Atos 17
Itájto̱l toTe̱ko ipan melaꞌtájto̱l (NHX) vs AAI
1 Pablo iwá̱n Silas panojkej ipan a̱ltepe̱mej yej ito̱ka̱ꞌ Anfípolis iwá̱n Apolonia. Iwá̱n asikej Tesalónica. Ompa onoya se̱ itio̱pan judiyojmej.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Pablo, ken iga nochipa kichi̱waya, yajki tio̱pan iga ta̱tapowatoj iwá̱n ino̱mej gente. E̱yi semanas ijkó̱n kichijtoya cada día kua̱ꞌ mose̱wilo.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Kua̱ꞌ ta̱tapowaya, itájto̱l kitaksaltia̱ya ka̱n ijkuilijtoꞌ itájto̱l Dios, ka̱n kijtowa iga Cristo yawi kikno̱chi̱watij iwá̱n yawi mikiti iwá̱n yawi sej ojpa‑isati. Pablo kijlijkej:
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Iwá̱n sekin judiyojmej kicre̱dojkej iwá̱n senemikej iwá̱n Pablo iwá̱n Silas. No̱ kicre̱dojkej miaꞌ grie̱gojmej yej kiweyimati̱ltiáj Dios. Iwá̱n no̱ kicre̱dojkej miaꞌ siwa̱tkej yej tayaka̱ntokej ipan inó̱n a̱ltepe̱ꞌ.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Eꞌ judiyojmej yej akicre̱dowa̱yaj ipan Jesús ta‑i̱xitakej, iwá̱n kite̱mojkej tajta̱gaꞌ yej ayá̱ꞌ ye̱ꞌnemij yej akipiáj te̱ kichi̱waj, kinechkojkej miaꞌ gente de inó̱n a̱ltepe̱ꞌ iga kiyokachijkej iga o̱o̱yowaj iwá̱n iga takuejkuesowaj. Iwá̱n yajkij cha̱n Jasón iga makiki̱xti̱ka̱n Pablo iwá̱n Silas iga makiwi̱gaka̱n iyi̱xtaj la gente.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Eꞌ como ayá̱ꞌ kasikej ompa, kiwawatatzojtiajkij Jasón iwá̱n sekin tokni̱mej iyi̱xtaj yej manda̱rowaj ipan inó̱n a̱ltepe̱ꞌ; ijkí̱n tzajtzikej:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 iwá̱n Jasón ki‑o̱me̱ma̱wij icha̱n. Nochi yejemej ayá̱ꞌ kichi̱waj ken tatekimaka torre̱y César, iga kijtowaj iga onoꞌ seꞌ rey yej ito̱ka̱ꞌ Jesús.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Kua̱ꞌ iní̱n kikaguiꞌ la gente iwá̱n yej manda̱rowaj este yo̱lchichi̱yakej.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Eꞌ Jasón iwá̱n sekin kixtajkej iga wel makimajka̱wáka̱noꞌ iwá̱n kimajkajkej.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Iwá̱n tayowaka̱n yej kitokaj Jesús nimaní̱n kiki̱xtijkej Pablo iwá̱n Silas iga maya̱ka̱n Berea. Kua̱ꞌ asitoj ompiga yajkij itio̱pan judiyojmej.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Ini̱mej judiyojmej poxsan te‑ijikni̱mej ayéj ken de Tesalónica, iga yo̱lpa̱kikej iga kicre̱dojkej yej kipowaꞌ Pablo, iwá̱n nochipa momachtia̱yaj ipan itájto̱l Dios iga makimatika̱n siga ijko̱nya ken kine̱xtilijkej.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Ijkó̱n iga miaꞌ judiyojmej kicre̱dojkej, iwá̱n no̱ miaꞌ tajta̱gaꞌ iwá̱n siwa̱tkej yej tayaka̱ntokej yej irrá̱zajpa griego.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Eꞌ kua̱ꞌ judiyojmej de Tesalónica kimatikej iga Pablo no̱ nemi kipowa itájto̱l Dios ipan a̱ltepe̱ꞌ yej ito̱ka̱ꞌ Berea, yajkij ompiga iga kijichtakawi̱toj la gente iga amo makiye̱ꞌitaka̱n Pablo.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Eꞌ tokni̱wa̱n kiti̱tankej Pablo iga mayawi lama̱rte̱noj, mie̱j Silas iwá̱n Timoteo ka̱wíkejoꞌ Berea.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Yej kojmakatoj Pablo kika̱watoj este ipan a̱ltepe̱ꞌ Atenas. Iwá̱n ompay mokuepkej; Pablo kijlij yej kojmakatoj iga makijli̱ka̱n Silas iwá̱n Timoteo iga sémiya ompígaya makasitij.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Mie̱j Pablo kichi̱xtoya Silas iwá̱n Timoteo ipan a̱ltepe̱ꞌ Atenas, tatatzkay iya̱lmaj iga ompa kitaꞌ poxsan i̱dolojmej.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Inó̱n iga kita̱tapo̱wia̱yaj judiyojmej ipan itio̱pan, iwá̱n ompa no̱ kita̱tapowia̱yaj sekin yej kiweyimatiáj Dios. Iwá̱n nochipa kita̱tapowia̱ya gente yej monechkowa̱yaj plaza.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Iwá̱n sekin yej momachtia̱yaj yej kijlia̱yaj epicúreos, iwá̱n sekin yej momachtia̱yaj yej kijlia̱yaj estoicos, pe̱waꞌ ta̱tapowakej iwá̱n Pablo. Kijtowa̱yaj:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Iwá̱n kiwi̱gakej ka̱n kito̱ka̱wiáj Areópago, ka̱n nochipa monechkowa̱yaj sekin yej tamachtia̱yaj, iwá̱n kitajtankej Pablo:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Iga nemi anne̱powiliáj yej ayi̱ꞌpa nokta nikakij, iwá̱n niknekij manikmatika̱n té̱ nokta kijto̱jneki.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Iga nochi yej icha̱n Atenas iwá̱n ti̱ltikmej yej ompa cha̱ntitoyaj poxsan kiyo̱lmakayaj iga makikakika̱n yej áyapa i̱ꞌ mokaki.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Iwá̱n Pablo moketzaꞌ iyi̱xtaj yej monechkojkej iwá̱n kijtoj:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Kua̱ꞌ nej nipanoj iwá̱n nitacháꞌ ka̱n amejeme̱n anmonechkowaj iga ankiweyimati̱ltiáj amodio̱smej, nikasiꞌ no̱ se̱ altar ka̱n ijkuilijtoꞌ iní̱n tájto̱l: “DIOS YEJ AYÁ̱ꞌ MO‑I̱XMATI”. Pues de inó̱n Dios yej amejeme̱n ankiweyimati̱ltiáj malej iga ayá̱ꞌ anki̱xmatij, inó̱nyawaꞌ nokta nemi nimitzpowiliáj.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 ’Dios yej kichij iní̱n ta̱jli iwá̱n nochi yej onoꞌ ípan, yéj itatki cielo iwá̱n ta̱jli. Ayá̱ꞌ mocha̱ntiá ipan tio̱pamej yej tajta̱gaꞌ kichi̱waj.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Yéj akipolowa nité̱ iga matikpale̱wi̱ka̱n. Iga yejwaꞌ in yej kichi̱wa iga matonoka̱n iwá̱n wel matimijnelti̱ka̱n iwá̱n yéj te̱maka nochi yej tejemej tikpiáj.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 ’Ipan se̱ ta̱gaꞌ Dios kichij iga mapi̱wilo no̱ya̱n ipan iní̱n ta̱jli. Iwá̱n yéj kijtoj ke̱man se̱ nación yawi onoti iwá̱n ka̱n yawij mocha̱nti̱tij.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Dios ijkó̱n kichij iga makite̱mo̱ka̱n malej ken tama̱ma̱te̱mojtinémijpa iga makasika̱n, malej iga Dios ayá̱ꞌ wejka onoꞌ ipan sejsé̱ de tejemej.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Iga Dios tonokej, tinejnemij, iwá̱n tonoskej. Achi ijkó̱n kíjtoja se̱ yej de amejéme̱mpa yej wel kichi̱wa mo̱nsajtájto̱l, kijtoj: “Tejeme̱n no̱ ipilowa̱n Dios.”
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Siga tejeme̱n ipilowa̱n Dios, awel tikuiskej iga toDio̱smej tejté̱ yej chijtoꞌ de oro o de plata o de teꞌti, yej kichi̱wa ta̱gaꞌ kensan yéj kejla̱miki.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Desde ikyay Dios ayá̱ꞌ kikno̱chij la gente ken iga kajasiá iga yejemej aya kimatiáj itájto̱l. Eꞌ iná̱n tatekimaka iga nochi gente no̱ya̱n ka̱n onolo̱ꞌ, makikajte̱waka̱n iga kichijtokej yej aye̱kti.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Iga Dios kitapejpen se̱ día kua̱ꞌ yawi kijuzga̱ro̱ti inochi gente kensan iga kichijkej. Dios kitapéjpenya se̱ ta̱gaꞌ yej yawi tajuzga̱ro̱ti, inó̱n mone̱xtij kua̱ꞌ ki‑ojpa‑ixitij ka̱n miktoya.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Kua̱ꞌ kikakikej iga ojpa‑isaj yej miktokej, sekin kaja̱wilmatikej iwá̱n sekin kijtowa̱yaj:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Iwá̱n Pablo ki̱saꞌ ka̱n nechkatoyaj.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Eꞌ sekin kitokakej Pablo iwá̱n kicre̱dojkej itájto̱l Jesús. Se̱ de yejemej ito̱ka̱ꞌ Dionisio, yéj de ino̱mej yej manda̱rowaj yej monechkojkej ipan se̱ tepe̱ꞌ yej kijliáj Areópago, iwá̱n se̱ siwa̱ꞌ yej ito̱ka̱ꞌ Dámaris, iwá̱n sekin má̱j no̱ kicre̱dojkej.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.