Atos 27
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Asa wiri yerete uni ŋundo ŋande yaró, ko nore Itali mirakouyarewato, yaró. Ŋunde ŋuro enendo Pol koya kusi-kusi uni kumimboya yore kuma unindoro sopo-sopo uni karo kandímo yorotaŋgurí. Sopo-sopo ŋuro owí muko Julias, ko ŋuko Okastuskoro kuma unindoro kopo-kopo qu ka.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Noreko waŋgo ka Atiramitium yendé moŋgo quno otowó. Waŋgo ŋuko Esia mira parámimo yendéne-yendéne windi tapéwore uyarewero taró. Asa, nore oro roto toŋetowó. Arisitakus, uni Masedonia mira noŋgo qu ka, Tesalonaika yendé noŋgo ŋu noreya uyaretowó.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Saraŋoní Saiton yendémo ŋuno oro waŋgo kusiyatowó. Juliasko newonde metémboro tero Pol rotoní yendémo oní topé-topémbo wutuwaŋgurí.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Asa Saiton rotatoqo, matúmbo waŋgo kikiŋoyaró. Ŋunde ŋuro Saipras noko mosowí huwówore uyaretowó.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Ŋu noŋgo windi karóŋoro Silisia mira koya Pambilia mira ŋuno windi tapéwore uyareyate Lisia mirako Maira yendémo ŋuno oro kusiyatowó.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Ŋuno kuma unindoro sopo-sopo uni ŋu waŋgo ka Aleksandria noŋgo maheró qu Itali mirako uyareweya ŋu seqayate qenero ŋuno otowó.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Ŋu noŋgo uyareto matúmbo waŋgo kikiŋoní koweyumu teyuri, yate-yate naru kumi kini tiní Nitusi yendé taŋgímo mahetowó. Matúmbo kikiŋoní anduwore uyarewero mepémo kini. Ŋunde ŋuro Kiriti noko mosowí huwówore Salamone yendé taŋgímo uyaretowó.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Noko mosowí huwówore koweyumu teyuri, yate-yate yendé kano mahetowó, ŋu ŋande ye nekoyaŋgo, “Yendé Sóqewí Meté Qu,” yeyaŋgo. Ŋuko Lasia yendé taŋgímo.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Asa windi saŋano uyaretowó quno ŋundiro naru qambu ŋunde kini taró, ko naru Juda unindo kundiŋi koro naruye parámiŋu komo kini taró. Ko windi toqe mahero ŋu piyimi horé taró, ŋunde ŋuro Polko ŋande yimiraró,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 “Ye uni, no ŋande iŋoteno, ko nore watí uyarewato tiníqo, o piyimi horé tunoqeweya. Situwi, waŋgo, noreŋo yoto-yotonani ŋuya soso piyo teweya.”
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Ŋunde yaró, quko waŋgo simburímbo mande enesó yiníqo, kuma unindoro sopo-sopo uni ŋundo waŋgo simburímboro mandí iŋaró.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Yendé sóqewí ŋuko, matú parámi naruko ŋuno waŋgo yendémo ŋuno meté yowero mepémo kini. Ŋunde ŋuro nore qambu qundo Finiks yendémo oro matú parámi naruko ŋuno yendémo ŋuno yowero iŋaŋgurí. Finiks ŋuko Kiriti noko mosowímboro yendé sóqewí qu ka. Ŋuko matú naruko ŋuno meté sóqewero.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Asa yate matú ka wimbí parámi kini tunoqiníqo, yendé sóqewí ŋuno uyarewato, yero iŋoro waŋgo orosoyero Kiriti noko mosowímo ŋuno windi tapéwore uyaretowó.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Naru tukuni ta yate matú parámi horé ka “Yurakulon” yeyaŋgo qu, ŋu Kiriti noŋgo umburó.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Matúmbo waŋgo kikiŋoníqo, simburímbo eneŋo iŋo-iŋoyó howe uyarewero mepémo kini tero rotoní matúmbo waŋgo riní wimbo-wimbo uyaró.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Ŋunde uyareyate Kauta noko mosowí huwówore uyaro nore koweyumu tero waŋgo tomó ta ŋu wosato
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 waŋgo parámi quroko areró.Ariní utó kumi siyoro waŋgo parámi ŋu wiwiyatoka kondériní, yero taŋgurí. Yate matúmbo kikiŋoní waŋgo Sirtis ŋuno windi tapémo tokoŋowero yero iŋoro tuwi parámi ka utómbo kusiyoro sono quroko rotaŋgurí.Rotoyiqo, matúmbo kina kikiŋoní wimbo-wimbo uyaró.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Matú koya windi koya nore kondé pito niriní uya mahe teyatowó, ko saraŋoníqo, situwi se raŋi windi quroko uró.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Ko naru kapusayómo ŋuno kandeyembo waŋgo koro kho tewero qu se raŋi umukaró.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Naru piru kosa tutu kama qeneyato matú parámi ŋundo naŋge maheyoní, nore rambaruru tewe teteto, peka, ye iŋatowó.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Asa naru parámi uni ŋundo o kama neyuriqo, Polko keweroyemo kaŋero yaró, “Ye uni, komo Kiriti ma rotowero yimiranowó, quko kama iŋaŋgurí. Mandene iŋaŋgurí tiníqo, kama piyo tewaŋgo.
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Quko itaka ŋande yimiroteno, kondé kaŋi, ma sorewero. Noreko ka kama piyo tewato. Waŋgoko naŋge piyo teweya.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Noko Anutu koro uni qu, no eneŋo khoyó teyoteno. Suwo ŋano Anutu koro sambo simómbono taŋgenemo kaŋero
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 ŋande nimira, ‘Pol, ma sorewero. Keto Sisa koro mande khono ŋuno kaŋeweya. Ko iŋo, uni soso keya waŋgo quroko yoteŋgo ŋuko, Anutuko keŋo iŋoní uni ŋuya kama piyo tewaŋgo.’
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Ŋunde ŋuro ye kondé kaŋi. No Anutu iŋondutuwowe o tewero no nimira ŋunde naŋge teweya.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Quko nore kheŋgeŋoro noko mosowí kano tokoŋowato.”
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Asa naru 14 ŋunde rotoro matúmbo waŋgo kikiŋoní Atiria koro windiwore uyatowó. Uyareto naru 14 quro suwo keweroko ŋuno waŋgo koro kho uniyó, windi tapémo maheteto, yero iŋaŋgurí.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Ene wondo ka utómbo kusiyoro sono quroko raŋoro sono meréŋo rokóŋaŋgurí, ko meréŋo muko mita 40 ŋundiro taró. Ko waŋgo ŋu soŋga ta uyariníqo, wondo pitu ko raŋaŋgurí muko mita 30 ŋundiro taró.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Ŋunde tiní sasaro tero wondo parámimo tokoŋowato, yero iŋoro ákanimí kini waŋgo kundósina raŋoro kosa waka raŋowero ŋuro hariri taŋgurí.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Kho uni ŋundo mondó ta waŋgo rotowero ye iŋaŋgurí. Asa ko enendo nore kaná nerero ŋande yaŋgurí, “Nore áka waŋgo kembésina waŋgo tomówore raŋowe teteto,” yero waŋgo tomó ŋu utómbo kusiyoro raŋi windi saŋano uró.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Quko Polko sopo-sopo unindoya kuma unindoya yimiraró, “Uni ŋu waŋgo parámimo ŋano kama yuriqo, asa yendo rambaruru takawero mepémo kini.”
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Ŋunde ŋuro kuma unindo waŋgo tomó ta ŋu re utóŋo toŋoyi kina uró.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Kosa raŋowero tiníqo, Polko meté uni soso o newaŋgo ye yimiraró. Ŋande yaró, “Naru 14 ŋunde kini tiní yendo sasaro tero o newero quro rukusuworo o kama neyaŋgo.
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Quko itaka kondé yimiroteno, o ni. Ŋuko samaka yereweya. Yeko rambaruru ka kama rewaŋgo.”
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Ŋunde yeroqo, toŋeyemo bret rero Anutu yuŋgunaŋoro romboŋero naró.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Niníqo, uni soso qeni newondeye rukisoyoní ene ŋuya o kumi siyoro naŋgurí.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Nore waŋgo quroko yatowó ŋuko uni 276 ŋundiro yatowó.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Kowe o mepémo ne rotoro wit rotaŋgurí ŋu se sonono raŋgurí, ŋunde tatoka waŋgo ŋu taŋo tiní, yero iŋaŋgurí.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Kosa raŋoníqo, noko qeneŋgurí, quko mira ŋu kama iŋaŋgurí. Ene yendé sóqewí ka quroko oro sotama ka meté quno owero qeneŋgurí. Ko waŋgo ŋuwore oweya, yero iŋaŋgurí.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Ŋunde ŋuro áka koro utó qu soso toŋomukoro windi quroko ŋuno rotaŋgurí. Rotoro tesaŋga ŋuko waŋgo dawore kheŋgeŋowero sopoyote ŋuro utó ŋu orosoyaŋgurí. Orosoyero tuwi parámi matúmbo huwoyote ŋu hokoyi waŋgo kheŋgeŋoro windi tapémo uyarewero taró.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Quko kutaqemo naŋge uyaro sotama saŋano oro kembésina sorowoní windi toqe mahero kundósina uroní piyo taró.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Ko kuma unindo kusi-kusi uni yurowero taŋgurí, windi saŋawore uyarero kina sorewaŋgo koro.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Quko kuma unindoro sopo-sopo uniyembo Pol kama khumoweya, yero iŋoro soré yiriní kama yuraŋgurí. Ko sopo-sopo ŋundo uni windi saŋawore meté uyarewaŋgo qu yimiraró, “Ye soreya uyaya nokono yurika.”
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 Ko kumi muko te puŋo se toworo ŋuwore uyarika ko kumi waŋgo piyo ta ŋuro sombé siyoya ŋuwore uyarero tapémo uyareŋgurí. Ŋundiro tero uni soso meté windi tapémo maheŋgurí.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.