Mateus 27
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Saraŋoníqo, o qa-qa unindoro tapá unindoya uniparetoro uni kembé-kembéyemboya,Yesu uratoka khumoní, yero ŋuro mande kusiyaŋgurí.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Kusiyoro kandí kusiyoro re uyaro Rom koro uni kembé Pailatŋuro kandímo rotaŋgurí.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Asa Jutasko topé piyimi Yesu inowero iŋaŋgurí ŋu qene iŋoro newonde surumí tero iŋo-iŋoyó rohoréŋoro wondo musiyó 30 silwa ŋu siyoro o qa-qa unindoro tapá uni, uniparetoro uni kembé-kembéye pitu ko yunaró.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Yunoro ŋande yaró, “Nondo uni o piyimi ka kama taró ŋu rero uni saŋgirí kandeyemo rotano. Ŋundiro naŋge nondo o piyimi tano.” Yiní mandí topé ŋande yaŋgurí, “Ŋuko noreŋo kini. Keŋo naŋge.”
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Asa ko Jutasko wondo musiyó se Ya Surumíquroko raŋoní uní uyaro ene puŋí kusiyoro umbu poroworo khumaró.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Ko o qa-qa unindoro tapá uni ŋundo wondo musiyó silwa ŋu siyoro ŋande yaŋgurí, “Wondo ŋako uni uroyi khumoweya ŋuro kimoyó. Norendo Ya Surumímboro wondo ŋuya se kopo rewero ŋuko hutuŋo mande wendaqeweya.”
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Ko ene mande ka kusiyaŋgurí, asa ŋu wondo ŋundoko mira ka kimo taŋgurí. Mira ŋuko noko kumbe towoyoweya uni ŋuro mirayó. Ŋunde kimoyi uni wini meyowokhumaŋgurí ŋuno tapu yereyaŋgo.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Ŋunde ŋuroko ŋu mira ŋuro owí muko ŋandiro raró, “Sitú koro Noko,” ko unindo itaka owé ŋu naŋge nekoyoteŋgo.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Ŋundiro naŋge komo ye-ye uni Jeremaiako mande ka yaró ŋu hamó taró. Enendo ŋande yaró, “Kumimbo wondo musiyó 30 silwa qu, Israel unipareto uni ŋuro kimoyó yaŋgurí ŋu siyoro
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 noko kumbe towoyoweya uni ŋuro mira ŋu uriyaŋgurí. Uni Parámimbo nimiraró ŋunde naŋge taŋgurí.”
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Yesuko Rom koro uni kembémborotoŋímo kaŋiní ŋande oseseyaró, “Kepe Juda uniparetoro wiri yerete uni ŋumbe, ma kini?” Yiní mande topé ŋande yaró, “Keŋombo ŋunde naŋge yete,” yaró.
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Kowe o qa-qa unindoro tapá unindoya uni kembé-kembémboyaYesu o pi-piyimi teyara yaŋgurí quno ŋuno mande topé kama yaró.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Ko Pailatko ŋande oseseyaró, “Kepe mande yero saŋga kereteŋgo ŋambe kama iŋote?”
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Quko mande topé ka kama yaró. Ŋunde ŋuro Pailat iŋondata parámi taró.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Taka yereró quro o ne-neŋuno Rom koro uni kembé ŋundo murí ka howeyara. Murí ŋuko ŋandiro, unipare qambu ŋundo uni kanata ka kusi-kusi yano yaró ŋu owí nekoyiqo, Pailatko uni ŋu rotoní eneno uyaró.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Ŋu naruko ŋuno uni piyimi parámi ka kusi-kusi yano yora, owí muko Barapas.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Asa unipare mahe huruwoyi Pailatko ŋande osese yereró, “Nondo dani ka rotoweka yeno uyariní? Nondo Barapas ma Yesu, ŋuko, Kristo, ye nekoyoteŋgo ŋumbe?”
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Pailatko ŋunde yaró, dokoro ŋande iŋaró, uni pará-parámbo Yesu koya newonde tutu tero re towo kusiyoro maheŋgurí.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Pailatko mande kho inowero yakutímokunditiníqo, parímbo mande riní eneno ŋande maheró, “Keto uni roneneŋowí ŋuro o ma te inowero. Suwono no qu ka qenero uni ŋuro newonde surumí tano.”
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Asa o qa-qa unindoro tapá unindoya uni kembé-kembémboya unipare newondeye ri otoqaró. Ŋunde tiqo, unipareto neko kiwi, Barapas rotoro Yesu uroyi khumoweya, yaŋgurí.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Ŋunde yi Rom koro uni kembé ŋundo ŋande osese yereró, “Ye iŋika no irisa ŋa ka rotowe?” Yiní ŋande yaŋgurí, “Barapas naŋge.”
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Yi ŋande osese yereró, “Yesu, ŋuko, Kristo, ye nekoyoteŋgo, nondo date te inowe?” Yiní soso ŋande yaŋgurí, “Re tipiririko uroyi!”
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Yi ŋande osese yereró, “Dokoro? Do piyimi ka tiní ŋuro?” Yiní mande kondé parámi yaŋgurí, “Re tipiririko uroyi!”
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Pailatko, maŋgoye kama howeweqo, kuma parámi tunoqewero tete, ye iŋoro sono rero unipare toŋeyemo kandí sonowaró. Sonoworo ŋande yaró, “Uni ŋa khumoweya ŋuko neneŋo quhuríne kini, yeŋo quhuríye naŋge.”
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 Ŋunde yiní unipare soso mande topé yaŋgurí, “Ŋu quhurí ŋuko noreya simónanimboya yoweya.”
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Ŋunde ŋuro Pailatko Barapas rotoní eneno uyaró, ko Yesu riní kuma unindo uŋguru-gurumoro tipiririko urowero re uyareŋgurí.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Asa Rom koro uni kembémboro kuma uniyómbo Yesu rero uni kembémboro yano oŋgurí. Oro kuma uni soso mahero Yesu rero keweroyemo rotaŋgurí.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Rotoro kowe punu-punuyó wendaŋero tuwi mandumi huririyóka kowí punuwaŋgurí.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Te inoro utó kami ka rero re wakaro wiri yerete unindoro takapu qembe tero kembémo raŋgurí. Ko saté ka rero kandí kondéwore inaŋgurí. Ŋunde tero potoruku kota-kota te inoro kundo mande ŋande yaŋgurí, “Juda uniparetoro wiri yerete uni, ke mahete ŋu!”
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Ŋunde yero tuteworo saté ŋu kandí moŋgo rero kembémo utoyaŋgurí.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 O soso ŋu tero huwó mande yi kini tiní tuwi mandumi ŋu re rotoro eneŋo kowe punu-punuyó re inaŋgurí. Ŋunde tero rero tipiririko urowero re uyareŋgurí.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Kuma unindo uyareyate Sairin uni ka, owí muko Saimon, ŋu qeneŋgurí. Qenero rero Yesu koro tipiririqu re inoyi re korowaró.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Uyareyate mira ka, owí muko Golgota, ŋuno oŋgurí. (Owé ŋu “Golgota” murí muko “Kembémboro Wimbí ŋuro mira ŋu.”)
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Ŋuno oro wain koya o oŋgomi quya rohoréŋaŋgurí ŋu rero Yesu soŋga ta inoyi niní oŋgoŋoní piyimiŋaró.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Asa kuma unindo Yesu rero kowe punu-punuyó wendaŋero tipiririko uraŋgurí. Utoro kowe punu-punuyó rewero quro kundo taŋgurí.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Ŋunde ti kini tiní mira ŋuno kunditero sopaŋgurí.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Ko tipiriri sombémo ŋuno o piyimi taró ŋuro mande ka nakayáŋaŋgurí. Mande ŋuko ŋandiro: “Ŋako Yesu, Juda uniparetoro Wiri yerete Uni ŋu.”
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Uni irisa ŋuya yorero ka kandí kondésinawore tipiriri kano porowaŋgurí, ko ka kandí tesinawore tipiriri kano porowaŋgurí. Uni ŋundo Rom koro mandeye wendaqero kuma teyari.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Asa unipare uyaro yesaráŋoro kembaye ituqero
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 ŋande yaŋgurí, “Keto, Ya Surumírambaruruworo kosa naru kapusa quno ŋuno keta rewano, yaró. Asa keŋo rambaruru ŋa taka. Ke Anutu koro naŋuní tiníkaqo, tipiriri roto mirako umbu!”
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 O qa-qa unindoro tapá unindoya hutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo unindoya uni kembé-kembémboyahuwó mande ŋunde naŋge yaŋgurí.
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 Ŋande yaŋgurí, “Enendo uni kumi rambaruru koŋgo yoraró, quko enendo rambaruru ŋa takawero mepémo kini. Israel uniparetoro wiri yerete uni hamó tiníkaqo, tipiriri roto umbuní nore qene iŋondutuwowato.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Anutuwore iŋondutuwoyote, asa ko Anutuko rambaruru ŋa noŋgo reweya, peka. Dokoro ŋande yaró, ‘No Anutu koro naŋuní,’ yaró.”
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Ŋunde yaŋgurí, ko mande wenda-wenda uni irisa ŋuno yuraŋgurí mu ŋu ŋuya huwó mande mirariyó.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Asa kosa keweroko mira soso huriri teyate suwoya 3 kilok ŋunde taró.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 3 kilok ŋundiro Yesu kondé ŋande kiwaró, “Eli, Eli, lama sapaktani?” yaró.(Mande ŋuro murí muko ŋandiro, “Anutune, Anutune, do karo norotote?”)
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Uni kumi kutaqe kaŋaŋgurí ŋundo mande ŋu iŋoro ŋande yaŋgurí, “Uni ŋundo Elaija nekote.”
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Ŋunde yi uni kato kheŋgeŋoro o piwo qembe ka rero wain oŋgomi quroko riní maŋgoriní satémbo kusiyoro hokoro Yesu maŋgómo re inaró.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Quko kumimbo ŋande yaŋgurí, “Ŋunde rotoka, qeneyata. Elaijakosamakaŋoweyape ma kini?”
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Yesuko kaŋuya ki parámi tero yuqayó rotoro khumaró.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Khumoníqo, Ya Surumímo tuwi parámi ka ŋuno pikaŋgurí mukore koŋgo kosaŋe kusuŋono umburó. Kowe kunduru raŋoní wondo pará-pará kosaŋaró.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Ko uni tapu tondaŋiqo, Anutu koro uni meté horé komo khumaŋgurí qundo otoqaŋgurí.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Imemoŋgo, Yesu otoqoníqota uni tapu koŋgo otoqaŋgurí ŋundo yendé surumímoŋuno oyi unipare wata yiyaŋgurí.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Asa kuma unindoro sopo-sopoyemboyakuma uni ŋuya Yesu sopo yoraŋgo ŋundo kunduru qenero o soso meyowo tunoqaró ŋu qenero sasaro parámi tero ŋande yaŋgurí, “Hamó horé, ŋuko Anutu koro naŋuní,” yaró.
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Komo pare qambu Yesu howero Galili rotoro sunará tero maheŋgurí. Asa ŋu pare ŋundo kapiyamo kaŋero toŋeteyaŋgurí.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Keweroyemo kumi muko ŋandiro: Maria Maktala yendé moŋgo qu, ko Maria, Jems koya Josep koro náyari, ko Sepeti simó irisa ŋuro náyari.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Asa suwo teyoní onoŋo uni kato Arimatea yendé moŋgo qu, owí muko Josep, maheró. Ene ŋuya Yesu koro iŋo-iŋo rewero uniyóka.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Enendo Pailatko uyaro kirayoro Yesu ukúŋo ŋumbe meté reweya, kirayaró. Asa Pailatko kuma uni yiní Yesu ukúŋo rero Josep inaŋgurí.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Ko Josepko ukúŋo rero tuwi kekere sara-sara qundo pokamaró.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Ko enendo ukú ŋu rero uyaro eneŋo uni tapu keta quno ŋuno quroyómo raró. Uni tapu ŋuko Josep enepa naŋge wondo kandarama ŋuno wekokaró. Asa ŋuno rero wondo parámi ka re rohoréŋoro mahiní makoyó tuŋoní toŋeró.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Ko Maria Maktala noŋgo ŋuya Maria meyowo ŋuya ŋuno yorariyó. Irisa ŋuko uni tapu sumeyoro kutaqemo kunditero toŋetero yariyó.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Asa saraŋoní, Sapat koro roŋgaruwowero naruŋu kini tiníqota o qa-qa unindoro tapá unindoya Farisi uniŋundo Pailatqenewero oŋgurí.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Oro ŋande miraŋgurí, “Uni Parámi, norendo ŋande iŋoyoteto, ŋu kota uni ŋundo toŋí yoníqo, ŋande yaró, ‘Imemoŋgo naru kapusa rotoroqo, pitu ko otoqowano.’
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Ŋunde yaró, asa yate eneŋo iŋo-iŋo rewero uniyómbo mahero ukúŋo momo tero unipare ŋande yimirowaŋgo, peka, uni tapu koŋgo otoqote. Ŋunde yiqo, mande kota weŋa ŋuko mande kota komo qu takaweya. Ŋunde ŋuroko keto kho uni yimiroyikata, wondo makoyó ŋu meté ta wisumuŋoyuri naru kapusa ŋu kini teweya.”
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Ŋunde yi Pailatko ŋande yimiraró, “Yeŋo kuma uniye yoreya uyaya o soso date tero uni tapu ŋu towoní kondéreweya ŋu tika kondé yoní.”
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Yiní uyaro wondo yayó makoyómboro soweyómo noko tamoro kuma uni yorero ŋuno yoroti uni tapu ŋu sopoyaŋgurí.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.