Atos 17

Itlajtol Totajtzin Dios (NSU) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Pablo ivan Silas satepa de opanokeh ik Anfípolis iva ik Apolonia, oajsitoh Tesalónica, kan okatka se tiotlamachtijkali de judiojtih.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Pablo oyá kan tiotlamachtijkali kan mololovah in judiojtih ijkó kemi ye okimatia okichivaya. Itech eyi sábado, Pablo invah omotlapovi aserka de tlen kijtova in Tiotlajkuiloli.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Okinyekilviaya ke in Tiotlajkuiloli kijtova nik Cristo okipiaya de ixpolivis iva noijki okipiaya de moyolitis. Okinmilvi:
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Sekimeh judiojtih otlaneltokakeh iva omosetilijkeh ivan Pablo ivan Silas. Noijki otlaneltokakeh miekeh griegojtih tlen yi neli omotemaktiayah inavak Dios, iva noijki otlaneltokakeh miekeh sivameh tlen wejweititokeh de yejón siudad. Nochtin yejvah noijki omosetilijkeh ivan Pablo ivan Silas.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Pero in judiojtih tlen amo otlaneltokakeh, omoxikojkeh miek, iva okintlatlalvijkeh sekimeh tlakah tlatzivkeh tlen san onentinemiah itech ojtli iva tlen amo kuali inyelis. Okichijkeh se olololistli iva okinpajsolojkeh in gentejtih de yejón siudad. Oyajkeh melajka kan ikalijtik in Jasón, okintemotoh in Pablo ivan Silas, para kinkixtiskeh iva kintemaktiskeh inmak in gentejtih.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Pero komo amo okinmajsitoh, tonses okinvikakeh a fuersa in Jasón ivan oksekimeh toknivah. Okinvikakeh kan tekivajkeh de yejón siudad, tzajtzitivih chikavak:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 ¡Jasón okinkaloti ikalijtik! Iva kichivah nochi tlen kajki en kontra de tlen kijtova itlanavatil in towei tekiva César. Yejvah kijtovah ke onka oksé wei tlanavati, itoka Jesús.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Ijkuak ijkó okikakkeh, omopajsolojkeh in gentejtih ivan tekivajkeh.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Pero Jasón ivan oksekimeh toknivah okitlaxtlajkeh para okinkajkajkeh.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 San nima yejón yovak in toknivah okintitlankeh in Pablo ivan Silas ma viah para Berea. Ijkuak oajsitoh, oyajkeh kan tiotlamachtijkali de judiojtih.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 In judiojtih de Berea okipiayah okachi kuali inyelis iva amo kemi in judiojtih de Tesalónica, iva ika pakilistli okiselijkeh itlajtol in Dios. Nochipa okimomachtiayah in Tiotlajkuiloli para kittaskeh kox yi neli tlen Pablo ivan Silas okinmilviayah.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Iva ijkó, miekeh judiojtih otlaneltokakeh. Noijki otlaneltokakeh miekeh griegojtih, tanto tlakah tanto sivameh tlen okachi wejweititokeh.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Pero ijkuak in judiojtih de Tesalónica okimatkeh nik in Pablo otetlapovijtoka de itlajtol in Dios noijki kan siudad de Berea, oyajkeh para ompa, iva okinpajsolotoh in gentejtih.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Pero in toknivah san nima okititlankeh in Pablo ma via asta kan atl tlen wei, pero in Silas ivan Timoteo omokajkeh ompa Berea.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Tlen okivikayah in Pablo okikajkavatoh asta kan siudad de Atenas, pero Pablo okinmilvi ke ijkuak mokuapaskeh para Berea ma kilvikah in Silas ivan Timoteo ma kajsitih san nima ompa Atenas.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Ijkuak Pablo okinchixtoka in Silas ivan Timoteo ompa Atenas, sa tlawel omoyolkoko porke okinmitak miekeh diosmeh tlamachivaltih itech yejón siudad.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Por eso, kan tiotlamachtijkali invan omotlapoviaya in judiojtih iva tlen amo judiojtih tlen omotemaktiayah inavak Dios. Noijki momostla okintlapoviaya tlen omololovayah kan tiankistli.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Sekimeh ixtlamatkeh tlen kintokayotiah epicúreos iva tlen estoicos, ope motlatlajtolnamikih ivan Pablo. Sekimeh okijtovayah:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Ijkuakó okivikakeh in Pablo kan Areópago, kan kichivah junta itech yejón siudad, iva okitlajtlanijkeh:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Porke te techtlapovia tlen tejvah amo keman tikkakih, iva tiknekih tikmatiskeh tlán kijtosneki nochi yejón.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Ijkó okijtojkeh porke nochtin tlen de Atenas iva tlen amo de Atenas tlen ompa chantih, amitla oksé tlamantli okichivayah, sino san yen okikakiah iva omotlapoviayah de itla tlamantli yankuik.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Ijkuakó Pablo omoketzki tlatlajko kan Areópago, iva okijto:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Mientras nitlajtlachixtinemi itech nin siudad, onikinmittak miekeh tlamantih tlen imejvah inkinmavistiliah, iva asta onikittak se artal tlen itech ijkuilitok: “Dios tlen amika kixmati”. Iva axka, in Dios tlen imejvah inkimavistiliah iva amo inkixmatih, de yejón Dios tlen ne nikneki nimechtlapovisAc 17:23|src="42_CN01996B.TIF" size="col" ref="17:23" .
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 ’In toYejwatzi Dios tlen okichi in tlaltikpaktli iva nochi tlen itech onka, yen Tekova iaxka in ilvikak ivan tlaltikpaktli. Amo chanti itech tiopanmeh tlen kinchivah in tlaltikpaktlakah,
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 nion amo moneki íkka ma kipalevi. Porke Ye techmaka tonemilis, toijyoyo iva nochi tlen tiknejnekih.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 ’San itech se tlakatl, toYejwatzi Dios okinchi nochtin in tlaltikpaktlakah para ma chantikah sentetl itech nin tlaltikpaktli, iva Ye okijto kanin chantiskeh iva kemania yeskeh.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 In toYejwatzi ijkó okichi para ke nochtin tlaltikpaktlakah ma kitemokah, maski san ma kimatemokah mixevia velis kajsiskeh. Pero tlen yi neli, in toYejwatzi amo kajki wejka de kada se de tejvah.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Porke ika ivelitilis in toYejwatzi tiyolitokeh, timoliniah iva tikateh. Ijkó kemi sekimeh de imejvah tlen tlayejyekolejkeh tlajkuilojkeh, okijtojkeh: “Tejvah titepilvah de Dios.”
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Tonses, tla tejvah titepilvah de Dios, amo ma tikyejyekokah ke Ye tlachivali de oro, de plata o noso de tetl kemi kinchivah in tlaltikpaktlakah, iva kiyejyekovah ke Dios ijkó nik kajki.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Yi wejkavitl in toYejwatzi Dios amo okinchivili kuenta intlajtlakol in tlaltikpaktlakah, porke amo okimatiah tlan okichivayah, pero axka kinnavatia nochtin tlaktikpaktlakah, ma moyolkopakah.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Porke toYejwatzi yokitlali se tonali ijkuak Ye kijtos akinmeh tlajtlakolejkeh iva akinmeh amo, iva kichivas kemi moneki. ToYejwatzi ijkó kichivas por medio de Jesús tlen Ye yokipejpenki. ToYejwatzi yotechititi nik ijkó kichivas ijkuak okiyoliti in Jesús.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Ijkuak okikakkeh ke Jesús oixpolivik iva omoyoliti, sekimeh san okivevetzkilijkeh, iva oksekimeh okijtojkeh:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Ijkuakó Pablo okiski de ompa kan ololitokah.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Pero sekimeh otlaneltokakeh inavak toTeko iva oyajkeh ivan Pablo. Se de yejvah tlen otlaneltokak itoka Dionisio tlen povi kan Areópago, iva noijki otlaneltokak se sivatl itoka Dámaris, iva noijki otlaneltokakeh oksekimeh.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.