Atos 13

Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Nyangka Yantiyakala-ya wanalpayi pirni nyinarra lurrtjurringkulanytja. Tjiinya-ya Mama Kuurrku wangka kulira tjakultjunkupayi puru nintipungkupayi nyinarranytja, yini ngaanya-ya: Paanapayinya, Tjimiyannga tjiinya yini kutjupa Marunya-ya tjapilpayi, Lutjiyanya Tjaarininyamartatji, Tjuulnga, Manayinnga. Tjiinya Manayinnga puurrpa Yaratanya-pula kawaku nyinarrayirnu purlkarringu, palunyanya.
1 Na igreja de Antioquia havia profetas e mestres: Barnabé, Simeão, chamado Níger, Lúcio de Cirene, Manaém, que fora criado com Herodes, o tetrarca, e Saulo.
2 Nyangka wati palunyalu-ya lurrtjurringkula Mama Kuurrnga marninypungkulanytja. Palunyalu-ya mirrka wantirra Mamala tjapiranytja. Palunyangka Kuurti Walykumunulu-tjananya watjarnu, “Paanapayinya-pulanyaya Tjuulnga tjarrala wanti. Nyangka-pulayi waarka kutjupa palyala ngayulu-pulanyarna watjarnu wantitjanya.”
2 Enquanto adoravam ao Senhor e jejuavam, disse o Espírito Santo: "Separem-me Barnabé e Saulo para a obra a que os tenho chamado".
3 Nyangka-ya kuliralpi tirtu mirrka wantirra Mama Kuurrta tjapiranytja. Palunyalu-pulanyaya witulkitjalu mara katangka tjunkulalpi tjapirnu. Nyangkalta-pula yanu.
3 Assim, depois de jejuar e orar, impuseram-lhes as mãos e os enviaram.
4 Nyangka Paanapayinya-pula Tjuulnga yiwarla Tjalutjiyaku kutipitjangu Kuurti Walykumunulu-pulanya witunnyangka. Palunyangka-pula pawurrpangka tatira kapiwana kutipitjangu. Pitjalayirnu-pula parrapitjangu manta kurlunypa yini Tjayipuraku. Manta palunyanya kapingka ngururrkutjarra ngaralanytja.
4 Enviados pelo Espírito Santo, desceram a Selêucia e dali navegaram para Chipre.
5 Nyangka-pula tjarungarala yanu yiwarla Tjalamiku. Palunyalu-pula Tjiyuku-tjanampa tjurrtju pirningka tjarrparra Mama Kuurrku wangka nintipungkulanytja. Nyangka Tjuun-Maakalu lurrtjurringkulalpi-pulanya yirringkaranytja.
5 Chegando em Salamina, proclamaram a palavra de Deus nas sinagogas judaicas. João estava com eles como auxiliar.
6 — ausente —
6 Viajaram por toda a ilha, até que chegaram a Pafos. Ali encontraram um judeu, chamado Barjesus, que praticava magia e era falso profeta.
7 — ausente —
7 Ele era assessor do procônsul Sérgio Paulo. O procônsul, sendo homem culto, mandou chamar Barnabé e Saulo, porque queria ouvir a palavra de Deus.
8 Nyangka Tjuultu-pula tjukurrpa watjaranyangka maparntjarra Paatjitjalu walyku-walykuranytja. Wati palunyanya Kuriki wangkapayilu-ya yini Yalimanya tjapilpayi. Nyangka wati palunyalu watjara walykuranytja puurrpa palunyalu kulira wanaltjakutarra.
8 Mas Elimas, o mágico ( esse é o significado do seu nome ) opôs-se a eles e tentava desviar da fé o procônsul.
9 Nyangka Kuurti Walykumununya Tjuulta kurrurnta wiilyngaralanytja. Tjiinya Tjuulnga-ya yini Puulngatarrartu tjapilpayi. Nyangka maparntjarranya tjukarurrulu nyangu.
9 Então Saulo, também chamado Paulo, cheio do Espírito Santo, olhou firmemente para Elimas e disse:
10 Palunyalu watjarnu, “Nyuntulun mamupirinytju watjara walyku-walykura. Nyuntulun yanyantju walykumunu palyalpayiku. Kutjupa-kutjupan tirtu mayura palyalpayi. Palunyalun Mama Kuurrku wangka tjukarurrunya kutjupankupayi.
10 "Filho do diabo e inimigo de tudo o que é justo! Você está cheio de toda espécie de engano e maldade. Quando é que vai parar de perverter os retos caminhos do Senhor?
11 Nyangka kuwarrinta Mama Kuurrtu pampulku. Nyangkan kurutjarrarriku nyinama. Nyinarrayilkun marlakurtu kuru yarlarriku.”
11 Saiba agora que a mão do Senhor está contra você, e você ficará cego e incapaz de ver a luz do sol durante algum tempo". Imediatamente vieram sobre ele névoa e escuridão, e ele, tateando, procurava quem o guiasse pela mão.
12 Nyangka puurrpa palunyalu nyangu Yalimanya kurutjarrarrinyangka mula-mularringkulalpi Katungkatjanya wanarnu. Tjiinya tjukurrpa Katungkatjanyatjarra kulirnu kata paarnarrarnu.
12 O procônsul, vendo o que havia acontecido, creu, profundamente impressionado com o ensino do Senhor.
13 Nyangka Puulnga-ya pawurrpangka tatira yiwarla Payipatjanya wantirra mapitjangu. Kapiwana-ya pitjalayirnu parrapitjangu yiwarla Puukaku nyarra ngurra Pampiliyala ngarala, palunyaku. Palunyalanguru Tjuun-Maakalu-pulanya Puulnga Paanapayinya wantirra marlaku yanu Tjurutjamaku.
13 De Pafos, Paulo e seus companheiros navegaram para Perge, na Panfília. João os deixou ali e voltou para Jerusalém.
14 Nyangka-pula yiwarla Puukanya wantirra yanu pitjalayirnu yiwarla Yantiyakaku parrapitjangu ngurra Pitjitiyala ngaralanyangka. Nyangka-pula tjirntu Tjatiti yaka-yakangka Tjiyuku-tjanampa tjurrtjungka tjarrpangu nyinarranytja.
14 De Perge prosseguiram até Antioquia da Pisídia. No sábado, entraram na sinagoga e se assentaram.
15 Nyangka wati kutjulu Mawutjaku wangka nyakula watjara-wanarnu wantingu. Palunyalu Mama Kuurrku wangka kulira tjakultjunkupayilu-ya walkatjunu wantitjanya puru nyakula watjara-wanarnu wantingu. Nyangka tjurrtjungka-tjananya kanyilpayilu wati kutju witurnu yankula-pulanya tjapiltjaku. Nyangka mularrpartu mapitjangu tjapirnu, “Kurta kutjarra, mukurringkula-latju tjukurrpa-pulan watjaltjaku. Tjinguru-pulan yarnangu pirningka watjalku. Nyangka-yayi kuliralpi kurrurnpa yipilyarri.”
15 Depois da leitura da Lei e dos Profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram dizer: "Irmãos, se vocês têm uma mensagem de encorajamento para o povo, falem".
16 Nyangka Puultu pakaralpi maranku yurritjingarnu kanmarrtu-ya kuliltjaku. Palunyalu watjarnu,
16 Pondo-se de pé, Paulo fez sinal com a mão e disse: "Israelitas e gentios que temem a Deus, ouçam-me!
17 Yuwa, Mama Kuurrnga tjiinya ngayulu-lan Yitjurayilku tjamupirtilu pupakatirra marninypungkupayilu tjamupirti-lampa ngurrkarntanu ngurra Yiitjipula-ya malikingka nyinarranyangka. Tjiinya-ya nyinarrayirnu pirnirringu Mama Kuurrtu-tjananya miranykanyira kanyiranyangka. Nyangka-tjananya yayirninytjulu Yiitjipulanguru pakaltjingara katingu.
17 O Deus do povo de Israel escolheu nossos antepassados, e exaltou o povo durante a sua permanência no Egito; com grande poder os fez sair daquele país
18 Nyangka-ya Mama Kuurrta kunngalarringkula puru wangkarlkurringkulayintja mayu-mayu pitjalayintjalu. Nyangka-tjananya wantinytjamaaltu rawalu miranykanyira katirrayintja. Kanyirayirnu-tjananya kurli 40-tjanulu tirtu yirringkaranytja.
18 e os aturou no deserto durante cerca de quarenta anos.
19 Nyangka-ya ngurra Kayinanku parrapitjalalpi yarnangu ngurra 7-tatja pungu wiyarnu. Tjiinyamarntu-tjananya Mama Kuurrtu yirringkaranytja. Palunyalu-tjananya ngurra palunyangkartu nyinatjunu. Nyangka-ya ngurrararringu nyinarranytja.
19 Ele destruiu sete nações em Canaã e deu a terra delas como herança ao seu povo.
20 Tjiinya-ya Tjayikapaku yungarrapirti kutipitjangu Yiitjipula nyinarranytja. Nyangka kurli 450-tjanu palunyaku tjamupirti-ya ngurra Kayinanta ngurrararringu. Nyangka Mama Kuurrtu-tjanampa puurrpa pirni nintiranytja tjiinya-tjananyaya miranykanyiratjaku. Nyangka-ya marlangkatja-marlangkatja mirrirringkula-wanarnu wati yini Tjamiyultakuturringu. Tjiinya palunyanya Mama Kuurrku wangka kulira tjakultjunkupayi nyinarranytja.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinqüenta anos. "Depois disso, ele lhes deu juízes até o tempo do profeta Samuel.
21 — ausente —
21 Então o povo pediu um rei, e Deus lhes deu Saul, filho de Quis, da tribo de Benjamim, que reinou quarenta anos.
22 — ausente —
22 Depois de rejeitar Saul, levantou-lhes Davi como rei, sobre quem testemunhou: ‘Encontrei Davi, filho de Jessé, homem segundo o meu coração; ele fará tudo o que for da minha vontade’.
23 Nyangkalta wati palunyaku wartangkatja wati yini Tjiitjanya nintirnu Yitjurayilku tjamupirti-tjananya wankarunkutjaku kutjulpirtu kalkurnu wantitjalu.
23 "Da descendência desse homem Deus trouxe a Israel o Salvador Jesus, como prometera.
24 Nyangka Tjiitjanya yartakarrinytja kuwarripangka Tjuuntu-tjananya Yitjurayilku tjamupirtingka watjaranytja palyamunu-ya wantirra kapingka tjarrpatjaku.
24 Antes da vinda de Jesus, João pregou um batismo de arrependimento para todo o povo de Israel.
25 Palunyalu Mama Kuurrku waarka palyara-wanarnu wiyarrikitjalu watjarnu, ‘Nyaapirinypa-rniyan kulira? Tjinguru-rniyan kulira ngayulu-rna wati palunyanya Mama Kuurrtu kalkuntjanya. Wiya, palunyanya ngayula marlawana pitjaku. Nyangka ngayulupirinypa-rna palunyaku tjinapuunpa yarralkitjamunu. Ngarna wati walykumunu mularrtu-ra yarralku. Tjiinyamarntu palunyanya puurrpa purlkanya.’”
25 Quando estava completando sua carreira, João disse: ‘Quem vocês pensam que eu sou? Não sou quem vocês pensam. Mas eis que vem depois de mim aquele cujas sandálias não sou digno nem de desamarrar’.
26 Nyangka Puultu tirtu watjaranytja, “Kurtapirti, Yayipuramaku tjamupirti, kulila-rniya. Puru Tjiyu wiya pirni tjiinya Mama Kuurrnga wanalpayilu-rniya ngalyakulila. Tjiinya Mama Kuurrtu ngayuku-lampa tjukurrpa nyarra wankakutunya nintirnu kulira-lan wankarritjaku.
26 "Irmãos, filhos de Abraão, e gentios que temem a Deus, a nós foi enviada esta mensagem de salvação.
27 Nyangka-ya Tjurutjamala nyinapayilu, puru palunyaku-tjanampa puurrpa pirnilutarrartu ngurrpalurtu-yanku wankarunkupayinya wantingu, kutjupakukantjalu. Tjiinyamarntu-ya Tjatiti kutjupa Tjatiti yaka-yakangka purtu kulilpayi wangka nyarra Mama Kuurrku kulira tjakultjunkupayilu-ya walkatjunu wantitjanya tjiinya-ya nyakula watjaranyangka. Palunyalu-ya Tjiitjanya mirritjuralpi wangka palunyanyartu yartakanu.
27 O povo de Jerusalém e seus governantes não reconheceram Jesus, mas, ao condená-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Tjiinya-ya purtu ngurringarangu mirritjunkukitjalu. Parturtu-ya Payilarrtakutu katingu watjara mirritjunkutjaku.
28 Mesmo não achando motivo legal para uma sentença de morte, pediram a Pilatos que o mandasse executar.
29 Tjiinya-ya wangka pirni nyarra Payipulta kutjulpirtu walkatjunu wantitjanya yartakara-wanarnu. Nyangka-ya mirri wartangkatja mantjiralpi pulpangka tjarrpatjunu.
29 Tendo cumprido tudo o que estava escrito a respeito dele, tiraram-no do madeiro e o colocaram num sepulcro.
30 Nyangka-lu Mama Kuurrtu wanka pakaltjingarnu.
30 Mas Deus o ressuscitou dos mortos,
31 Nyangka-tjananya rawa yartakarringkulanytja. Yarnangu nyarra Tjiitjala-ya kutjulpirtu Kalalilanguru wanarnu Tjurutjamala lurrtju nyinarranytja, palunyangka-tjananya yartakarringkulanytja. Nyangka-ya tjukurrpa palunyanya kuwarrinya parrawatjara Yitjurayilku tjamupirtingka.
31 e, por muitos dias, foi visto por aqueles que tinham ido com ele da Galiléia para Jerusalém. Eles agora são testemunhas dele para o povo.
32 — ausente —
32 "Nós lhes anunciamos as boas novas: o que Deus prometeu a nossos antepassados
33 — ausente —
33 ele cumpriu para nós, seus filhos, ressuscitando Jesus, como está escrito no Salmo segundo: ‘Tu és meu filho; eu hoje te gerei’.
34 Yuwa, Mama Kuurrtu Tjiitjanya mirritjanu wanka pakaltjingarnu. Nyangka puru marlaku mirrirringkukitjamunu. Tjukurrpa palunyanyatjarra Mama Kuurrtu ngaapirinypa watjarnu,
34 O fato de que Deus o ressuscitou dos mortos, para que nunca entrasse em decomposição, é declarado nestas palavras: ‘Eu lhes dou as santas e fiéis bênçãos prometidas a Davi’.
35 Nyangka Payipulta puru ngaapirinypa ngarala,
35 Assim ele diz noutra passagem: ‘Não permitirás que o teu Santo sofra decomposição’.
36 Tjiinya Tayipirrtu palyaranytja Mama Kuurrtu watjarnu wantitjanya. Palyarayirnu mirrirringu. Nyangka-luya pulpangka tjarrpatjunu tjamupirtingka. Nyangka ngarringu yurnarringu.
36 "Tendo, pois, Davi servido ao propósito de Deus em sua geração, adormeceu, foi sepultado com os seus antepassados e seu corpo se decompôs.
37 Nyangka wati nyarra Mama Kuurrtu wankara pakaltjingarnu, palunyanya ngarrirra yurnarringkutjamunurtu.
37 Mas aquele a quem Deus ressuscitou não sofreu decomposição.
38 — ausente —
38 "Portanto, meus irmãos, quero que saibam que mediante Jesus lhes é proclamado o perdão dos pecados.
39 — ausente —
39 Por meio dele, todo aquele que crê é justificado de todas as coisas das quais não podiam ser justificados pela lei de Moisés.
40 Palunyangka-ya kuliltjarra nyinama Mama Kuurrku wangka kulira tjakultjunkupayilu-ya watjarnu wantitjanya nyuntuku-tjanampanku yartakarritjakutarra. Tjiinya-ya ngaapirinypa watjarnu,
40 Cuidem para que não lhes aconteça o que disseram os profetas:
41 ‘Tjalkirr-tjalkirrpa nyinapayilu-ya kulila.
41 ‘Olhem, escarnecedores, admirem-se e pereçam; pois nos dias de vocês farei algo que vocês jamais creriam se alguém lhes contasse! ’"
42 Nyangka Puulnga-pula Paanapayinya tjurrtjunguru pakalkitjangka pirnilu-ya tjapirnu, “Puru-munta-pulan marlaku pitjaku? Ngaa-pulan watjaranytja, palunyapirinypa-munta-pulan puru watjalku kutjupa tjirntu yaka-yakangka?”
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo os convidou a falar mais a respeito dessas coisas no sábado seguinte.
43 Nyangka-ya tjurrtjunguru paka-pakarnu. Nyangka-ya Tjiyu pirnilu puru wati Tjiyupirinyarringu nyinarranytjalu-pulanya wanarnu lurrtjurringu. Nyangka-pula puru wangkarranytja. Palunyalu-tjananya kurrurntutarra watjarnu, “Mama Kuurrnga-ya tirtu wananma. Tjiinyamarntu ngarltunytjulu kanyilpayinya.”
43 Despedida a congregação, muitos dos judeus e estrangeiros piedosos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé. Estes conversavam com eles, recomendando-lhes que continuassem na graça de Deus.
44 Nyangka Tjatiti kutjupangka-ya pirnipurlka kapurturringu tjukurrpa Katungkatjanyatjarra kulilkitja.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade se reuniu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Nyangka Tjiyu pirnilu-ya nyangu mingapirinypa-ya kapurturrinyangka karurr-karurrarringu. Palunyalu-ya ngaparrkulu watjaranytja Puultu watjaranyangka. Palunyalu-ya Puulnga panypuratjarralu watjaranytja.
45 Quando os judeus viram a multidão, ficaram cheios de inveja e, blasfemando, contradiziam o que Paulo estava dizendo.
46 Nyangka Puultu-pula Paanapayilu kurrurnpa rapalu watjarnu, “Wiya, Mama Kuurrtu watjarnu wantingu palunyaku wangka-tjananyanta Tjiyu pirningka ngarnmanytju watjaltjaku. Nyangka-litju mularrpartu watjarnu. Nyangka-yan kulira wantirra. Palunyanguru-yan wanka tirtu nyinakitjamunu. Nyangkalta-litju wantirralpi Tjiyu wiya pirningka-tjananya watjanma.
46 Então Paulo e Barnabé lhes responderam corajosamente: "Era necessário anunciar primeiro a vocês a palavra de Deus; uma vez que a rejeitam e não se julgam dignos da vida eterna, agora nos voltamos para os gentios.
47 Tjiinya-litju kulira Mama Kuurrtu ngaapirinypa watjarnu wantingu,
47 Pois assim o Senhor nos ordenou: ‘Eu fiz de você luz para os gentios, para que você leve a salvação até aos confins da terra’ ".
48 Nyangka-ya Tjiyu wiya pirnilu kuliralpi pukurlarringu. Palunyalu-ya Mama Kuurrku tjukurrpa marninypungu. Nyangka-ya yarnangu nyarra Mama Kuurrtu ngurrkarntanu wanka tirtu nyinarratjaku, palunyalu-ya mularrkuliralpi wanarnu.
48 Ouvindo isso, os gentios alegraram-se e bendisseram a palavra do Senhor; e creram todos os que haviam sido designados para a vida eterna.
49 Nyangka pirnilu-ya ngurra palunyalawanalu tjukurrpa Katungkatjanyatjarra parrawatjaranytja.
49 A palavra do Senhor se espalhava por toda a região.
50 Nyangka Tjiyu pirnilu-ya kurrarnu. Tjiinya-ya lurrtjurringu wati kantjulpa pirningka puru minyma tjimarri purlkanyatjarrangka nyarra Mama Kuurrnga-ya wanalpayingka. Palunyalu-tjananya watjaranytja, “Wiya, Puulnga-pula Paanapayinya-kulila palyamunu.” Nyangka-ya mirrparnarrirralpi yarnangu pirninya witu-witurnu Puulnga-pulanyaya kukurrtjingaltjaku. Nyangka-pulanyaya mularrpartu witurnu ngurra kutjupakutu-pula yankutjaku.
50 Mas os judeus incitaram as mulheres piedosas de elevada posição e os principais da cidade. E, provocando perseguição contra Paulo e Barnabé, os expulsaram do seu território.
51 Nyangka-pula tjinapuunpa yarraralpi manta pata-patarnu. Nyawa-yayi kulila yungarralu-yanku Mama Kuurrnga wantinytjalu. Nyangka-pula wantirra kutipitjangu yiwarla Yakaniyaku.
51 Estes sacudiram o pó dos seus pés em protesto contra eles e foram para Icônio.
52 Nyangka wanalpayi pirninya-ya ngurra Yantiyakala pukurlpa nyinarranytja. Nyangka-tjananya Kuurti Walykumununya kurrurnta wiilyngaralanytja.
52 Os discípulos continuavam cheios de alegria e do Espírito Santo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.