Marcos 8
Hẽwandam Hiek (NOAH) vs NTLH
1 Biek hãb deeu hũmaai Jesús haig hõor pöoma biirdʌbaichëjim haajem. Mag nʌm hee bʌ̃ʌrjã t'ach k'öju chuk'u narr haawai Jesuu hich k'apeenta hich haig t'ʌ̃rk'a haunaa hamagta magjim hanʌm:
1 Pouco tempo depois, ajuntou-se outra vez uma grande multidão. Como eles não tinham nada para comer, Jesus chamou os discípulos e disse:
2 —Hõor pöm mʌg t'ʌnʌm mʌ dau hee dau hap'ʌʌ durrum. Ya k'ãai t'ãrjup pam ham maach haigmua bʌ̃ʌrjã hogdʌba, t'achdam k'öjujã chuk'u durrumgui hajim hanʌm.
2 — Estou com pena dessa gente porque já faz três dias que eles estão comigo e não têm nada para comer.
3 Hich jãg t'achdamjã k'öpiba hamach diig pʌ̈ik'iin, k'ʌd hee wëtumua jãdaúa p'ʌrëuju, pöd hamach di haarjã barba. Magʌm hãaur k'ʌʌn chará warpmua bëe nʌm haawai pöd barba k'ãijã hajugui hajim hanʌm.
3 Se eu os mandar para casa com fome, eles vão cair de fraqueza pelo caminho, pois alguns vieram de longe.
4 Mamʌ Jesuu hamachig magbaawai jũrr chi k'apeen garmuata hirig, —Mʌg maach hõor chukag hee nʌm, ¿jamaam t'ach maadëu hamag deebarju? hajierram hanʌm.
4 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
5 Magbaawaita Jesuu hamag —¿Pãrau pan dau k'arr wai nʌ? habaawai, hamachdëu, —Marau pandam sietepai wai nʌmgui hajim hanaabá.
5 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete! — responderam eles.
6 Mag pan siete wai nʌm habaawai Jesuu mag hõor pöm wëjömʌg, —Jẽk'ʌt jupk'abat hajim hanʌm.
6 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão. Depois pegou os sete pães e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
7 Mag dʌ̈i hĩchab hãwarrdamjã daudam k'apan k'aba wai narr haawai mag paarjã Hẽwandamag hʌ̈u hajim hanaa jũrr deeu hamag hʌapʌ̈imajim haajem, hõrag jigmamk'ĩir. Magbaawai chadcha chi k'apeenau hichdëu jaautarrjö t'umaam k'ʌʌnag jigpʌ̈ijierram haajem.
7 Eles tinham também alguns peixinhos. Jesus deu graças a Deus por eles e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Mag jig p'ʌʌrdʌdʌgmamua hagdaujö hamachdëu k'öm haig k'öwi, k'ʌd biwaau p'öbaadee t'umjã k'öpʌ̈iba, t'ʌbʌt siete hipiirk'a haujim hanaabá.
8 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
9 Mag k'öjujã chuk'u narr hee hirua jãhogtarr k'ʌʌn chi k'apanag cuatro mil naajim haajem. Mag k'ö dichwi hamachig wëtpi jaaubaawai, hërëubaadee,
9 As pessoas que comeram eram mais ou menos quatro mil. Jesus mandou o povo embora,
10 hich Jesujã deeu bote hee waaidʌjim haajem. Magbaawai chi k'apeenau deeum durr Dalmanutaag hi joo harrjierram haajem.
10 e, logo depois, subiu no barco com os seus discípulos, e foi para a região de Dalmanuta.
11 Mag mawia ya chi Jesús barbaimam k'augp'öbaadeewai hi haig bëejierram haajem, fariseonaan. Mag bëewia hogt'om daau chadcha hi Hẽwandamau pʌ̈itarrta jãg nʌrrʌm k'ai ha k'ap haag hawi hirig, —Magan maar dau na hag na hõrau nem hooba haajem nem waubá haichëjierram hanʌm hirig, marau hoog hit'ee.
11 Alguns fariseus chegaram e começaram a falar com Jesus. Eles queriam conseguir alguma prova contra ele e por isso pediram que ele fizesse um milagre para mostrar que o seu poder vinha mesmo de Deus.
12 Hichig magbaicheewai chadcha ham hipierr wauk'iinjã hich hiek hʌ̈k'abaju k'ap warag sĩi jãp'ö duraa hʌ̃inaa, —¿K'an hatchata mua pãar dak'ĩir nem wau chitajuuta pãrau mag mʌrʌg nem waupi jaau nʌma? hajim hanʌm hamag. Mua chan pãar dau na bʌ̃ʌrjã nem waubamgui hajim hanʌm.
12 Jesus deu um grande suspiro e disse:
13 Hamag mag hiek'apʌ̈iwi hichta warag ham haigmua petajim haajem. Maimua mag mawi hich k'apeen dʌ̈i bote hee waaidʌwi hag k'ĩirp'ee dʌrbajim haajem, hich hag t'ʌrrdö heepai.
13 Então Jesus foi embora. Ele subiu no barco e voltou para o lado leste do lago.
14 Mag wëtumjã k'ĩir hee pab jap hee k'oogjã k'öju harrba hawi pandam dau hãbpaita wai k'odjörrajim haajem.
14 Os discípulos haviam esquecido de levar pão e só tinham um pão no barco.
15 Mag hërëu p'öbaadëwia k'odjörröm hee, Jesuu hich k'apeenag, —K'ĩir k'ap'ʌ wënʌrrat hajim hanʌm. Hoob fariseonaan bën maimua Herodes bënjã jãg levadurajö sim pãach gaai dʌrbapimiet hajim hanʌm.
15 Jesus chamou a atenção deles, dizendo:
16 Hamachig mag hiek'abaawai hamach k'oog panjã chuk'u naawaita mag hiek'a simpii hawi jũrr wir haig hamach heepai mag pan haubëeba harrta hig naajim hanaabá.
16 Aí os discípulos começaram a dizer uns aos outros: — Ele está dizendo isso porque não temos pão.
17 Pari Jesuu hamachig mag hiek'abarmjã bʌ̃ʌrjã k'augba naajim haajem. Mag hichdëu hiek'abarmjã k'augba warag sĩi hich hichaaur hiyʌ̈ʌ nʌm k'aug hat'aawaita hamag magjim hanʌm:
17 Jesus ouviu o que eles estavam dizendo e perguntou:
18 Pãar dau paraanaa kachjã wai nʌm; pari mag nʌmta sĩi dau k'ĩsumjönaa kachjã k'ĩsumjöta nʌm. Pãrau mua nem wau chitʌm hoojemjã, ¿k'ĩir hee paba nʌ,
18 Vocês têm olhos e não enxergam? Têm ouvidos e não escutam? Não lembram
19 har pandam cincopai narrau mua hõor cinco mil narr jãhogtarr? T'umaam k'ʌʌn k'ö dichwia himie p'öbaadeewai, ¿t'ʌbʌt k'arr hipiirk'a haujĩ, chi sob?
19 dos cinco pães que eu parti para cinco mil pessoas? Quantos cestos cheios de pedaços vocês recolheram? Eles responderam: — Doze.
20 Magbaawai deeu hichdëu hamag, —Maimua hagjö har pandam sietepai narrau mua hõor cuatro mil narr jãhogtarr hedjã, ¿hamau k'ötarr sob t'ʌbʌt k'arr p'ë haujĩwi? hajim hanʌm.
20 Jesus perguntou outra vez: Eles responderam: — Sete.
21 Magbaawaita hichdëu, —Chadma hajim hanʌm. Mamʌ pan higju hawiajã, ¿pãrau chan deeu mua hompaa haujujã k'ĩirjubata naab? hajim hanʌm. Mua chan levadura chaar jaauba, fariseonaanau nem k'aigba jaaujemta jaau chirʌm; pari mag nʌmta pãrau pöd k'aug hauba nʌmgui hajim hanʌm hamag.
21 Então Jesus perguntou:
22 Mag wëtmamua Betsaida p'öbör hee barimajim haajem. Mag barbaimaawai hõrau woun hãb dau k'ĩsu k'itʌm hi haig waibëewi hirig chaigpachëjierram haajem, hi gaai pʌrbaawai hi dau monaaumk'ĩir.
22 Depois Jesus e os discípulos chegaram ao povoado de Betsaida. Algumas pessoas trouxeram um cego e pediram a Jesus que tocasse nele.
23 Magbaa Jesuu mag chi daudam k'ĩsu k'itʌm jua gaai pʌrnaa chawag p'öbör higaau harrjim hanʌm. Mag harrwi hi dau hichöou p'uurnaa hi gaai pʌrnaa hirig, —¿Pua hʌ̈u hoo chirʌ́wi? hajim hanʌm.
23 Ele pegou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Então cuspiu, passou a saliva nos olhos do homem, pôs a mão sobre ele e perguntou:
24 Magbaa chi dau k'ĩsu k'itʌmua, —Hëera, mua hõor pabʌ̈jö sĩsidʌmta dʌrdʌr nʌrrjëem hoo chirʌmgui hajim hanʌm.
24 O homem olhou e disse: — Vejo pessoas; elas parecem árvores, mas estão andando.
25 Magbaawai deeu Jesuu hi dau hëudam haait'ʌ haait'ʌnaa hirig, —Deeu dau hẽe hoobá hajim hanʌm.
25 Jesus pôs outra vez as mãos sobre os olhos dele. Dessa vez o cego olhou firme e ficou curado; aí começou a ver tudo muito bem.
26 Mag dau k'ĩsu sĩerr monaau sĩsiewai Jesuu hich diig pʌ̈yaagpamua hirig tag p'öbör hee bëepiba jaaujim haajem.
26 Em seguida, Jesus mandou o homem para casa e ordenou:
27 Jesús mag woun hãb dau k'ĩsu sĩerr monaaupʌ̈itarr k'ur hich k'apeen dʌ̈i durr Cesarea de Filipo hanʌm heem p'öbördam nʌnʌidʌmʌg majim haajem. Mag wëtumua hich Jesuu hamag, —Hõrau mʌ higwia hiyʌ̈ʌ nʌm hũurwai, ¿ham hiek mʌ k'ai haajẽ? ¿Pãrau hũrba haajẽ? ha jëeujim hanʌm.
27 Depois Jesus e os seus discípulos foram para os povoados que ficam perto de Cesareia de Filipe. No caminho, ele lhes perguntou:
28 Jesuu hamachig mag jëeubaa chi k'apeenau hirig jũrram k'ʌʌnau, —Ham hiek pʌ Juan chi hõor pör choomie haajem. Deeum k'ʌʌnau jaauwai, pʌʌta Elías haajem, warrgar Hẽwandam hi jaaujerr. Maagwai pogk'a jaauwai, pʌ sĩi warrgar hagjö Hẽwandam hi jaaujerr k'ʌʌn heem haajemgui hajierram haajem hirig.
28 Os discípulos responderam: — Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros, que é um dos
29 Magbaa jũrr hamachigcha, —¿Ma pãachdëujãma? ¿Pãrau k'ĩirjuawai mʌ k'ai hagá? ha jëeujim hanʌm hamag.
29 — E vocês? Quem vocês dizem que eu sou? — perguntou Jesus. — O senhor é o
30 Mamʌ Pedroou hichig magbaawai, —Chadcha pua hag heyaa jaaubapʌ̈im, mamʌ hoob bʌ̃ʌrjã chik'amnag jawam hajim hanʌm.
30 Então Jesus proibiu os discípulos de contarem isso a qualquer pessoa.
31 Maimua Jesuu wir haig hichpai jaaumamua magjim hanʌm hich k'apeenag:
31 Jesus começou a ensinar os discípulos, dizendo: — O
32 Mag, hich dau haug wauju hich k'apeenag hũramk'ĩir hajap'a jaaumajim haajem. Mag hirua hiek'abarm hũrbaawai Pedroou Jesús chawag warrwia hirig, —¿K'ant'eeta pʌ mag hiek'a sĩma? Hõrau pʌ dʌ̈i magju k'aba nʌmgui hajim hanʌm hirig.
32 Jesus dizia isso com toda a clareza. Então Pedro o levou para um lado e começou a repreendê-lo.
33 Pedroou mag hiek'abaawai Jesuu tagam k'ʌʌn hich k'apeenag hewag p'ʌʌrba heerpanaa jũrr Pedroogta k'ĩir masi, —Jöpk'aa mʌ haigmua chawag petá hajim hanʌm. Pua chan Hẽwandamau nem waum hig simjã k'augba, sĩi parhoobam k'ʌʌnjöta k'ĩirju simgui hajim hanʌm. Meperauta pʌrʌg mag hiek'api sĩebahab hajim hanaabá hirig.
33 Jesus virou-se, olhou para os discípulos e repreendeu Pedro, dizendo:
34 Magwia Jesuu hich haig hõor t'ʌnarr k'ʌʌn dʌ̈i hich k'apeenpa hãba t'ʌ̃rk'a haunaa magjim hanʌm:
34 Aí Jesus chamou a multidão e os discípulos e disse:
35 Har chi mʌg jẽb gaai mʌ gaaimua bʌ̃ʌrjã p'it'urg haumap'a wënʌrrʌm k'ʌʌn chan meem hedjã hʌ̃gt'ar höbërbamgui hajim hanʌm. Magarrau har chi mua nem jaau chirʌm waum k'õchgauta hamach nemjã k'ĩirjuba sĩi warag mʌ gaaimua wa mʌg hõor peerdʌajem hiek gaaimua k'ãijã dau hap'ʌʌ hanʌm k'ʌʌnan chadau hʌ̃gt'archa höbërjugui hajim hanʌm.
35 Pois quem põe os seus próprios interesses em primeiro lugar nunca terá a vida verdadeira; mas quem esquece a si mesmo por minha causa e por causa do
36 Magnaa hamag, Pãrau hoowai ¿k'an wajaug sĩ hajim hanʌm, woun hãbmua mʌg durr t'um hichdëupai jʌ̃a wai sĩsim, pari mag sim meebaadee k'ĩmie durr petam? ¿Hirua hich durr t'um hich dʌ̈i harrju haai sĩ? Pöd harrbam.
36 O que adianta alguém ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida verdadeira?
37 ¿K'anta mʌg jẽb gaai hatcha nem parhẽpagcha sĩerrʌ́ hajim hanʌm, hagua dich hak'aar hʌ̃gt'ar p'ag wai höbëraag?
37 Pois não há nada que poderá pagar para ter de volta essa vida.
38 Maimua hãbmua k'ãijã hĩs mʌg hõor pekau pöomanaa Hẽwandam hiekjã t'ãraucha hʌ̈k'aba t'ʌnʌm heeta mʌ gaaimua wa sĩi mʌ hiekdam jaaujupai k'ãijã hõor dak'ĩir chigaa hamʌn, mʌg mʌch chi Hemk'ooi Hiewaajã t'umaam k'ʌʌn Pörk'anaa mʌch Haai jua t'eeg dʌ̈i hʌ̃gt'ar hi chognaan t'ʌnʌm k'ʌʌnpa mʌg durr chachaan bëem hedjã hĩchab hich k'ĩircha heerpanaa chigaa warag, “Mua bʌ̃ʌrjã pʌ k'augba chitʌm” ha hiek'ajugui hajim hanʌm.
38 Portanto, se nesta época de incredulidade e maldade alguém tiver vergonha de mim e dos meus ensinamentos, então o Filho do Homem, quando vier na
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.