Marcos 9

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ŋunde yero ŋande yimiraró, “Mande hamó yeteno. Uni kumi ŋano kaŋeteŋgo qundo kama khumoyuri Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋundo wimbu parámi tero maheweya ŋu qenewaŋgo.”
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Tukú, naru kande saŋiyoro kanata ŋunde rotoro Yesuko Pita, Jems, Jon yorero enemata mira purímo oŋgurí. Toŋeyemo ŋuno Yesu kiraró enesó horé taró.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Tero tuwiyó tindeŋiwí tero sara-sara meté horé tunoqaró. Nokono ŋano uni kato tuwi riní sara ŋunde qu tunoqewero mepémo kini.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Asa Elaija koya Moses koyaŋuno tunoqiri yiyoyi Yesu koya mande taŋgurí.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Ŋunde ti Pitako Yesu ŋande miraró, “Rapi,noya topo-toponemboya ŋano yoteto, ŋuko meté. Asa ko yamaru kapusa rewato: ka keŋo qu, ka Moses koro, ka Elaija koro.”
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Ŋunde yaró, quko mandí murí ŋuro kama iŋoní tondaŋaró. Dokoro sasaro parámi taŋgurí.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Asa koporéko uni pará-pará ŋu poka yiriní koporé quro koŋgo mande ka ŋande yaró, “Ŋuko neneŋo naŋone, eneŋo surumí iŋoyoteno. Maŋgó howeyuri qembe.”
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Ŋunde yiníqo, waka ta toŋetero uni pará-pará irisa ŋu kama yiyaŋgurí. Yesu naŋge ŋuno qeneŋgurí.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Asa mira purí rotoro umbuyate Yesuko kondé ŋande yimiraró, “O qeneteŋgo ŋuro unipare ma yimirowero. Imemoŋgo Unindoro Naŋuníuni tapu koŋgo otoqoníqota meté yimiroyi qembe,” yaró.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Imemoŋgo yate mandí kama wendaqaŋgurí. Quko epe mito-mito taŋgurí, “Ŋu ‘uni tapu koŋgo otoqoweya,’ ŋu do ka?”
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Asa umbuyate ŋande oseseyaŋgurí, “Do murí karo hutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo unindoŋande yeyoteŋgo, ‘Koretero, Elaija ŋuko korete maheweya?’”
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Yi ŋande yimiraró, “Hamó, koretero Elaija mahero o soso piyo taró mu roŋgaruwote.Quko ye date iŋoteŋgo, do murí karo Anutu koro mande ŋande yete, ko Unindoro Naŋuní o quhurí parámi riní unipare huwóŋowaŋgo?
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Ŋunde quko ŋande yimiroteno, komo Elaija pitu ko maheró. Mahiní unindo eneŋo iŋo-iŋoye howero murí piyimi te inaŋgurí. O tunoqaró ŋuro uni kato Anutu koro sokome quno ŋuno nakayáŋaró.”
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Asa mira purí rotoro umbuyiqo, amuno ŋuno unipare qambu iŋo-iŋo rewero uni kumiwuriri yereŋgurí. Kowe hutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo unindoyaiŋo-iŋo rewero uniyómboya kiro mande yaŋgurí.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Asa unipare qambu ŋundo Yesu qeni newondeye yukuwoní kheŋgeŋoro, “Umbute ŋu,” yeyaŋgurí.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Ŋunde yi Yesuko hutuŋo mande ŋuro iŋo-iŋo uni ŋande osese yereró, “Do murí karo iŋo-iŋo rewero uninemboya mande parámi yeteŋgo?” yaró.
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Yiní uni kato unipare qambu keweroye moŋgo mande topé ŋande yaró, “Rondaqe-rondaqe uni, nondo naŋone re mahero ke seqa kereteno. Yuqa piyimi kanaŋone quroko yoní mande yewero mepémo kini.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Naru rokóŋoro yuqa piyimi ŋundo naŋone kondé re uroní khe kandí yukuwoní siŋiworere ka umbuyote, mití kindotoyote, khe kandí soso tinditeyote. Nondo iŋo-iŋo rewero unike kira yerero, yuqa ŋu howi toŋeweya, yanowó. Quko enendo mepémo kini.”
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Ŋunde yiní mande topé ŋande yaró, “Ye unipare itaka nokono yoteŋgo qundo iŋondutukama reyoteŋgo! Naru date yeya yowano? Naru date quhuríye korowoyowano? Simó ŋu re nono mahi.”
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Ŋunde yiní re mahiqo, yuqa piyimi ŋundo Yesu qenero waka ta simó uroní khe kandí yukuwoní nokono umburo keré-keré tero siŋiworere ka umburó.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Ŋunde tiní Yesuko iwí ŋande oseseyaró, “Naru datiro ŋunde teyote?” Yiní ŋande yaró, “Simó tomó ta quno teyate.
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Naru kumimo yuqa piyimi ŋundo rambaruruwowero quro re nombono raŋoyara ko sonono ŋuya raŋoyara. Quko ke wimbuke moré tiníqo, sikínani te nunoya nore samaka nere.”
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Ŋunde yiní ŋande yaró, “Wimbune ŋuro yete. Asa uni kato iŋondutu kondé tiníqo, o meté soso tunoqeweya.”
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Asa simó ŋuro iwímbo kondé ŋande yaró, “Iŋondutu hamó teteno! Quko iŋondutune kondé kini, ime. Enina, samaka nere.”
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Ŋunde yiní Yesuko unipare qambu kheŋgeŋo maheŋgurí ŋuro yiyo iŋoro yuqa pusú ŋu ŋande qene yaró, “Ke maŋgó piyimi kusumbí piyimi quro yuqa, ke ŋande kimiroteno, simó ŋa roto toŋeya naru kano ŋu quroko ŋuno ma uwero.”
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Ŋunde yiníqo, simó ŋu kondé kiwero khe kandí yukuwoní yuqa piyimi ŋu roto toŋeró. Toŋiní umburo khumo inaró. Khumo inoní unipare qenero, “Khumote,” yaŋgurí.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Quko Yesuko kandí toworo hokoní otoqo kaŋaró.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Tukú enemata yano oro iŋo-iŋo rewero uniyómbo Yesu ŋande oseseyaŋgurí, “Date koro norendo yuqa piyimi ŋu howewero mepémo kini?”
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Yiqo, ŋande yaró, “Yendo hariripo naŋge yuqa ŋunde qu howewaŋgo,” yaró.
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Asa Yesuko ŋu noŋgo uro unipareto niyowaŋgo yero enemata Galili Sono Towo tapémo uyareŋgurí.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Dokoro mande ka iŋo-iŋo rewero uniyó rondaqe yunoro ŋande yeyaró, “Kumimbo Unindoro Naŋuníre saŋgirí uni kandeyemo rotowe teteŋgo. Enendo uroyi khumoweya, quko naru kapusa kini tiníqo, otoqoweya.”
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ŋunde yiníqo, mande ŋuro murí kama iŋoyi tondaŋaró. Ko murí ŋuro oseseyowero quro soraŋgurí.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Uyareyate iŋo-iŋo rewero unindo dani keweroyemo kato imemoŋgo topé-topé taka yereweya ŋuro mandeto epe uto-uto taŋgurí. Asa Kaperneam yendémo ya kano oro Yesuko ŋande osese yereró, “Do murí karo kheko ŋuno mande kondé yero epe mito-mito taŋgo?” yaró. Quko mande topé kama yaŋgurí.
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 — ausente —
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Asa ko kunditero iŋo-iŋo rewero uni khe saŋiyoro irisa ŋu neko yerero ŋande yimiraró, “Uni kato owé parámi rewero quro iŋote tiníqo, koretero uni soso koro sunará simó teweya.”
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Ŋunde yeroqo simó ta ka rero keweroyemo rero towo pisiyoro ŋande yimiraró,
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 “Uni kato neneŋo iŋoro simó ta ka ŋande quya topo teweya ŋuko noya topo teweya. Uni noya topo teweya ŋuko Awanembo asá nereró ŋuya topo teweya. Dokoro Anutuko no asá nereró.”
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Asa Jonko ŋande yaró, “Rondaqe-rondaqe uni, norendo uni ka owéŋgemo yuqa piyimiyohowiní toŋeŋgurí ŋu qenetowó. Uni ŋu noreŋo sowe-sowe qu kini. Ŋuroko yuqa piyimi ma yohowewero, yero soréŋatowó.”
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Ŋunde yiníqo, Yesuko ŋande yaró, “Ma soréŋowero. Uni kato no owénemo o wimbí moréŋundiro teroqo waka ta owéne kama re umbuweya.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Dokoro uni noreya saŋgirí kama te nunoteŋgo ŋuko noreŋo toponani.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Uni kato kiyoro, keko Kristoŋuro uni ka, yero iŋoro sono kiŋo kunoweya quko, imemoŋgo Anutuko puriŋo ka uni ŋu inoweya. Ŋu hamó.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 “Uni kato tomó ta qu ka no iŋondutu nereyote quwosoní o piyimi teweya tiníqo, unindo simó wosote ŋu topé piyimi horé reweya. Meté koretero unindo wondo parámi ka eneŋo puŋímo kusiyoro re windi quroko raŋi khumoroqota o kama teweya.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Ko kandekepo kowosoní o piyimi teroqo kandeke toŋo raŋo qembe. Ke soŋga ta ŋundiro piyo tero samboko oweya, ŋuko meté. Koweke soso meté yotoro kandeke irisa-irisa yote quko kewá piyimimoŋuno raŋoní uweya, ŋuko piyimi horé.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 (-)
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Ko kheŋgepo kowosoní o piyimi teroqo kheŋge toŋo raŋo qembe. Ke soŋga ta ŋundiro piyo tero samboko oweya, ŋuko meté. Koweke soso meté yotoro kheŋge irisa-irisa yote quko kewá piyimimo ŋuno raŋoní uweya, ŋuko piyimi horé.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 (-)
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Ko toŋeŋgepo kowosoní o piyimi teroqo toŋeŋge tumo raŋo qembe. Ke soŋga ta ŋundiro piyo tero Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyómo oweya, ŋuko meté. Koweke soso meté yotoro toŋeŋge irisa-irisa yote quko kewá piyimimo ŋuno raŋoní uweya, ŋuko piyimi horé.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Ŋuno
48 nati’imaim
49 Pare kato nembo re o newero qu saŋano reyote. Ŋundiro naŋge Anutuko kewá re unipare soso saŋayemo reweya.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 “Nembo ŋuko o meté mu. Quko nembo ŋuro nuŋgurí ŋu kini tiníqo, khoyó kini teweya. Ye soso nembo ŋundiro naŋge ti qembe. Newonde ime epe ino-ino ti qembe.”
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.