Atos 25

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa Festusŋu Judia mirako mahiníqota kosa naru kapusa kini tiní Sisaria yendé rotoro Yerusalem oró.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Oní o qa-qa unindoro tapá uni kumimboya Juda koro uni pará-parámboya eneno uyaro Pol mande kho inoyaŋgurí. Ene kondé eneya ŋandiro yaŋgurí,
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 “Keto noreŋo metéŋoya uni ŋu ri Yerusalem areweya.” Ŋunde yaŋgurí, dokoro kheko sóqero, Pol uratoka khumoní, yero taŋgurí.
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Asa Festusko mande topé yaró, “Pol Sisaria ŋuno kusi-kusi yano yote, ko naru tukuni ta neneŋombo Sisaria uwano.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Ŋunde ŋuro tapá uniye muko noya uwato. Ko uni ŋuro quhuríŋo ka yote tiníqo, asa enendo rero mande khono rotowaŋgo.”
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Festus eneya yotoro naru kande saŋiyoro kapusape ma kande irisa ŋunde rotoro Sisaria uró. Uní saraŋoníqo, mande kho inowero yakutímokunditero yimiraró, Pol re mahi qembe, yaró.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Ri mahiní Juda uni Yerusalem rotoro umbuŋgurí qundo wuririyoro mande quhurí yero saŋgawaŋgurí. Quko mandeyemboro murí hamó wisiyowero mepémo kini.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Asa Polko mandeye topé ŋande yaró, “Nondo o piyimi ka kama tanowó. Nondo Juda unindoro hutuŋo mande qu kama karóŋanowó, ko Ya Surumínanikama roworemanowó, ko Sisamandí kama wendaqanowó.”
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Yiní Festus ŋundo Juda uni meté yerewero Pol ŋande oseseyaró, “Ke date iŋote, meté oyika nondo o quhurí ŋaro Yerusalem ŋuno iŋowanope ma kini?”
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Polko ŋande yaró, “No itaka Sisa koro ya ŋano naŋge kaŋewe mande kho ŋu iŋoweya ŋuro yeteno. Ya meyowo ŋuno kaŋewero mepémo kini. Ke ŋande iŋote, noko Juda uniko ŋuno o piyimi ka kama tanowó.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Quko no oka khumowero quro tanowó tiníqo, meté nuri khumowano. Quko kota mande yero no norero mande khono norototeŋgo tiníqo, asa uni kato norero kandeyemo rotowero wimbí moré kini. Nondo Sisa nekowe roŋgaru nereweya.”
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Ŋunde yiní Festus koya eneŋo iŋo-iŋo uniyómboya epe mito-mito tero ŋande yaró, “Ke Sisa nekote. Ŋunde ŋuro eneno oweya.”
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Imemoŋgo ta wiri yerete uni ka, owí muko Agripa,koya kuwí Berinais koya Sisaria mahero Festus koya naru meté yariyó.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Irisa ŋu Sisaria yendémo ŋuno naru piru yariyó, ŋunde ŋuro Festus koya wiri yerete uni ŋuya Pol koro sowo mande ŋuro epe mito-mito tariyó. Festusko ŋande yaró, “Komo Feliksiko uni ka rotoní kusi-kusi yano yora. Itaka yote.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Komo no Yerusalem ŋuno owé o qa-qa unindoro tapá unindoya Juda koro uni kembé-kembéyembo mande kho inoro ŋande kira nereŋgurí, ko meté Pol urato khumoweya.
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 “Mandeye topé yanowó, ‘Noreko Rom, noreŋo murínani ŋandiro, uni ka kina kama urato khumoweya. Kini, koretero uni ŋundo danimbo mande kho inoyoteŋgo quro toŋeyemo kaŋero mandeye topé yeweya.’
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Asa ko uni pará-pará ŋundo nono mahiqo, mondó kama yoranowó. Kini, saraŋoníqo mande kho inowero yakutímokunditero uni ŋu re mahi qembe yanowó.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Ri mahiní eneŋo saŋgiríŋo ŋundo kaŋero mande kho inoyaŋgurí, quko o piyimi taró ŋuko o enesó naŋge. Komo o ŋunde quro kama iŋoyanowó.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Kini, eneŋo yambo haririyemboro murí yero uni ka khumaró qu, owí muko Yesu, ŋuro kiro kuma yeyaŋgurí. Polko uni khumaró ŋuro, toŋí yote, yaró.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 No mande murí ŋu seqanowó, quko no ŋu wisiyowero mepémo kini. Asa ko nondo oseseyanowó, ‘Kepe meté Yerusalem oyika nondo o quhurí ŋuro ŋuno iŋowano?’ yanowó.
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Quko Polko yaró, ene kusi-kusi yano yowero iŋote, ko imemoŋgo wiri yerete uni parámi horé eneŋombo mande ŋu roŋgaruwoweya. Ŋunde ŋuro nondo kusi-kusi yano yoní yanowó, imemoŋgo nondo asáŋowe Sisa ŋuno oweya.”
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Ŋunde yiní Agripako Festus miraró, “No neneŋo naŋge uni ŋu iŋowero iŋoteno.” Yiní yaró, “Kuyepo keto meté iŋoweya.”
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Asa saraŋoníqo, Agripa koya Berinais koya o nakayá qambu tero kuma unindoro uni kembémboya yendé uni pará-parámboya huru-huru yano maheŋgurí. Mahi Festusko yiní unindo Pol re maheŋgurí.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Mahi ŋande yaró, “Wiri yerete Uni Agripa, ko ye uni soso noreya yoteto qu, ye uni ŋa qeni. Juda unipare soso, Yerusalem yoteŋgo quya ŋano quyako uni ŋaro osese nerero kondé nekoyaŋgurí, ‘Uni piyimi ŋunde qundo yowero mepémo kini.’
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Quko nondo qeneteno quko ene oka kama taró ŋuro tero kama khumoweya. Quko eneŋombo wiri yerete uni parámi horé ŋu nekoní roŋgaruwoweya. Ŋunde ŋuro tero nondo mande kusiyoro asáŋowe toŋeweya.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Quko nondo eneŋo mande date nakayáŋowe uni paráminemo owero quro kama iŋoteno. Ŋunde ŋuro, nondo uni ŋa yeno re maheteno, ko Wiri yerete Uni Agripa, keno ŋuya re maheteno. Nore soso eneŋo murí seqatoqota nondo mande hamó ka meté nakayáŋowano.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Dokoro mande ka kama yero kina kusiyoro asáŋowano tiníqo, ore piyimi howeyowano.”
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.