Hebreus 11
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Iŋondutu tewero murí ŋuko ŋandiro: nore ŋande iŋomukoteto, o meté mu ŋuro sopoyoteto ŋu hamó maheweya. Ko ŋande iŋomukoteto, oka toŋenanimbo kama qeneyote ŋu hamó yorote.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Hamó, usisambato ŋuro iŋomukoro owé parámi raŋgurí.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Nore iŋondutu tero ŋande iŋato tondaŋete, Anutu koro mandímbo o soso towaró. Ŋunde tiní o sóqewíwore o soso qeneyoteto ŋu tunoqemukaró.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Apeliko iŋondutu tero Anutu o qa-qate inaró, ko o qa-qa ŋundo Keinko o qa-qa taró ŋu takaró. Ŋunde tiní Anutu eneŋombo o qa-qa ŋuro metéŋoro, uni roneneŋowí,ye nekaró. Apeliko ŋunde tero khumaró, ko khumaró ŋuko watí yesowoní iŋoyoteto.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Enokiko iŋondutu tiní Anutuko riní kama khumoro kinaŋge samboko oró. Ŋunde tiní unindo seqaro kama qeneŋgurí. Dokoro, Enok nokono watí yora quno Anutuko eneŋo muríyó ŋuro metéŋaró.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Ko uni ka iŋondutu kama teyote tiníqo, Anutuko oteteyó ŋuro kama metéŋoweya. Dokoro uni kato Anutu taŋgímo uyarewero iŋote tiníqo, koretero ŋande iŋoweya, Anutuko yote ko uni ene seqayoteŋgo ŋu kimo meté yunoyote.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Noako iŋondutu tero sasaro tero Anutu koro maŋgó howaró. Komo Anutuko o imemoŋgo tunoqeweya ŋuro miraró. Koretero o ŋu kama qene yotoro mandí ŋu iŋoro waŋgo towoní eneŋo suwisawiyó rambaruru ka takaŋgurí. Enendo iŋondutu taró ŋuwore noko unipare yoriní mande khono yorotoní topé piyimi raŋgurí. Kowe Anutuko Noa, uni roneneŋowí, ye nekaró.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Abrahamkoiŋondutu tero Anutu koro maŋgó howaró. Komo Anutuko nekoro, mira ka kunowe teteno, ŋunde mitoro mira ŋuno asáŋaró. Asáŋoní ŋuno uyaró, quko dano uyareweya ene ŋu kama iŋaró.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Asa iŋondutu tero noko Anutuko inaró quno ŋuno yora, quko mira ŋuro simburí kini. Eneya Aisak, Yakop ŋuyako o meté Anutuko yunowero mande kusiyaró ŋuro simburí. Quko ŋu mirako ŋuno ya hamó ŋuno kama towaŋgurí. Kini, tuwi yamaru koroworo uyare maheyaŋgo.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Dokoro Abrahamko, imemoŋgo ya yendé hamó quno ŋuno yorowano, ye iŋoyara. Ya yendé ŋu Anutu eneŋombo rokóŋoro towoweya, ye iŋaró.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Sarako ŋuya iŋondutu tero qahu taró. Hamó, Abraham koŋgomu horé taró, quko, Anutuko mande kusiyaró ŋu hamó naŋge, ye iŋoní Anutuko wimbu inoní Sara qahu taró.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Ŋundiro naŋge uni ka koŋgomu tero khumowero taró, quko simó sowe qambu quro awaye tunoqaró. Simó soso ŋuko sambo koro tutu wata weyowero mepémo kini ŋunde qembe, ko sotama wata weyowero mepémo kini ŋunde qembe.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Ŋu unipare ŋuko iŋondutu tero, yate khumaŋgurí. O soso Anutuko yunowero mande kusiyaró ŋu kama siyaŋgurí. Kini, kinaŋge kaŋero o kapiyamo ŋuro toŋetero niŋgu-niŋgu taŋgurí. Ko ŋande yero iŋaŋgurí, “Nore noko ŋaro qu kini, mira ŋaro simburí kini.”
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Nore mande ŋunde qu iŋoro ŋande iŋoteto, uni ŋunde qundo eneŋo miraye hamó ŋu seqayaŋgo.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Ko mira komo rotaŋgurí ŋuro iŋoro ŋunde yaŋgurí tiníqo, meté ŋuno kaŋuya uyarewaŋgo.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Quko mira meté horé meyowo ŋuro seqaŋgurí, mira ka samboko yote. Ŋunde ŋuro unipareto, “Ene noreŋo Anutunani,” yewaŋgo quno Anutuko ŋuro kowi piyo kama tete. Dokoro, ŋu unipare ŋuro ya yendé ka roŋgaruwaró.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Abrahamko iŋondutu tero naŋuní urowero taró. Komo Anutuko mande kusiyoro ŋande miraró, “Keŋo sowe qu Aisak kowí moŋgo tunoqewaŋgo.” Quko enendo Abraham towoŋoní maŋgó howero naŋuní kanata ŋu rero o qa-qa tewero urowero taró.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 — ausente —
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Ŋunde tero ŋande ye iŋaró, “Asa Aisak khumoníqo, enina, Anutu eneŋombo meté riní otoqoweya.” Ŋunde ŋuroko Abrahamko simó ŋu uni tapu koŋgo pitu ko raró ŋunde qembe.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Aisakiko iŋondutu tero o kumi imemoŋgo tunoqeweya ŋuro iŋoro Yakop koya Iso koya puriŋo yereró.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Yakopko iŋondutu tero koŋgomu tero khumowero taró quno ŋuno Josep koro naŋo-simó irisa ŋu puriŋo yerero usú towo kondéqero hu-hariri taró.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Josepko iŋondutu tero koŋgomu tero khumowero taró quno ŋuno ŋande yaró, “Imemoŋgo Anutuko Israel yoriní Isip noŋgo toŋewaŋgo. Ŋu naruko ŋuno neneŋo wimbune rero toŋi qembe,” yaró.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Moses koro iwí-nimímbo iŋondutu tero Perokoro kama sorero mandí wendaqariyó. Nimímbo Moses pisiyoroqota qenero, simó meté horé, ye iŋariyó. Ŋunde ŋuro re tapuŋori kombo kapusa ŋunde sóqe yora.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Mosesko yate parámi tero iŋondutu tero owé parámi rewero quro piyimiŋaró. Komo Pero koro nambunímboro naŋuní tunoqaró, quko ŋuro huwóŋaró.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Kini, ene ŋande ye iŋaró, “No khe u-u ŋunde qu howero naru tukuni niŋgu-niŋgu tewano, peka. Quko ŋu otete piyimi. Kini, Anutu koro unipareyómboya quhurí naŋge korowowano.”
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Ŋunde yero enendo Kristoŋunde qembe kowi piyo raró, quko kowi piyo teroqota kimo meté reweya. Ko kimo meté ŋuko Isip koro onoŋoye soso takate.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Enendo iŋondutu tero wiri yerete unindoro saŋgirí parámi ŋuro kama sorero Isip roto toŋeró. Ŋunde tero kondé kaŋaró, dokoro Anutu sóqewí ŋu qeneró.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Enendo Anutu iŋondutuworo Taka yereró quro o ne-ne ŋu riní tunoqiní sitú makono raŋgurí. Ŋunde ti sambo simósaŋgirí ŋu qene taka yerero Israel koro simóye korete ŋu kama yoriní khumaŋgurí.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Israel unipareto Anutu iŋondutuwoyi Windi Mandumi ŋu usowoní noko hariní ŋuwore kaŋero uyareŋgurí. Quko Isip unindo yohowaŋgurí quno ŋuno sono ŋundo oro maŋgorero muŋo yereró.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Enendo iŋondutu tero Jeriko yendé parámi ŋuro hoŋgo ŋu naru kande saŋiyoro irisa ŋunde wuririyoyiqota hoŋgo ŋu huqe umbu raŋaró.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Rahap, ŋu khe pare ŋundo iŋondutu tero uni irisa mondó ta mahiriyó ŋu samaka yereró. Ŋunde ŋuro Anutuko uni mandí wendaqaŋgurí ŋu rambaruru yereró quno ŋuno pare ŋu kama khumaró.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Ko mande ka sowe tewanope ma kini? Kini, nondo Gideon, Barak, Samson, Jepita, Dewit, Samuel ko ye-ye unikanata-kanata ŋuro yewero mepémo kini. Mande yewero naru kaŋuya mepémo kini.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Ŋu uni ŋuko iŋondutu taŋgurí ŋuwore kuma tero wini parámi taka yereŋgurí, otete roneneŋowítero unipare sopo yereŋgurí, o kumi Anutuko yunowero mande kusiyaró ŋu siyaŋgurí, laiyonmaŋgó ŋu wisumuŋaŋgurí.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Kewámbo yoqawero ŋu winzumaŋgurí, unindo sukepo yuroyi khumowaŋgo ŋu roto takaŋgurí, wimbuye moré kini qundo wimbu raŋgurí, kuma tewero quro wimbí tero uni wini meyowo ŋu yohowaŋgurí.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Iŋondutu pare kumimbo suwisawiye komo khumaŋgurí qu pitu ko otoqoyi yoraŋgurí. Quko unipare kumimbo kowe surumí parámi taŋgurí, quko quhurí ŋu takawero kama iŋaŋgurí, dokoro, khumowato qunoko pitu uni tapu koŋgo otoqoro yoto-yoto meté horé rewato, ye iŋaŋgurí.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Uni piyimimbo iŋondutu unipare kumi huwó mande yimitoro utómbo haususu yereŋgurí. Ko utó kondé rero kumi kusi yerero kusi-kusi yano yorotaŋgurí.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Unindo kumi yuri khumowero ŋuro wondo saŋayemo raŋaŋgurí, kumi koweye toŋoyi irisa taró, kumi sukepo yuraŋgurí. Iŋondutu unipare kumimbo sipsip koya meme kowí naŋge siyoro tuwiye kusiyoyaŋgo, onoŋoye moré kini, unindo quhurí parámi yunoro o piyimi naŋge te yunaŋgurí.
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 Mira wimbímo, wimbo-wimbo mira purímo uyareŋgurí; wondo yayómo sóqaŋgurí, meré quroko eteyaŋgurí. Ŋu unipare ŋuko meté naŋge, quko enendo unipare piyimi horé keweroyemo yoraŋgurí.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Unipare soso ŋuko Anutu iŋondutuworo toŋímo owé meté horé raŋgurí. Quko o meté Anutuko yunowero mande kusiyaró ŋu kama siyaŋgurí.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Kini, Anutuko noreŋo o meté meyowo karo iŋaró, asa unipare ŋuya noreya huruwato naru kanata quno yoriní meté horé tunoqewato.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.