Lucas 4
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Asa Yesuko Yuqa Surumímbonewondímo maŋgoriní rohoréŋoro Jotan Sono rotoro oro mira wimbímoŋuno oro yateyoní Yuqapo khe witúŋaró.
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 Mira ŋuno yoní naru 40 ŋunoko Monimbuko Yesu towoŋaró. Ŋu naruko ŋuno Yesu o kama nero, yate qímboro khumaró.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Khumoyoní Monimbuko ŋande miraró, “Ke hamó Anutu koro Naŋuní tiníkaqo, yeka wondo ŋa rohoréŋoro bret ka tunoqiní,” yaró.
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Yiní Yesuko mande topé ŋande yaró, “Sokomeko ŋuno ŋande nakayáŋaró, ‘Unipareto o qoyemboro quwore naŋge yoto-yoto kama rewaŋgo.’”
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Ŋunde yiní Monimbuko re wosoro mira purímo oro naru tukuni quno naŋge Yesu mira purí moŋgo uniparetoro miraye soso ŋu witúŋaró.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 Witúŋoro ŋande miraró, “Nondo wimbu kondé re kunowe mira soso ŋuya o meté-metéye mu ŋuya sopoweya. Wimbu ŋuko neneŋo naŋge. Neneŋombo uni ka inowano.
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Asa ke no potoruku te nunoka o soso ŋa se kunowano.”
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Yiní Yesuko mande topé ŋande yaró, “Sokomeko ŋuno ŋande nakayáŋaró, ‘Ke Uni Parámi, keŋo Anutuke ŋuro potoruku te inoya eneŋo khoyó naŋge te qembe.’”
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Ŋunde yiní re wosoro Yerusalem uyaro rero Ya Surumímboroumó saŋano rotoro ŋande yaró, “Ke hamó Anutu koro Naŋuní tiníkaqo, ŋa noŋgo amuno soreka kiyowe.
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Dokoro, sokomeko ŋande yete,
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 — ausente —
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Yiní Yesuko mande topé ŋande yaró, “Sokomeko ŋuno ŋande nakayáŋaró, ‘Ke Uni Parámi, keŋo Anutuke, ma towoŋowero.’”
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Monimbuko Yesu towoŋoní kini tiní rotoro naru kano quro soparó.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Asa Yesuko rohoréŋoro Yuqa koro wimbímo Galili mirako ŋuno pitu ko uyaró. Uyariní unipare mira soso ŋu noŋgo qundo eneŋo mande piŋa ŋu iŋaŋgurí.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Huru-huru yayemoŋuno oro Anutu koro mandí rondaqe yunoyaró. Ko unipare soso eneŋo owí hokoyaŋgurí.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Yate-yate Sapat narukanoko Nasaret yendémo ŋuno uyaró. Yendé ŋuno ene simó tomó ta yate ŋuno parámi taró. Asa ŋu naruko ŋuno eneŋo murí howero huru-huru yano oró. Oro Anutu koro sokome qu weyowero otoqo kaŋaró.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Kaŋiní sopo-sopo uni ŋundo Aisaiako mande nakayáŋaró ŋuro sokome quŋu re inoní rosaraqero mande ŋu weyoro ŋande yaró,
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 — ausente —
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 — ausente —
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Ŋunde weyoro sokome ŋu wakaro sopo-sopo uni ŋu inoro kunditaró. Ko unipare huru-huru yano yaŋgo ŋu soso Yesuko toŋetaŋgurí.
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 Asa hurí tero ŋande yimiraró, “Mande ŋano qu komo suki sokomeko nakayáŋaró ŋako itakako hamó tunoqete.”
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Ŋunde yiní owí hokoro eneŋo maŋgómbo mande meté ŋunde qu yaró ŋuro iŋondata parámi tero ŋande epe mito-mito taŋgurí, “Uni ŋuko Josep koro naŋuní naŋge, ŋuko hamómbe?”
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Ŋunde yiqo, ŋande yimiraró, “Ye tapara mandeŋambe ye nimirowaŋgo, ‘Dota, keŋo o piyimi ŋu reka meté tiní,’ yewaŋgo, ko, ‘O soso Kaperneam yendémo ŋuno taró ŋu naŋge ŋa mirako ŋano te,’ ye nimirowaŋgo, peka.
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 No mande hamó ye yimiroteno, Anutu koro ye-ye unindoromirako ŋuno simburí muko ye-ye uni ŋuro mandí ŋu kama iŋoyoteŋgo.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Hamó yeteno, Elaijakoro naruko ŋuno Israel mirako ŋuno wapu qambu yoraŋgurí. Ŋu naruko ŋuno kumima naru kapusa ko kombo kande saŋiyoro kanata ŋunde rotoro Israel mirako ŋuno sono kama umbuyaró. Ŋunde tiní korare parámi tunoqaró.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 Quko Anutuko Elaija wapu ŋunde qu kano kama asáŋaró. Kini, mira meyowomo wapu ka, Sarepat yendé ŋu Saiton mira ŋuno wapu kano, ŋuno asáŋoní toŋeró.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Ŋuya ye-ye uni Elisa koro naruko ŋuno Israel mirako ŋuno koweye piyimi khumouni qambu yoraŋgurí. Quko enendo se khumo uni ŋunde qu kama yoriní sara taró. Kini, Siria uni ka owí muko Naman, ŋu naŋge riní sara taró.”
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Ŋunde yiní unipare huru-huru yano yoraŋgo ŋu mande ŋu iŋoro saŋgirí parámi taŋgurí.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Ŋunde tero otoqoro Yesu toworo yendé tapémo oŋgurí. Yendéye ŋuko mira purí titinímo yaró. Asa Yesu rero, purí sombé moŋgo raŋato, yero oŋgurí.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Quko keweroyewore kinaŋge yorotoro toŋeró.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Asa Yesuko Galili koro yendéyó qu ka, Kaperneam yendé ŋuno oro Sapat narukoŋuno Anutu koro mandí rondaqe unipare yunaró.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Yunoyoní eneŋo mandí iŋoro kondé yukuwaŋgurí. Dokoro mande yaró ŋuko wimbí moré.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 Naru kano uni ka yuqa pusúeneno yaró ŋu huru-huru yanoŋuno yora. Ŋuno yotoro parámi ŋande ye kiwaró,
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 “Aine, Yesu Nasaret noŋgo, do nereweya? Kepe nore rowore nerewero mahetepe? No iŋo kunoteno, keko Anutu koro uni meté horé ŋu.”
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Ŋunde yiní Yesuko ŋande qene yaró, “Ke maŋgoke kusiyoya uni ŋu roto toŋe!” Yiní yuqa piyimimbo uni ŋu re raŋoní nokono unipare keweroyemo umbuní roto toŋero kaŋuya kama roworemaró.
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Unipare soso ŋu newondeye yukuwoní epe mito-mito ŋande taŋgurí, “Enendo mande wimbí moré date qu yero yuqa pusú ŋu mepémo sopo yiriní roto toŋewaŋgo?”
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 Ŋunde yiqo, imemoŋgo Yesu ŋuro mande piŋa ka wimbo-wimbo uyaró.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Asa Yesu huru-huru ya rotoro Saimon koro yayómo oró. Saimon koro koŋgí ŋuko kowí tiwi riní Yesuko samakaŋoní yero nekaŋgurí.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Nekoyi uyaro taŋgímo kaŋero se khumo ŋu qene yiní kini tiní pare ŋu waka ta otoqoro o qoyemboro roŋgaruwaró.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Kosa pusuŋiní uni kumimbo topo-topoye se khumo enesó-enesó teyaŋgo ŋu yore eneno maheŋgurí. Ŋuno mahiqo, Yesuko kandí kanata-kanata saŋayemo riní meté taŋgurí.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Ko yuqa piyimi kumiyohowiní uni qambu ŋu roto toŋeŋgurí. Toŋero yuqa piyimi ŋundo ki kondé tero, “Keko Anutu koro Naŋuní,” yaŋgurí. Quko, ŋunde ma yewero, ye soré yereró, dokoro ŋande iŋomukaŋgurí, ko eneko Kristo ŋu,yero iŋaŋgurí.
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Ita saraŋoní Yesuko mira uni kinimo toŋiní unipare qambu ŋundo seqayate qenero, ma noroto toŋewero, ye soréŋaŋgurí.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 Quko ŋande yimiraró, “Yendé meyowo ŋuno ŋuya Anutuko unipareyó wiri yereyote naruyóŋuro miti mande ŋu yimitoyowano. Dokoro ŋu murí ŋuro asá niriní mahenowó.”
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 Ko huru-huru yayemoJudia mirako ŋuno mande yesowoyara.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.