Atos 21
Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI
1 Asa norendo uni ŋu yorotoro waŋgowore toŋero roneneŋo uyarero Kos noko mosowímo ŋuno uyaretowó. Ko saraŋoníqo Rotes noko mosowímo ŋuno uyaro rotoro windi tapémo Patara yendémo ŋuno uyaretowó.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Yendémo ŋuno waŋgo ka Ponisia mirako uyareweya qu seqaro qenero ŋuwore toŋetowó.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Uyareyate Saipras noko mosowí ŋu kandenani tesina yoní qenero takaro, yate-yate Siria mira takaro Tair yendémo ŋuno uyaretowó. Waŋgo simburí ŋundo situwi se rotowero tiní ŋuno oŋgurí.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Yendémo ŋuno Yesu koro iŋo-iŋo rewero unipareyókumi yiyato ŋundo Yuqapo Pol ŋande miraŋgurí, “Ke Yerusalem ma owero.” Ŋunde ŋuroko naru kande saŋiyoro irisa ŋunde ŋuno yoratowó.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Asa ko naru ŋu kini tiníqo, nore yendé ŋu rotowero tatoqo, Anutu koro uni ŋuya pare-simóyemboya, nore norero yendé rotoro windi sumeyoro potoruku rero hariri tatowó.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Hariri tato kini tiní, imemoŋgo toŋi, yero nimiraŋgurí, ko, ime yuri, yero waŋgo saŋano otowó, ko pitu ko ene norotoro yayemo toŋeŋgurí.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Asa ko nore waŋgowore Tair yendé rotoro, yate Tolemes yendémo ŋuno uyaretowó. Ŋuno uni topotoya kosa meté yatowó, ko nore kosa kanata na ŋuya yatowó.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Ko saraŋoníqo, Tolemes ŋu rotoro nore Sisaria yendémo ŋuno uyaro miti mande yesowowero uni ŋu, Filipko yano oro eneya yatowó. Ŋuko uni kande saŋiyoro irisako asá yerewí unisamaka yereyaŋgo ŋuro qu ka.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Eneŋo nambo-simó keta nimí kini qundo ye-ye mandeyeyaŋgo.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Asa Sisaria ŋuno naru kumi ŋuno yato, ye-ye uni ka, owí Akapas, ene Judia mira rotoro Sisaria umburó.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Umburo noreno mahero Polko utó newondímo kusiyoyara ŋu rero eneŋombo eneŋo khe kandí kusiyaró. Kusiyoro ŋande yaró, “Yuqa Surumímbo ŋande yete, ‘Juda uni Yerusalem yoteŋgo ŋundo utó ŋaro simburí rero ŋande kusiyowaŋgo, ko rero uni wini meyowo kumikandeyemo rotowaŋgo.’”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Yiní iŋoro noreya yendé unipare ŋuya Pol kondé, “Yerusalem ma owero,” yatowó.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Quko Polko mande topé yaró, “Ye do karo tendoro no newondene rambaruruwoyoteŋgo? No Yerusalem ŋuno kusi nerewaŋgope ma nuroyi khumowano, peka. Enina, Uni Parámi Yesu koro owí hokowero khe ŋu howewano.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ŋunde yiníqo, nore iŋo-iŋoyó rohoréŋowero mepémo kini tero mande ŋu rotato. Ŋande yatowó, “Uni Parámimboro nuŋgurí tunoqiní.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Naru ŋu kini tiníqo, situwinani roŋgaruworo Yerusalem ŋuno otowó.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Oro Sisaria yendémboro iŋo-iŋo rewero uniparekumi noreya oro Nasonko yano norotaŋgurí. Nason ŋuko Saipras noko mosowí moŋgo qu, Yesu koro iŋo-iŋo uni korete qu ka.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Asa Yerusalem otowó quno uni topo ŋuno qundo noreŋo niŋgu-niŋgu taŋgurí.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Saraŋoníqo, Pol noreya Jems qenewero otowó. Oto huru-huru koro tapá uni soso Jems koya yaŋgurí.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Ŋuno oro Polko kosa meté yero yimiraró, ko eneŋombo meté roneneŋoro o soso Anutuko khoyómo uni wini meyowo qukeweroyemo taró ŋuro yaró.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Ŋunde yiníqo, iŋoro Anutu owí hokaŋgurí. Ko ŋande miraŋgurí, “Topo, qeno. Juda uni qambu horé qundo iŋondutu taŋgurí, ko uni soso ŋundo hutuŋo mandehowewero ŋuro kondé iŋoyoteŋgo.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Quko uni kumimbo keŋo ŋande yimiroyi iŋaŋgurí, “Ko Polko Juda uni kumi uni wini meyowo keweroyemo yoteŋgo qu rowore yerero Mosesko hutuŋo mande qu howewero soré yereyote. Ene ŋande yeyote, ‘Ye simóyemboro koweye ma toŋowero.Ko otete komo qu ma howewero.’
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Nore date tewato? Juda iŋondutu uni ŋundo keto mahe ŋuro hamó iŋowaŋgo.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 “Asa otete ka kimiratoka ŋunde te qembe. Uni nimí kini ŋano yoteŋgo qundo komo oka tewero quro Anutu koya mande kusiyaŋgurí.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Ke uni ŋu yorero ye soso Anutu toŋímo sara tunoqewero otete ŋu ti qembe. Ŋunde teya keto eneŋo o qa-qa te inowero qu kimoyikata huye toŋowaŋgo. Ke ŋunde tiqota unipare soso iŋowaŋgo, uni kumimbo kota mande keya yaŋgurí na. Ŋande iŋowaŋgo, keko hutuŋo mande howeyote, yero iŋowaŋgo.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Asa uni wini meyowomboro iŋondutu unipare quro norendo komo mande kusiyoro sokome ka ratowó. Ŋande yimiratowó, ko unindo nú-qare ka uroyi khumoní rero anutu kota-kota o te yunaŋgurí ŋu ma newero, ko sitú ma newero, ko unindo númbowe puŋeye kusiyi khumoní ŋu ŋuya ma newero, ko se simbururu ma tewero.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Asa ko saraŋoníqo, Polko uni ŋu yorero eneya Anutu toŋímo sara tunoqewero otete ŋu taŋgurí. Ŋunde teroqo Ya Surumímooro piŋa mande ka o qa-qa uniyimitoro ŋande yaró, do naru kano murí tewero naruyó ŋu kini teweya, ko do naru kano uni soso ŋundo o qa-qa Anutu te inowaŋgo ŋuro yimiraró.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Asa murí tewero naru kande saŋiyoro irisa kini tewero taró quno ŋuno Juda uni Esia noŋgo qu kumimbo Pol Ya Surumímo qeneŋgurí. Qenero unipare qambu ŋu iŋo-iŋoye kape tiní Pol toworo
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 ŋande neke kiwaŋgurí, “Ye Israel uni, nore samaka niri! Uni ŋando mira soso ŋuno mande rondaqe unipare yunoyote, ko mandí muko noreŋo wininani, hutuŋo mandenani, ko Ya Surumínani ŋaro yesaráŋoyote. Ŋu naŋge kini. Kini, enendo Grik uni ŋuya yorero Ya Surumímo ŋano arero Ya meté horé ŋa riní Anutu toŋímo pusúteyote.”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Ŋunde yaŋgurí, dokoro komo Grik uni ka Efesus noŋgo qu, owí Tiropimus, Pol koya yendémo yiyaŋgurí, ko ŋande ye iŋaŋgurí, ko Polko uni ŋu re Ya Surumímo ariri, yero iŋaŋgurí.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Asa ŋunde yero kiwi Yerusalem uni soso iŋoro yukuworo kheŋgeŋoro mahe kopaŋgurí. Koporo Pol toworo rero Ya Surumímo rotoro yendémo uŋgurí. Ko waka ta Ya Surumí ŋuro mako qu tuŋaŋgurí.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Pol toworo uroyiqo, Rom koro kuma unindoro uni kembé ŋundoYerusalem soso iŋo-iŋoye kape taró ŋuro piŋa mande iŋaró.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Ŋunde ŋuro waka ta uni kembémbo kuma unindoro sopo-sopo kumimboyauniyemboya yorero kheŋgeŋo uyaŋgurí. Uyari unipareto yiyoro Pol utoyaŋgo ŋu rotaŋgurí.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Uni kembé ŋundo kutaqemo mahero Pol toworo kuma uniyó yimira, kato utó kondémbo irisa kusiyi, ye yimiraró. Yero unipare ŋande osese yereró, “Ŋa dani ka? Do ka taró?”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Yiní unipare qambu keweroyemo uni kumimbo mande ka yero nekaŋgurí, ko uni kumimbo mande meyowo yaŋgurí. Niri-niri qambu tiqo, kuma uni ŋundo o hamó qene iŋowero mepémo kini taró. Ŋunde ŋuro kuma uni yimironí Pol re toworo kuma unindo ya quroko owero taŋgurí.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Pol oro ya piri saŋano owero tiní unipare qambu ŋundo, uratoka khumoní, yero kuma kondé ti owero rukusuwoní kuma unindo re korowo oŋgurí.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Kowe unipare parámi ŋu yohowero oro ene mande kondé ŋande yaŋgurí, “Urika khumoní!”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Asa Pol kuma unindo yayemo owero teroqota kuma unindoro uni kembé ŋu ŋande kirayaró, “Meté mande ka keya yewe teteno?” Yiní yaró, “Date koro? Keto Grik mandewore yete.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Noko, ke peka Isip uni ŋu, yero iŋoyoteno, soŋga komo kuma riní otoqoní uni saŋgirí 4,000 uni sukepo yutoyoteŋgo qu yorero mira wimbímo uyareŋgurí.”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Ko Polko yaró, “Noko Juda uni ka, Tarsus yendé Silisia mirako qu ka. Yendéne muko owí parámi moré. Ai, no unipare mande yunowero iŋoteno.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Uni kembé ŋundo meté yiníqo, Pol mako piŋo saŋano ŋuno kaŋero kandímbo naŋge rokó-rokó taró. Ŋunde ŋuro soso maŋgoye kusiyoyi Polko Hibru mandewore mande yaró. Ŋande yaró,
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.