1 Coríntios 9

Mama Kuurrku Wangka (NTJ) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Kulila-ya. Puurrpa kutjupaku-rna waarka palyaranytjamunu. Mularrpa-rna nyangu Puurrpa Tjiitjanya-rni yartakarrinyangka. Nyangka-rni witurnu tjukurrpa-rna watjaratjaku. Nyangka ngayulu-rna watjaranyangka nyuntulu-yan mularrkuliralpi Puurrpa Tjiitjanya wanara.
1 Acaso não sou livre como qualquer outro? Não sou apóstolo? Não vi Jesus, nosso Senhor, com meus próprios olhos? Não são vocês resultado de meu trabalho no Senhor?
2 Kutjupatjarralu-tjinguru-ya kulira Kurayitjalu-rni wituntjamunu tjukurrpa-rna watjaratjaku. Kunpu-kunpu-rnanyu parrawatjarayirni. Wiya, nyuntulu-tjinguru-tjuyan mula-mularringama. Tjiinya-yan yingkartarringu ngayulu-tjananyarnanta tjukurrpa watjannyangka.
2 Mesmo que outros pensem que não sou apóstolo, certamente o sou para vocês. Vocês mesmos são prova de que sou apóstolo do Senhor.
3 Kutjupatjarralu-rniya yayirnirringkula watjara. Nyangka-rna ngaapirinypa watjalpayi.
3 Esta é minha resposta aos que questionam minha autoridade.
4 Tjinguru-limpatjuyan Paanapayiku kuka mirrka nintinma tjukurrpa-litju watjaranyangka.
4 Acaso não temos o direito de receber comida e bebida por nosso trabalho?
5 Nyangka-tjinguru-rna kurri kanyiranytjalu parrakatirrayinma tjukurrpa watjarayintjalu. Nyangka-tjinguru-limpatjuyan mirrka nintiratjaku. Tjiinya tjukurrpa watjalpayi kutjupatjarralu-ya kurri parrakatirrayirni, tjiinya Puurrpa Tjiitjaku marlanypa pirnilu, puru Piitalutarrartu.
5 Não temos o direito de levar conosco uma esposa crente, como fazem os outros apóstolos, e como fazem os irmãos do Senhor e Pedro?
6 Tjiinya-tjanampayan tjukurrpa watjalpayi kutjupatjarraku mirrka nintilpayi. Nyangka-yan ngayuku-limpatju Paanapayiku nintiranytjamaaltu wantipayi. Nyangka-litju waarka kutjupanya piwarrmara palyalpayi mirrkakitjalu. Palunyalu-litju tjukurrpatarrartu watjalpayi.
6 Ou será que só Barnabé e eu precisamos trabalhar para nos sustentarmos?
7 Tjukurrpa warrmarlatjarra-ya kulila. Tjiinya puurrtu-tjanampa mirrka nintira-wanalpayi warrmarlarringkula-ya yankunyangka. Puru-ya kiripitjarra kulila. Tjiinya warta kiripi kanyilpayilu kiripi palunyangkatja ngalkupayi. Puru-ya nanikuurrtjarra kulila. Tjiinya nanikuurrpa kanyilpayilu mimi tjutira tjikilpayi nanikuurrpa palunyangkatja. Palunyapirinytju-tjinguru-limpatjuyan mirrka nintinma tjukurrpa watjaranyangka.
7 Que soldado precisa pagar pelas próprias despesas? Que agricultor planta uma videira e não tem direito de comer de seus frutos? Que pastor cuida de um rebanho e não tem permissão de tomar de seu leite?
8 — ausente —
8 Será que expresso apenas uma opinião humana ou a lei diz o mesmo?
9 — ausente —
9 Pois está escrito na lei de Moisés: “Não amordacem o boi para impedir que ele coma enquanto trilha os cereais”. Deus estava pensando apenas nos bois quando disse isso?
10 Wiya, ngayunya-lanya kuliranytjalu walkatjunu. Tjiinya wati kutjarralu-pula tjiinya manta tjawalpayilu puru mirrka yurralpayilu waarka palyara mirrka palunyangkatja mantjilkitjalu.
10 Será que, na verdade, não estava se referindo a nós? Sim, essas palavras foram escritas a nosso respeito e, portanto, quem ara e quem trilha o cereal deve ter a esperança de receber uma parte da colheita.
11 Nyangka palunyapirinypa-litju Katungkatjaku tjukurrpa watjaranytja. Nyangka-tjinguru-limpatjuyan mirrka nintinma. Tjiinyakurlu watilu manta tjawala palunyalu yurninypa parrawarni. Nyangkakurlu mirrka pakala yurnmirrinyangka yurrala ngala, palunyapirinypa.
11 Se plantamos sementes espirituais entre vocês, não temos direito a uma colheita material?
12 Kutjupatjarraku-yan nintiranytja Katungkatjaku tjukurrpa watjaranyangka. Nyangka tjiinya ngayulu-litju ngarnmanytju tjukurrpa watjaranytja. Palunyangka-tjinguru-limpatjuyan mirrka nintinma. Tjiinyamarntu-litju ngarnmanytju watjaranytja.
12 Se vocês sustentam outros que pregam a vocês, não temos ainda mais direito de receber o mesmo sustento? Mas nunca fizemos uso desse direito. Preferimos suportar qualquer coisa a fim de não sermos obstáculo para as boas-novas a respeito de Cristo.
13 Nintilu-yan kulira tjiinya-ya tjurrtju purlkanyangka waarka palyalpayi. Nyangka-ya yarnangu pirnilu mirrka kuka katirra nintilpayi. Nyangka-ya waarka palyalpayi pirnilu mirrka kuka kutjupatjarranya tililku tjunku Mama Kuurrtu parnti walykumunu parntiltjaku. Palunyalu-ya mirrka kuka kutjupatjarranya yungarralu kanyira ngalkupayi.
13 Vocês não sabem que os que trabalham no templo se alimentam das ofertas levadas ao templo, e os que servem diante do altar recebem uma parte dos sacrifícios oferecidos no altar?
14 Nyangka palunyapirinypartu Puurrpa Tjiitjalu watjarnu tjukurrpa kulilpayi pirnilu-ya mirrka kuka tjimarri tjukurrtjarraku nintiratjaku.
14 Da mesma forma, o Senhor ordenou que os que anunciam as boas-novas vivam pelas boas-novas.
15 Tjinguru-rniyan kulira ngayulu-rna walkatjura kuka mirrka-rniyan nintiratjaku. Wiya, palya-rna wantingu. Mukurringkula-rna tjimarrimaaltu tjukurrpa tirtu watjalkitjalu. Palunyalu-rnatjuyi yungarralu marninypungama tjukurrpa tjimarrimaaltu watjaranytjalu. Nyangka-tjinguru-rniyan tjimarri nintiranyangka-rna purtu kulinma yungarralu-rnatju marninypungkukitjalu. Palya tjiinya-rna parltjatjirratja mirrirriku. Tjukurrpa-rna tirtu watjanma tjimarrimaaltu.
15 Contudo, nunca usei de nenhum desses direitos. Não escrevo isso para sugerir que desejo agora começar a fazê-lo. De fato, prefiro morrer a perder o privilégio de me orgulhar de pregar sem cobrar nada.
16 Nyaaku-rnatju yungarralu marninypungku tjukurrpa watjantjatjanulukutju? Wiya, Puurrpa Tjiitjalu-rni watjarnu watjaratjaku-rna. Nyangka-tjinguru-rna watjantjamaaltu wantirralpi tjitjakutarrartu.
16 E, no entanto, não posso me orgulhar de anunciar as boas-novas, pois sou impelido por Deus a fazê-lo. Ai de mim se não anunciar as boas-novas!
17 Tjinguru-rna yungarrakurrurntu waarka palyaranytjatjanulu palya kulinma payi mantjilkitjalu. Wiya, waarka ngaanya-rna Mama Kuurrku palyara tjiinyamarntu-rni nintirnu wantinyangka.
17 Se o fizesse por minha própria iniciativa, mereceria pagamento. Mas não tenho escolha, pois Deus me confiou essa responsabilidade.
18 Nyaapirinypa-tju payi? Ngaanyakutju, Mama Kuurrtu-rni pukurlmara kanyira tjukurrpa walykumununya-rna parrawatjaratjaku, mirrka kuka tjimarrikutarra ngatjintjamaaltu. Tjinguru-rna mirrka kuka tjimarrikutarra ngatjinma. Wiya, wantirra-rna.
18 Qual é, então, minha recompensa? É a oportunidade de anunciar as boas-novas sem cobrar nada de ninguém, de modo a não desfrutar os direitos que tenho por anunciar as boas-novas.
19 Yarnangu kutjupaku-rna waarka palyaranytjamunu. Yungarralu-rnatju kulira palyara. Parturtu-rna wantirralpi yarnangu pirnikurtu kulira palyara. Tjiinya-yayi tjukurrpa kuliralpi Tjiitjalakutu pinkurraala.
19 Embora eu seja um homem livre, fiz-me escravo de todos para levar muitos a Cristo.
20 Yuwa, Tjiitjanya-rna wanaranytjalu Mawutjaku wangka wantirrapirinypa. Palunyalu-rna Tjiyu pirningka wangkarranytjalu marlakulu Tjiyupirinytju Mawutjaku wangka kulilpayi, tjiinya-tjananyarna Tjiitjalakutu pinkurrtjingalkitjalu.
20 Quando estive com os judeus, vivi como os judeus para levá-los a Cristo. Quando estive com os que seguem a lei judaica, vivi debaixo dessa lei. Embora não esteja sujeito à lei, agi desse modo para levar a Cristo aqueles que estão debaixo da lei.
21 Puru-rna palunyapirinypartu Tjiyu wiyangka-tjananyarna wangkarranytjalu Mawutjaku wangka watjantjamaaltu wantirranytja. Tjiinya-rna Tjiyu wiyapirinypa nyinapayi-tjananyarna pinkurrtjingalkitjalu Tjiitjalakutu. Tjiinya-rna Mama Kuurrku wangka kulira wantinytjamunu. Kurayitjaku wangka-rna wangarnarralu kulira palyalpayi.
21 Quando estou com os que não seguem a lei judaica, também vivo de modo independente da lei para levá-los a Cristo. Não ignoro, porém, a lei de Deus, pois obedeço à lei de Cristo.
22 Tjiinya-tjinguru-rna yingkarta kuwarringkatja pirningka nyinaku. Palunyalu-rna palunyapirinypartu-tjananyarna nyinapayi, tjiinya-tjananyarna kurrurnpa rapara ngamuntinkukitja Tjiitjalakutu. Yuwa, yarnangu kutjupa-kutjupangka-rna palunyapirinypartu-tjananyarna nyinapayi. Tjiinya-yayi Tjiitjalakutu pinkurraaralpi wankarriwa.
22 Quando estou com os fracos, também me torno fraco, pois quero levar os fracos a Cristo. Sim, tento encontrar algum ponto em comum com todos, fazendo todo o possível para salvar alguns.
23 Palunyapirinypa-rna nyinapayi. Tjiinya-yayi pirnilu tjukurrpa walykumununya kuliralpi wankarriwa. Nyangka-layi walykumunu nyinama Tjiitjalu pukurlmara kanyiranyangka.
23 Faço tudo isso para espalhar as boas-novas e participar de suas bênçãos.
24 Tjukurrpa rayitjumaranytjanya kulila. Tjiinya pirninya-ya kukurraalku. Nyangka kutju winarringkulalpi yulytja walykumunu mantjilku. Tjiinya talypurringkula wantinytjamaalpa lingkirrpa kukurraantjatjanu winarriku. Palunyapirinytju-ya Tjiitjanya wananma talypurringkula wantinytjamaaltu. Nyangka Mamalunta walykumunu nintilku.
24 Vocês não sabem que, numa corrida, todos competem, mas apenas um ganha o prêmio? Portanto, corram para vencer.
25 Tjiinya wati nyarra rayitjumara winarringkukitjalu kutjupa-kutjupa palyantjamaaltu yakuntjura kukurrpa parrawirrtjarayilpayikutju. Tjiinya yakirri walykumunu nyarlpitjarra mantjilkitjalu yarrkara parrawirrtjarayilpayi. Nyangka yakirri palunyapirinypa waarrpungku pikirriku. Nyangka-lan ngayulu Tjiitjanya wanara yakirri walykumunu tirtu ngarapayinya mantjilkitjalu.
25 O atleta precisa ser disciplinado sob todos os aspectos. Ele se esforça para ganhar um prêmio perecível. Nós, porém, o fazemos para ganhar um prêmio eterno.
26 Palunyanguru-rna ngayulu tjurrkurlpa kukurrpa mapitjalayirni. Pinkurr-pinkurrpa wiya-rna kukurrpa mapitjalayirni Mamalakutu. Puru kulila wati nyarra pantjupungkupayinya, palunyapirinypa-rna. Tjiinyakurlu yarnangurtu pantjupuwa yarla munkarra pungkutjamaaltu, palunyapirinypa.
26 Por isso não corro sem objetivo nem luto como quem dá golpes no ar.
27 Tjiinya ngayuku yarnangu ngayuku-tju wiya. Mama Kuurrkutarrartu-ra. Nyangka-rna kuliltjarralu palyara Puurrpa Tjiitjanyakutju pukurlmankukitjalu. Tjiinya-rna yungarralu kulira mukurringkulanytjalu kutjupa-kutjupa palyalkitjamunu. Wiya, wantirra-rna Puurrpa Tjiitjaku-rnara kutju-kutjura palyalkitjalu. Tjiinya-tjananyarna yarnangu pirninya watjarnu tjukarurru-ya nyinarratjaku. Palunyalu-rna ngayulutarrartu tjukarurru nyinama Mamalu-rni payira wiyaltjakutarra.
27 Disciplino meu corpo como um atleta, treinando-o para fazer o que deve, de modo que, depois de ter pregado a outros, eu mesmo não seja desqualificado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.