Atos 22

Irinibare Tosorintsi Ocomantëgotëri Antigomi Jesoquirisito (NOTNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 —Nomatsiguenga aisati natingomiegui, pinguemaiguena yamai nongomantëgotëmani naro.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Iquemaigabaquero ebereo irinibare, aiquero imairetasantaiguë jorío. Përosa icanqueri Paboro:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 —Narori jorío paniacha Tárisoquë canta Sirisiaquë. Yaca Jerosarénquëca nasanguenaque, aisati yogometasantëna Gamariel icomantasantënaro antagaisati ora yameta omatsiguenga timënguitsi jirai. Nocogasanti nanganque pairoraca ingocaquina Tosorintsi, aisati nacantabetaiguëmi pibega obiro yamai.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Nacantaguebiritiri catsimari ira quemisantiro ora yogomeque Jesos irooti nógancari. Nágaiguëri noguëshotaiguëri sërari aisati tsinane nomianqueri iromingamentoquë.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Igótiro oca itingomi saseriroti aisa itsibatari. Ora nocomantëmi yamai igóigui. Iriro itingomi saseriroti isanguenaquineri Támasicosati. Igáquina Tamásicoquë náganëneri sanguenari. Niátasiqueri nágaiguërime iraegui quemisantiri Jesos naguëshotaiguërime nomapërime yaca ingasitígataigabaquerime itingomi saseriroti.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Cara pënibaque narequimaro Tamásico, naquenaque abatsiquë, aro catinga paba, iroguito jonoquë oconijapë yosangueguitetocopëna Tosorintsi.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Nopariganë quibatsiquë. Naquemobëro irinibare Jesos ocampëna: “Saoro, Saoro, ¿Pairo picantobiquinaro catsimari?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Nosamitëri: “¿Pairi pijita, Natingomi?” Yotabitanëna: “Naro Jesos Nasaresati, naro picantobique catsimari”.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Ira tsipataiguina iniaiguëro cataguiteri cantaca omanarontsi carari te inguemobëro ora icanque Jesos.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Nacabëri: “¿Pairo picogui, Natingomi?” Icampëna: “Pingabiritima pijáte Tamásicoquë. Canta ingomantëmi pairoraca pinganque”.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Aroque pogomarajapëna cataguiterisonori. Te nanianae. Icatsabagotanëna irooti Tamásicoquë.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Itimi canta matsiguenga jitacha Ananías. Iquemisantasantiro isanguenare Moisés, aisati iniacaninataiguëri joríojegui timaigatsi Tamásicoquë.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Iriro bocasitapëna icampëna: “Saoro, yamai obiro nopiguemisantane. Igáquina Tosorintsi naniacagajimi aisati”. Aito cara nanianai.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Përosati icanquina: “Omatsiguenga jirai iquemisantiri Tosorintsi. Obiro icoque yamai pigótirota ora icogui pingante. Aisati icoiguëmi piniaquerita ira Caninatasanotatsiri pinguemiri.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Aisati pinguenguitsatomotiri antagaisati matsiguenga. Pingomantëgotiri Jesos Ira piniaque aisa Ira piquemaque.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Yamai ¿Pairo picosamanibirique? Pomaotisatima, pabentimari Jesos, aro irojocajimiro ora picantagueti te onganinate”.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 — ausente —
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 — ausente —
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Notabitobëri: “Natingomi, irirojegui igóiguëna cara naro ágaiguëri ira quemisantimi obiro nomingaiguëri nipasataiguëri pongotsiquë cara yapatoita.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Aisati cara icamaque Isiteban pigomantantatsirite, nacaninatë najique: ‘Caninataque ingameta’. Nomisantëneri iguitsagare ira basiaqueri mopëquë”.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Aro Ira Natingomi icanquina: “Atsi pijáte. Nocoguini nagátimi naro canta jaanta basiniatiquë matsiguenga”.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Iquemabecari joríojegui irooti oca. Yamai cara icanque basiniati matsiguenga, icaimasantaiguë icantaiguë:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Icaibaitasanotanë, iguisaneintasantanaca imionguëro jonoquë iguitsagare aisati pojongamamori.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Iniaquero comantanti igáqueri isorarote:
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Aro yoguëshotabitacari iripasataiguëri. Aro Paboro yosamitëri igapitante soraro:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Iquemaquero capitán oca nibarintsi, iáque comantantiquë icampëri:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Aro ipocasipëri comantanti yosamitapëri Paboro:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Icanëri comantanti:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Aito cara ijocanëri Paboro ira pasaantënguitsineme. Itsoroganë comantanti cara igótanë Paboro imatsiguengatacari Iromasati aroquenta yoguëshotasitacari. Te onganinate iraguëshotasitimari ira Iromasati.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Icoguini comantanti irogótasantë pairo ca icantaguebiriqueri jorío ira Paboro. Aro oquëtaguetanë, icaimagantaiguëri irapatotaiguëma jorío: itingomipague saseriroti aisati ira obatatsiri icarati 71. Yomisotoqueri Paboro, yáganeri catingasatiquë jorío.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.