Atos 21
In yencuic iyectlajtoltzin Dios itech ica toTeco Jesucristo (NGUNT) vs AAI
1 Ijcuac otiquincajquej on tocnihuan, otitatlalijquej ipan barco niman melajqui otiajquej hasta on tlalhuactli yejhuan oncaj atlajcotian itoca Cos. Niman huajmostla otajsiquej on ocse tlalhuactli itoca Rodas yejhuan oncaj atlajcotian. Niman ompa otiquisquej otiajquej para on hueyican ne itenco on mar itoca Pátara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Ne Pátara oticnextijquej se barco yejhuan yaya para Fenicia. Oticalaquej niman otiajquej.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Chica ompa tipanohuayaj, otiquitaquej on tlalhuactli itoca Chipre yejhuan oncaj atlajcotian. Niman oticajquej on tlalhuactli ipan toopochmacopa niman oticomelajquej hasta ne ica Siria. Quemaj otajsiquej hasta on hueyican itoca Tiro campa on barco oquitlatemoltilijquej.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Niman otiquinnextijquej on tlaneltocaquej yejhuan chantiyaj ne, niman ompa inhuan otitocajquej chicome tonajli. On tlaneltocaquej oquijlijquej Pablo para ma ca ma huiya ne Jerusalén quen on Espíritu Santo oquinmachiltij.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Pero ijcuac oajsic on chicome tonajli, otiquisquej. Nochimej on tlaneltocaquej ihuan insihuahuan niman inconehuan otechcahuatoj hasta ne atlatenco. Niman ne itenco on mar otitotlacuenquetzquej niman oticchiquej oración.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Niman ijcuac yotitonajnapalojquej, otitlecoquej ne ipan barco niman yejhuamej onocuepquej para inchajchan.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Ijcuac otiquisquej ne Tiro ipan barco, otajsiquej ne ipan on hueyican itoca Tolemaida. Ompa otiquintlajpalojquej on tocnihuan niman se tonajli inhuan otitocajquej.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Niman huajmostla otiquisquej niman otajsiquej ne Cesarea. Ompa otitocajquej ne ichan Felipe on yejhuan tenojnotzaya on cuajli tlajtojli yejhuan quitemaca temaquixtilistli. Yejhua tehuan calacticatca diácono inhuan on ocsequimej chicuasen diáconos.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Yejhua quimpiaya nahui ichpocahuan xe nonamictiayaj. Yejhuamej quiteijliayaj on tiotlajtojli yejhuan quiseliayaj itech Dios.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ijcuac ye ompa tinemiyaj quesqui tonajli, se tiotlajtojquetl itoca Agabo ohualeu Judea.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Yejhua ohuajlaj totech niman ocontilan iilpicau Pablo. Quemaj ica onocxisaloj niman imahuan no oquinsasaloj, niman oquijtoj:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Ijcuac ijcon oticaquej, tejhuamej niman on tocnihuan yejhuan chanejquej ipan on hueyican Cesarea sanoyej ticajmancatlajtlaniliayaj Pablo para ma ca ma huiya ne Jerusalén.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Pero yejhua oquijtoj:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Niman ica xotihuelquej oticchijquej ma techtencaqui, ijqui oticajquej, yej otiquijtojquej:
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Más saquin otitotlatlajtlalilijquej niman otiajquej ne Jerusalén.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Niman tohuan oyajquej semej on nomachtijquej yejhuan hualehuaj ne Cesarea para otechhuicaquej ne ichan se tlacatl, itoca Mnasón, on yejhuan hualehua ne Chipre. Niman yejhua ye huejcahui tlaneltocaquetl catca. Ompa ihuan otitosehuijquej.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Ijcuac otajsiquej ne Jerusalén, on tocnihuan otechselijquej ican pactli.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Niman huajmostla Pablo niman tejhuamej otiajquej para oticnotzato Jacobo, niman no ompa nemiyaj nochimej on tlajtlajmatquej tlayecanquej itech tocnihuan.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Ijcuac Pablo oquintlajpaloj, niman quemaj oquintlajtlajtohuilij nochi on tlajtlamach yejhuan Dios oquichiu, ne intzajlan on yejhuan xhebreos itechcopa itequiyo.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Ijcuac yocacquej in tlajtlamach, ocueyilijquej Dios. Quemaj oquijlijquej Pablo:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Niman nochimej quimijlianij ica tejhua tiquinmachtia nochi quech hebreos yejhuan nemij intzajlan on yejhuan xhebreos ne ipan ocsequi regiónes, ma quitlalcahuican on tlen otlanahuatij Moisés. Yejhuamej quimijliaj ica tiquinmachtia ma ca ma quitlalican on nescayotl itoca circuncisión ipan inconehuan nion ma ca ma nohuicacan quen on hebreos.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Aman ¿Tlinon ticchihuasquej, tej? On tojlamej caquisquej ica yotihuajlaj, niman ijcuacon nosentlalisquej.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Más cuajli para ticchihuas in quen timitzijlisquej. Nican totzajlan nemij nahuimej tlacamej yejhuan oquitlalijquej se promesa itech Dios, niman aman ye quinequij quichihuasquej.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Xquinhuica niman xmochipahua san secan inhuan. Quemaj xtlaxtlahua para noximasquej. Ijqui nochimej quitasquej ica xnejli on tlen moca oquimijlijquej, yej quitasquej ica tejhua no cuajli tictlacamati on tlanahuatijli.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Aman, tej, on xhebreos yejhuan yotlaneltocaquej, yotiquintlajcuilhuijquej ica xnonequi quejehuasquej on ocsequi tlajtlamach tlanahuatiltin, yej san ma ca ma cuacan itlaj nacatl yejhuan oquihuentlalijquej ne ixpan on tlamachijchijhualtin tetajtzitzintin, nion yestli, nion on yolquej yejhuan san quinquechmictiaj. Niman no ma ca yacaj ahuilnemis.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Ijcuac huajmostla, Pablo oquinhuicac on tlacamej, niman onochipahuato inhuan. Quemaj ocalac ne hueyi tiopan para quinmachiltis on tiopixquej quemanon tlamis on tonajli de chipahualistli, niman quemanon quintlaxtlahuilis inofrenda on nahuimej tlacamej.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Pero ijcuac ye ajsiticatca on chicome tonajli de chipahualistli, semej on hebreos yejhuan hualehuaj Asia oquitaquej Pablo ne ipan on hueyi tiopan. Niman yejhuamej oquimajcomanquej on tlacamej niman ocajsiquej.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Niman ijquin otzajtziquej:
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Ijcon quijtohuayaj ica achtopa oquitacaj Pablo ipan on hueyican ihuan Trófimo, on yejhuan chanej ne Efeso. Yejhua ica quinemiliayaj ica Pablo yocuicac ne ipan on hueyi tiopan.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Nochi quech chanej ipan on hueyican onajcoman niman nochimej ohuajnotlajtlalojquej. Yejhuamej ocajsiquej Pablo niman ocuajtehuilanquej ne iquiahuac on tiopan, niman nimantzin oquintzacuquej on itlatzacuilolhuan on tiopan.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Niman chica quinequiyaj quimictisquej, oquimachiltito on hueyi comandante ica on soldados ica nochi quech chanej ipan Jerusalén yonajcoman.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Quemaj nimantzin on comandante oquinsentlalij isoldados niman on intlayecancahuan niman nochimej yejhuamej onotlajtlalojquej ne campa nemiyaj on tlacamej. Ijcuac on tlacamej oquitaquej on comandante niman isoldados, xoc oquimailijquej Pablo.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Quemaj on comandante oquinisihuij niman ijcuac yocajsic Pablo, otlanahuatij ma quisalocan ican ome teposcadenas. Quemaj oquintlajtoltij on tojlamej aquinonon yejhua niman tlinon oquichiu.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Niman ompa intzajlan on tojlamej semej tzajtziyaj niman quijtohuayaj de ocse tlajtlamach niman ocsequimej no de ocse tlajtlamach. Niman ica xitlaj hueliya cajsicamati on tlen melahuac yejhua ica on pampa onajcomanaloc, otlanahuatij ma cuicuacan Pablo ne ijtic on hueyi tepancajli itoca cuartel campa chantij on soldados.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Niman ijcuac oajsiquej campa on tletlejcotiasquiaj ipan igradas on tepancajli, oquichijquej para oquechpanojtiajquej Pablo pampa on tlacamej sanoyej cualaniyaj.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Niman nochimej huajlayaj icuitlapan, huajtzajtzitiayaj:
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Niman ijcuac ye concalactisquiaj ne ijtic on hueyi tepancajli itoca cuartel, Pablo oquijlij on comandante:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Tlen xtejhua on egipcio aquin oquipehualtij on ica onajcomanaloc ye huejcajticatzin niman oquinhuicac on nahui mil tlacatl temictianimej ne campa tlacauyan?
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Ijcuacon Pablo oquijlij:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Niman ica on comandante ocahuilij, Pablo ompa ohuajnotelquetz ne ipan igradas on cajli niman oquintlajtlanilij on chanejquej ican ima para ma ca nahuatican. Ijcuac xoc yacaj onahuat, oquinnotz Pablo ican tlajtojli hebreo, oquimijlij:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.