e lhe prometeram dinheiro. Então ele começou a procurar uma oportunidade para trair Jesus.
12 Nyangkalta turlku Wayirntankutjanya puru Nyuma Tjalpu Ngalkupayinya ngarangu. Tjiinya-ya tjiipu warlangu pungkupayi ngalkukitjalu. Nyangka wanalpayi pirnilu-ya Tjiitjanya tjapirnu, “Wanytjatja-latju yanku mirrka kuka paalku ngalkula-lan Wayirntankutjanya kuliltjaku?”
12 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento, quando o cordeiro pascal era sacrificado, os discípulos de Jesus lhe perguntaram: “Onde quer que lhe preparemos a refeição da Páscoa?”.
13 Nyangka wanalpayi kutjarra witurnu, “Yarra-pula yiwarlakutu. Palunyalu nyawa wati kapi tjarlitjarra waalkarrara pitjanyangka
13 Então Jesus enviou dois deles a Jerusalém, com as seguintes instruções: “Ao entrarem na cidade, um homem carregando uma vasilha de água virá ao seu encontro. Sigam-no.
14 wanala ngurrakutu. Palunyalu ngurra yungarranya watjala, ‘Yuwa, Nintipungkupayilu-linyatju witurnu. Ruumpa wanytjanya ngarala mirrka-latju ngalkula Wayirntankutjanya kuliltjaku?’
14 Digam ao dono da casa em que ele entrar: ‘O Mestre pergunta: Onde fica o aposento no qual comerei a refeição da Páscoa com meus discípulos?’.
15 Nyangkalta-pulanyanta ruumpa purlkanya katalarrangkatja nintitjunku tamarlmanu wantitjalu. Nyangka-pulan mirrka kuka paalku tjunku wantiku.”
15 Ele os levará a uma sala grande no andar superior, que já estará arrumada. Preparem ali a refeição”.
16 Nyangka wanalpayi kutjarralu-pula yanu nyangu wati palunyanya kapitjarra waalkarrannyangka. Wanarayirnu-pula ngurrangka tjarrpatjunu. Palunyalu-pula marlawanalu tjarrparralpi ngurra yungarranya tjapirnu, “Ruumpa wanytjangka-latju mirrka ngalku Wayirntankutjanya kulilku?” Nyangka katalarrangkatjanya nintitjunu. Palunyangka-pula mirrka kuka paarayirnu tjunu wantirra marlaku yanu Tjiitjalakutu.
16 Então os dois discípulos foram à cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito, e ali prepararam a refeição da Páscoa.
17 Nyangka tjirntu tjarrpanyangka Tjiitjanya puru wanalpayi 12-nyatarrartu-ya yanu ngurra palunyangka tjarrparralpi nyinakatingu mirrka ngalkukitja.
17 Ao anoitecer, Jesus chegou com os Doze.
18 Nyinarra-ya ngalkulanyangka Tjiitjalu watjarnu, “Kulila-ya ngaanya. Kutjulu-rni yinytjanulu nintilku, ngaa-lan lurrtju nyinarra mirrka ngalkula, palunyalu.”
18 Quando estavam à mesa, comendo, Jesus disse: ‘Eu lhes digo a verdade: um de vocês que está aqui comendo comigo vai me trair”.
19 Nyangka-ya kuliralpi tjurlpilyarringu. Palunyalu-ya kutju-kutjulu watjaranytja, “Wiya, ngayulumaalpa-rna-kulila.”
19 Aflitos, eles protestaram: “Certamente não serei eu!”.
20 Nyangka Tjiitjalu watjarnu, “Ngaa-yan 12-pa nyinarra. Nyangka kutjulu ngaa nyuma-litju panikinpa kutjungkartu tjalatjura, palunyalu-rni yinytjanulu nintilku.
20 Jesus respondeu: “É um dos Doze. É alguém que come comigo da mesma tigela.
21 Yuwa, Katja Yarnangurrinytjanya-rna mirrirringku tjiinya Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantitjanya ngarala, palunyapirinypartu. Nyangka-ra palyamunu ngaraku wati ngaa yinytjanulu-rni nintilku, palunyaku. Tjiinya-ra palyamunu purlkanya ngaraku. Tjinguru wati palunyanya yirti ngarrinytjamaalpa parrkangkartu ngarama. Nyangka-tjinguru-ra palya ngarama.”
21 Pois o Filho do Homem deve morrer, como as Escrituras declararam há muito tempo. Mas que terrível será para aquele que o trair! Para esse homem seria melhor não ter nascido”.
22 Nyangka-ya nyinarra mirrka ngalkulanytja. Nyangka Tjiitjalu nyuma mantjirnu. Palunyalu Mama Kuurrnga marninypungkulalpi kartarntanu-tjanampa nintirnu. Palunyalu watjarnu, “Mantjila-ya ngala. Ngaanya-tju ngayuku yarnangupirinypa.”
22 Enquanto comiam, Jesus tomou o pão e o abençoou. Em seguida, partiu-o em pedaços e deu aos discípulos, dizendo: “Tomem, porque este é o meu corpo”.
23 Nyangka panikinpa wamatjarra mantjirnu. Palunyalu Mama Kuurrnga puru marninypungkulalpi nintirnu-tjanampa. Nyangka-ya tjikirnu.
23 Então tomou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois, entregou-o aos discípulos, e todos beberam.
24 Nyangka-tjananya watjarnu, “Ngaanya-tju ngayuku yirramipirinypa. Nyangka tjukurrpa Mama Kuurrtu watjarnu wantitjanya tirtu ngaraku ngarama ngayulu-rnatju yirrami wiilypungkulalpi mirrirriku, palunyangka.
24 Então Jesus disse: “Este é o meu sangue, que confirma a aliança. Ele é derramado como sacrifício por muitos.
25 Kulinma-ya ngaanya. Wama ngaapirinypa-rna puru tjikilkitjamunu. Tjiinya-rna nyinarrayilku, nyangka Mama Kuurrnga puurrarriku nyinarranyangka-rna wama kutjupa tjikilku.”
25 Eu lhes digo a verdade: não voltarei a beber vinho até aquele dia em que beberei um vinho novo no reino de Deus”.
26 Nyangka-ya turlku yinkarra pakara yanu purli Yalapalakutu.
26 Então cantaram um hino e saíram para o monte das Oliveiras.
27 Nyangka Tjiitjalu-tjananya watjarnu, “Pirnilurtu-rniyan wantirra kukurraalku. Tjiinya Payipulta kutjulpirtu kamparntalpa walkatjunu wantingu ngaapirinypa ngarala, ‘Mama Kuurrtu tjiipu miranykanyilpayinya pungku mirrirntanku. Nyangka-ya tjiipu pirninya wililyarrara kukurraalku.’
27 No caminho, Jesus disse: “Todos vocês me abandonarão, pois as Escrituras dizem: ‘Deus ferirá e as ovelhas serão dispersas’.
28 Nyangka-rna mirritjanu wanka pakara kurranyu yanku Kalalilakutu. Nyangka-rniyan marlawanalu wanalku lurrtjurriku.”
28 Mas, depois de ressuscitar, irei adiante de vocês à Galileia”.
29 Nyangka Piitalu watjarnu, “Wiya, ngayulu-rnanta wantikitjamunu. Tjingurunta-ya wanalpayi ngaalu wantirra yanku. Nyangka ngayulu-rnanta wantikitjamunu.”
29 Pedro declarou: “Mesmo que todos os outros o abandonem, eu jamais farei isso”.
30 Nyangka Tjiitjalu watjarnu, “Piita, kulila-rni. Munga kuwarrinya-tjun marnkurrara ngurrparringku. Palunyalultan kulilku tjuki-tjuki kutjarrara mirrarranyangka.”
30 Jesus respondeu: “Eu lhe digo a verdade: esta mesma noite, antes que o galo cante duas vezes, você me negará três vezes”.
31 Nyangka tungun-tungunarringkulalpi watjarnu, “Wiya, palunyapirinypa-rna mayulkitjamunu. Tjiinya-lin lurrtjurtu mirrirringku.”
31 Pedro, no entanto, insistiu enfaticamente: “Mesmo que eu tenha de morrer ao seu lado, jamais o negarei!”. E todos os outros discípulos disseram o mesmo.
32 Nyangka-ya Tjiitjanya puru palunyaku wanalpayinyatarrartu kutipitjangu ngurra yini Katjamanilakutu. Nyangka-tjananya watjarnu, “Ngaangka-ya nyinama. Nyangka-rna yarra Mamala tjapila.”
32 Então foram a um lugar chamado Getsêmani, e Jesus disse a seus discípulos: “Sentem-se aqui enquanto vou orar”.
33 Nyangka-tjananya Piitanya, Tjayiminya, Tjuunngatarrartu yarltirra katingu. Palunyangkartu-ra tjuni tjurlpilyarringu.
33 Levou consigo Pedro, Tiago e João e começou a sentir grande pavor e angústia.
34 Palunyalu-tjananya watjarnu, “Tjuni-rna tjurlpilyarringu. Nyangka kurrurnpa-rni puurntara kanyira. Kulila-ya. Ngaangurulu-ya nyinarra wanka-wankalu tjapinma.”
34 “Minha alma está profundamente triste, a ponto de morrer”, disse ele. “Fiquem aqui e vigiem.”
35 — ausente —
35 Ele avançou um pouco e curvou-se até o chão. Então orou para que, se possível, a hora que o esperava fosse afastada dele.
36 — ausente —
36 E clamou: “Aba, Pai, tudo é possível para ti. Peço que afastes de mim este cálice. Contudo, que seja feita a tua vontade, e não a minha”.
37 Nyangka marlaku pitjalalpi nyangu wanalpayi marnkurrnga-ya kunkunpa ngarrirranyangka. Palunyalu Piitala watjarnu, “Tjayiman, kunkunarringu-partan? Rawalu-partan wanka-wankalu tjapiranytjamunu?”
37 Depois, voltou aos discípulos e os encontrou dormindo. “Simão, você está dormindo?”, disse ele a Pedro. “Não pode vigiar comigo nem por uma hora?
38 Nyangka-tjananya watjarnu, “Wanka-wankalu-ya tjapinma tjiinya mamulu-tjananyanta punkatjingaltjakutarra. Tjiinya-yan wuyurrpa nyinarranytja tjapilkitja. Parturtu-yan ngalya nyuurru-nyuurrurringu kunkunarringu.”
38 Vigiem e orem para que não cedam à tentação, pois o espírito está disposto, mas a carne é fraca.”
39 Nyangka puru yanu tjapilkitja. Palunyalu wangka kutjunyartu puru watjaranytja.
39 Então os deixou novamente e fez a mesma oração de antes.
40 Palunyalu marlaku pitjalalpi nyangu puru-ya kunkunpa ngarrirranyangka. Tjiinyamarntu-ya ngalya nyuurru-nyuurrurringu. Nyangka-tjananya watjarnu, “Puru-watjala-yan kunkunarringu?” Nyangka-ya purtu kulirnu watjalkitjalu.
40 Quando voltou pela segunda vez, mais uma vez encontrou os discípulos dormindo, pois não conseguiam manter os olhos abertos. Eles não sabiam o que dizer.
41 Nyangka puru yanu palunyaku Mamangka tjapiranytja. Palunyalu marlakulu pitjangu-tjananya watjarnu, “Tirtu-parta-yan kunkunpa ngarrima? Wartalpitjanu-ya wanti. Ngaa-ya wati palyamunu pirnilu-rniya pitjangu Katja Yarnangurrinytjanya tjulyalkitja.
41 Ao voltar pela terceira vez, disse: “Vocês ainda dormem e descansam? Basta; chegou a hora. O Filho do Homem está para ser entregue nas mãos de pecadores.
42 Pakala-ya nyangka-la mapitja nyawa. Wati ngaa pitjangu yinytjanulu-rni nintilkitja.”
42 Levantem-se e vamos. Meu traidor chegou”.
43 Nyangka tjaangkartu wanalpayi Tjuutanya waalkarrara pitjangu. Puru-ya pirnipurlka pitjangu kunmarnu purlkanyatjarra puru kupulutjarra. Tjiinya-tjananya yirna pirnilu, tjurrtjuku puurrtu, puru Mawutjaku wangka nintipungkupayilu-ya witurnu wantingu.
43 No mesmo instante, enquanto Jesus ainda falava, Judas, um dos Doze, chegou com uma multidão armada de espadas e pedaços de pau. Tinham sido enviados pelos principais sacerdotes, mestres da lei e líderes do povo.
44 Tjiinya kutjulpirtulpi Tjuutalu-tjananya ngarnmanymanu wantingu, “Wati nyarra ngayulu-rna nyunytjulku, palunyanya-ya tjulyara makati.”
44 O traidor havia combinado com eles um sinal: “Vocês saberão a quem devem prender quando eu o cumprimentar com um beijo. Então poderão levá-lo em segurança”.
45 Nyangka Tjiitjalakutu pitjangu watjarnu, “Yuwa Puurr.” Nyangkalta-lu nyunytjurnu.
45 Assim que chegaram, Judas se aproximou de Jesus. “Rabi!”, exclamou ele, e o beijou.
46 Nyangka-ya Tjiitjanya tjulyarnu kanyiranytja.
46 Os outros agarraram Jesus e o prenderam.
47 Nyangka wati kutju ngamu ngaralanytjalu kunmarnu purlkanyanku yilaralpi wati kutju pina katapungu, tjiinya tjurrtjuku puurrpa purlkanyaku waarka palyalpayinya.
47 Mas um dos que estavam com Jesus puxou a espada e feriu o servo do sumo sacerdote, cortando-lhe a orelha.
48 Nyangka Tjiitjalu-tjananya wati pirninya watjarnu, “Nyaaku-rniyan kunmarnu purlkanya puru kupulutjarra pitjangu tjulyalkitja? Ngayulu-munta-rna mirri pungkupayi?
48 Jesus perguntou: “Por acaso sou um revolucionário perigoso, para que venham me prender com espadas e pedaços de pau?
49 Wiya, tjirntu kutjupa tjirntu-tjananyarnanta nyinarra nintipungkulanytja tjurrtju purlkanyangka. Nyangka-rniyan tjulyantjamaaltu wantirranytja. Wiya, Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantitjanya ngarala tjiinya-rniyan tjulyara katitjaku.”
49 Por que não me prenderam no templo? Todos os dias estive ali, no meio de vocês, ensinando. Mas estas coisas estão acontecendo para que se cumpra o que dizem as Escrituras”.
50 Palunyangkartu-ya wanalpayi pirnilu wantirra ngurlu kukurraarnu.
50 Então todos o abandonaram e fugiram.
51 Nyangka wati yangupala kutjulunku warntu piin-piintakutju tjuturnu yangatjuralpi Tjiitjanya marlawanalu ngurlura wanarnu. Nyangka-ya warrmarlalu nyakulalpi tjulyalkitjangka
51 Um jovem que os seguia vestia apenas um lençol de linho. Quando a multidão tentou agarrá-lo,
52 warntu yurulypungkula nikirrpalya kukurraarnu. Nyangka-ya warntukutju kanyiranytja.
52 ele deixou para trás o lençol e escapou nu.
53 Nyangkalta-ya Tjiitjanya katingu tjurrtjuku puurrpa purlkanyaku yiwarlakutu. Palunyangka-ya tjurrtjuku puurrpa, puru yirna pirninya, puru Mawutjaku wangka nintipungkupayinya kapurturringu nyinarranytja.
53 Levaram Jesus para a casa do sumo sacerdote, onde estavam reunidos os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei.
54 Nyangka Piitalu tiwawanalu wanarayintja. Palunyalu yiwarla yaarrpa palunyangka tjarrpangu. Palunyalu-tjananya purlinymanta pirningka lurrtjurringkulalpi nyinakatingu. Palunyalu waru ngantjiranytja.
54 Pedro seguia Jesus de longe e entrou no pátio do sumo sacerdote. Ali, sentou-se com os guardas para se aquecer junto ao fogo.
55 Nyangka-ya tjurrtjuku puurrpa pirni puru kantjulpa pirninya kaninytjarra nyinarranytja. Palunyalu-ya ngurriranytja pitjala-ya watjaltjaku Tjiitjalu palyamunu palyannyangka-ya mirritjunkukitjalu. Palunyapirinypa watjaltjaku-ya purtu ngurriranytja.
55 Lá dentro, os principais sacerdotes e todo o conselho dos líderes do povo tentavam, sem sucesso, encontrar provas contra Jesus, para que pudessem condená-lo à morte.
56 Tjiinya pirnilu-ya pitjala mayura watjaranytja. Palunyalu-ya tjukurrpa kutju watjaranytjamunu.
56 Muitas testemunhas falsas deram depoimentos, mas elas se contradiziam.
57 Nyangkalta wati kutjupatjarralu-ya pakaralpi mayurnu watjarnu,
57 Por fim, alguns homens se levantaram e apresentaram o seguinte testemunho falso:
58 “Wiya, kulirnu-latju wati ngaalu ngaapirinypa watjaranytja. Tjurrtju purlkanya nyarra watilu-ya palyarnu, ngayulu-rnanyu purlparrpungku. Palunyalu-rnanyu kutjupanya palyalku ngurra kutjarratjanulu. Tjiinyanyu watilu-ya palyaltjakumunu. Ngarna palunyalu kutjulunyu palyalku.”
58 “Nós o ouvimos dizer: ‘Destruirei este templo feito por mãos humanas e em três dias construirei outro, não feito por mãos humanas’”.
59 Wati palunyalutarra-ya tjukurrpa kutju watjaranytjamunu.
59 Mas nem assim seus depoimentos eram coerentes.
60 Nyangka tjurrtjuku puurrpa purlkanyalu pakaralpi Tjiitjanya watjarnu, “Nyuntulun kulira wati ngaalunta-ya watjaranyangka. Mularrpa-munta-ya watjara?”
60 Então o sumo sacerdote se levantou diante dos demais e perguntou a Jesus: “Você não vai responder a essas acusações? O que tem a dizer em sua defesa?”.
61 Nyangka kanmarrpa tirtu ngaralanytja. Nyangka puurrpa palunyalu puru tjapirnu, “Nyuntulu-muntan Kurayitjanya, Mama Kuurrku Katja?”
61 Jesus, no entanto, permaneceu calado e não deu resposta alguma. Então o sumo sacerdote perguntou: “Você é o Cristo, o Filho do Deus Bendito?”.
62 Nyangka Tjiitjalu watjarnu, “Yuwa, palunyanya-rna. Nyangka ngula-rniyan nyaku Katja Yarnangurrinytjanya-rna Mama Kuurrta yitingka nyinapayinya yutuwaringka tjarungaralayinnyangka.”
62 “Eu sou”, disse Jesus. “E vocês verão o Filho do Homem sentado à direita do Deus Poderoso e vindo sobre as nuvens do céu.”
63 — ausente —
63 Então o sumo sacerdote rasgou as vestes e disse: “Que necessidade temos de outras testemunhas?
64 — ausente —
64 Todos ouviram a blasfêmia. Qual é o veredicto?”. E todos o julgaram culpado e o condenaram à morte.
65 Nyangka kutjupatjarralu-ya Tjiitjanya tjuupungkulanytja. Palunyalu-ya kuru karrpiralpi pungkula tjapiranytja, “Nganalunta pungu?” Nyangka purlinymanta pirnilu-ya tjulyaralpi maralutarra ngaparrku yurntura pungkulanytja.
65 Então alguns deles começaram a cuspir em Jesus. Vendaram seus olhos e lhe deram socos. “Profetize para nós!”, zombavam. E os guardas lhe davam tapas enquanto o levavam.
66 Nyangka tjiinya Piitanya yiwarla yaarrta tirtu nyinarranytja. Nyangka kungka nyarra tjurrtjuku puurrpa purlkanyaku waarka palyalpayi pitjangu.
66 Enquanto isso, Pedro estava lá embaixo, no pátio. Uma das criadas que trabalhava para o sumo sacerdote passou por ali
67 Palunyalu nyangu Piitalu nyinarra waru ngantjiranyangka. Palunyalu yiiku nyakulalpi watjarnu, “Nyuntulutarrartun Tjiitja-Natjarinyamartatjingka lurrtju parrapitjalayintja.”
67 e viu Pedro se aquecendo junto ao fogo. Olhou bem para ele e disse: “Você é um dos que estavam com Jesus de Nazaré”.
68 Nyangka-parturtu watjarnu, “Wiya, ngurrpa-rna. Nyaapan watjara? Purtu-rnanta kulira.” Nyangka pakaralpi tuunguru ngaralanytjalu kulirnu tjuki-tjuki mirranyangka.
68 Ele, porém, negou. “Não faço a menor ideia do que você está falando!”, disse, e caminhou em direção à saída. Naquele instante, o galo cantou.
69 Nyangka kungka palunyalu nyakulalpi pirningkartu-tjananya watjarnu, “Wiya, ngaanyatarrartu-kulila wati palunyaku wanalpayi.”
69 Quando a criada o viu ali, começou a dizer aos outros: “Este homem com certeza é um deles!”.
70 Nyangka Piitanya puru ngurrparringu.
70 Mas Pedro negou novamente. Um pouco mais tarde, alguns dos que estavam por lá confrontaram Pedro, dizendo: “Você deve ser um deles, pois é galileu”.
71 Nyangka Piitalu watjarnu, “Wati pala-yan watjaranytja, palunyaku-rna ngurrpa. Mularrpa-tjananyarnanta tjukarurrulu watjara. Tjinguru-rna mayura watjaranyangka Mama Kuurrtu-rni palya pungku.”
71 Ele, porém, começou a praguejar e jurou: “Não conheço esse homem de quem vocês estão falando!”.
72 Nyangkalta tjuki-tjuki purlkanya puru mirrangu. Nyangka Piitalu kulirnu Tjiitjalu watjarnu, “Marnkurrara-tjun ngurrparringkulalpi kulilku tjuki-tjuki kutjarrara mirranyangka.” Nyangka wangka palunyanya kuliralpi kurntarringu. Palunyalulta purlkanya yulangu.
72 E, no mesmo instante, o galo cantou pela segunda vez. Então Pedro se lembrou das palavras de Jesus: “Antes que o galo cante duas vezes, você me negará três vezes”. E começou a chorar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.