Lucas 24
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Asa sonda naru korete quno ŋuno ita saraŋoní suwo-suwo, pare ŋundo o enesó-enesó nuŋgurí meté mu roŋgaruwaŋgurí ŋu se uni tapuko maheŋgurí.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Se mahiqo, wondo parámi ŋu uni tapuŋuro makoyó wisumuŋaŋgurí, ŋuko tapémo yaró.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Ŋu qenero wondo ya quroyómo oro Yesu Uni Parámimboro ukúŋo kama qeneŋgurí.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Ŋuro iŋondata teyuriqo, uni irisa tuwiyari sine parámi tiní taŋgeyemo ŋuno kaŋariyó.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Asa pare ŋu sorero nokono umbu eti ŋande yimirariyó, “Ye dokoro uni yoto-yotoyó moré mu uni khumaŋgurí ŋuro yendémo ŋano mahe seqateŋgo?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Ŋano kama yote; otoqa! Komo ene yeya Galili yaró quno ŋuno mande ka yimiraró. Ŋu iŋi.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Ŋande yimiraró, ‘Ŋambe hamó tunoqeweya, ko uni kato Unindoro Naŋuní ŋurero quhurí uni kandeyemo riqota tipiririko urowaŋgo. Ko naru kapusa quno pitu ko otoqoweya.’”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ŋunde yiriqo, mande komo iŋaŋgurí ŋu pitu ko iŋaŋgurí.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Asa uni tapu yendé ŋu rotoro pitu ko yano mahero iŋo-iŋo rewero uni 11ŋuya unipare soso ŋuya o tunoqaró ŋuro yimiraŋgurí.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Pare ŋuko Maria Maktala yendé moŋgo qu, Joana, Maria ŋuko Jems koro nimí, pare kumi ŋuyako mande ŋu asá yerewí uniŋu yimiraŋgurí.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Yimiroyiqo, mande kape-kape naŋge, ye iŋoro kama iŋondutuwoyaŋgurí.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Quko Pitako otoqoro kheŋgeŋoro uni tapuko uyaro kondéqero tuwi ukúŋo pokamaró ŋu kina yoní qeneró. Qenero roto toŋero o soso ŋuro iŋondata parámi teyaró.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Asa kosa naru ŋuno naŋge, iŋo-iŋo rewero uniirisa khendo yendé tomó ta ka, owé Emeus, ŋuno uyaririyó. Ore ŋuko Yerusalem rotoro Emeus ŋuno uyarewero, ore ŋuro piruyó muko kilomita 11 ŋundiro.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Asa khendo uyareyate o soso tunoqaró ŋuro epe mito-mito tariyó.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Ŋunde tiri Yesu enepa naŋge kutaqe ŋuno mahero uni irisa ŋuya kopo uyareŋgurí.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Quko toŋeyari wisumuŋoní kama iŋo inariyó.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Asa enendo ŋande osese yereró, “Yari do karo epe mito-mito tero uyareyotiri?” Ŋunde yiní ŋuno kaŋero newonde surumí tero umu-kembayari piyo taró.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Kako, owí Kiliopasi, ŋundo mande topé yaró, “Kepe itaka Yerusalem mahero o soso tunoqa ŋumbe kama iŋote?”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Yiní ŋande osese yereró, “Ŋu do ka?” Yiní mande topé yariyó, “O soso Yesu Nasaret yendé moŋgo uni ŋuro tunoqaró ŋu. Eneko ye-ye uni ka, Anutu toŋímo ko unipare toŋeyemo kho wimbí, mande kondé teyara.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 O qa-qa unindoro tapá unindoya noreŋo uni pará-parámboya re Rom uni kandeyemo ri topé piyimi inoro tipiririko uroyi khumaró.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Komo ŋande yero iŋatowó, ŋuko uni maheweya ŋundo Israel unipare kimo yereweya,ye iŋatowó. Ko o soso ŋu yaŋe naŋge tunoqaró.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Ŋuya noreŋo pare kumimbo yi newondenani uraró. Ita saraŋoní suwo-suwo eneŋo uni tapuyómo ŋuno uyaro
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 ukúŋo ŋuno kama qeneŋgo. Pitu noreno mahero ŋande yaŋgo, ‘Nore kapoko sambo simóyiyato ŋande yetiri, “Enendo yoto-yoto yote.”’
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Ŋunde nimiroyi uni kumi keweronani moŋgo uni tapuko uyaro pareto yaŋgo ŋunde naŋge qeneŋgo. Quko eneŋo muko kama qeneŋgo.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Ŋunde yiri ŋande yimiraró, “Yari iŋo-iŋoyari moré kini tero newondeye kusiyote. Anutu koro ye-ye unindo mande yaŋgurí ŋu kama iŋondutuwoyotiri, peka.
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Date koro? Kristo ŋukokoretero quhurí korowoníqota, imemoŋgo Anutuko owé parámi inoweya. Ŋumbe iŋariyómbe ma kini?”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ŋunde yero enendo sokome Mosesko nakayáŋaró quya sokome Ye-ye Unindo nakayáŋaŋgurí quya eneŋomboro mande murí sokomekoyote ŋu soso ŋuro yesowaró.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Asa yate yendémo uyarewero uyaririyó muno ŋuno tapémo yotoro enendo yorotowero taró.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Quko irisa ŋundo kusiyoro ŋande yariyó, “Suwo tewero kosa pusuŋete. Ŋunde ŋuro noreya yoto.” Ŋunde yiri uni irisa ŋuya yaŋgurí.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Asa o qoyemboro newero kunditero enendo bret siyoro puriŋo yero romboŋero yunaró.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Ŋunde tiní, toŋeyari hiyóqiní, Yesu iŋo inariyó. Ŋunde tiní waka ta toŋiní qenewero mepémo kini.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Tiní epe mito-mito tariyó, “Hamó, nore khewore maheyaro sokome koro mande rondaqe nimironíqo, newondenari ura!”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Ŋunde yero waka ta otoqoro Yerusalem uyaro iŋo-iŋo rewero uni 11ŋuya topoyemboya kopaŋgurí quno ŋuno uyaririyó.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Unipare ŋundo ŋande yimiraŋgurí, “Hamó horé, Uni Parámi ŋuko pitu otoqoro Saimonko tunoqa!”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Ko enepa naŋge o kheko tunoqa ŋuro yimirariyó. Ko ŋande yariyó, “Bret ŋu romboŋe nunoníqota nore qene iŋaro,” yariyó.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Asa irisa ŋuya yeyuriqo, Yesu keweroyemo ŋuno kaŋero ŋande yaró, “Newonde ime yuri.”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Yiní qenero yukuworo, kapo ka, ye iŋoro sasaro parámi taŋgurí.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Ko ŋande yimiraró, “Do karo yukuwoteŋgo? Do karo newondeye wimbo-wimbo yote?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Khe kandene qenoyi. Kapoko suŋgí, wimbí moré kini.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Ŋunde yero khí kandí se witú yereró.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Witú yiriní qenero niŋgu-niŋgu tero iŋondata parámi taŋgurí, quko iŋondutu hamó kama taŋgurí. Ŋunde ŋuroko ŋande yimiraró, “O newero qu kape ŋana?” yaró.
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Yiní sono qare ka sombé qaŋgurí mu inaŋgurí.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Ŋu re toŋeyemo naró.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Asa ŋande yimiraró, “No yeya yoranowó quno ŋuno ŋande yimiranowó: mande kumi Moses koro Hutuŋo Mande ŋuya Ye-ye Unindoro mandeye ŋuya Hariri Yambo ŋuyaŋuno neneŋo nakayáŋaŋgurí, ko mande soso ŋu mepémo tunoqeweya.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Ŋunde yeroqo samaka yiriní mande murí mande sokomeko ŋuno nakayáŋaŋgurí ŋu iŋoyi tondaŋaró.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Ko ŋande yimiraró, “Komo suki sokomekoŋuno ŋande nakayáŋaŋgurí, ko Kristo ŋundokowe surumí koroworo naru kapusayómo ŋuno uni tapu koŋgo otoqoweya.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Otoqoníqo, kumimbo eneŋo owímo uni wini soso keweroyemo ŋande yesowowaŋgo, ko uni kato oteteye piyimi ŋuro newonde surumí tero newonde rohoréŋo tiníqo, Anutuko quhuríye se rotoweya. Asa yendo Yerusalem ŋano kho kimani tero
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 o soso ŋaro yesowowaŋgo.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Iŋoyi. Komo Awando mande kusiyoro o meté ka re yunowero yaró. No o meté ŋu rewe yeno maheweya ŋu. Quko yendé parámimo ŋano yurika wimbu kore koŋgo saŋayemo umbuweya.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Asa Yesuko yorero Betani yendé sumeyoro ŋuno uyaró. Uyaro kandí hokoro puriŋo re yunaró.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Ŋunde re yunoyoní Anutuko riní samboko oró.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Uni ŋu potoruku te inoyi kini tiní niŋgu-niŋgu tero pitu ko Yerusalem uŋgurí.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Ko naru rokóŋo Ya Surumímoŋuno yotoro Anutu owí hokoyaŋgurí.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.