Atos 15

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa uni kumimbo Judia mira rotoro Antiok yendémoŋuno umburo iŋondutu uni mande rondaqe yunoro ŋande yaŋgurí, “Ye Moseskomurí rondaqe yunaró ŋu howero koweye kama toŋowaŋgo tiníqo, Anutuko rambaruru koŋgo ye kama yoreweya.”
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Ŋunde yiqo, Pol koya Barnabas koya saŋgirí parámi tero eneya mandeto kuma taŋgurí. Ŋunde ŋuro uni topo ŋundo Pol, Barnabas ko uni kumi meyowo ŋuya Yerusalem oro asá yerewí uniŋuya huru-huru koro tapá unindoya mande roŋgaruwowero quro rokó yereŋgurí.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Rokó yerero huru-huru unipareto asá yiri uyaro Ponisia mira, Samaria mira kewerowore oŋgurí. Oyate uni topo ŋuno piŋa mande ŋande yimiraŋgurí, ko uni wini meyowo kumimbo Anutusina newonde rohoré taŋgurí, yimiri niŋgu-niŋgu parámi taŋgurí.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Oyate Yerusalem mahiqo, huru-huru uniparetoya asá yerewí unindoya huru-huru koro tapá unindoya yorero oŋgurí. Ko Pol koya Barnabas koya Anutuko o soso enewore taró ŋuro yariyó.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Quko iŋondutu uni kumi Farisi wini koŋgo qundo otoqoro ŋande yaŋgurí, “Ye ŋande yi qembe, ko uni wini meyowo qundo eneŋo koweye toŋoyaMoses koro hutuŋo mande ŋu howewaŋgo.”
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Yiqo, asá yerewí unindoya tapá unindoya mande ŋu roŋgaruwowero kopaŋgurí.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Koporo mande qambu yiqo, Pitako kaŋero ŋande yimiraró, “Uni topo, ye iŋoteŋgo, Anutuko komo ye keweroyemo no rokó niriní miti manderero uni wini meyowo yunoyowe iŋoro iŋondutu taŋgurí.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Anutuko unipare soso newondeye qene iŋoyote, ko enendo uni ŋuro newondeye qene iŋoro nore nunaró ŋunde qembe Yuqa Surumí re yunaró.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Ŋunde tiníqo, kato noreya eneya ronda yerewero mepémo kini. Anutuko eneŋo iŋondutuyewore newondeye riní sara taró.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Ŋunde ŋuroko ye date koro, Anutu towoŋato, yero iŋoyoteŋgo? Ye o quhurí piyimi ŋa rero Yesu koro iŋo-iŋo rewero unipareyósaŋayemo ma kusiyowero. Komo usi-sinanimboya nore ŋuya quhurí ŋu korowowero mepémo kini.
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Quko uni wini meyowo ŋundo nore iŋondutu tatowó ŋundiro naŋge Uni Parámi Yesu koro samaka-samaka tuwó ŋuwore iŋondutu tiqo, rambaruru koŋgo yoreweya.”
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Ŋunde yiní kini tiní mondó yuri Pol koya Barnabas koya Anutuko o wimbí moréenesó-enesó kandeyarimo uni wini meyowo keweroyemo taró ŋuro yariyó.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Ŋunde yiriqo, Jemsko ŋande yaró, “Uni topo, mandene ŋa iŋoyi.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Koretero Saimon ŋande yete, ko Anutuko mahero uni wini meyowo kumi yoriní eneŋo unipareyó tunoqaŋgurí.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Ko ye-ye unindoro mandeye ŋuko ŋundiro naŋge. Komo suki ŋande nakayáŋaŋgurí,
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 — ausente —
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 — ausente —
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 — ausente —
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 “Ŋunde ŋuro no iŋo-iŋone muko ŋandiro: uni wini meyowo qundo Anutusina newonde rohoré teyoteŋgo, nore koweyumu kama yunowato.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Kini, nore sokome ka eneno nakayáŋoro ŋande yimirowato, ko oka unindo rero anutu kota-kota te inaŋgurí ŋu ma newero, ko se simbururu ma tewero, ko númbowe unindo puŋeye kusiyoyi khumi ŋu ma newero, ko sitú ŋuya ma newero.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Dokoro komo suki yate-yate itaka ŋuya Sapat narukounindo Moses koro hutuŋo mande ŋu Juda koro huru-huru yayemo weyo yesowoyoteŋgo.”
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Ŋunde ŋuro asá yerewí unindoyatapá unindoya huru-huru unipare soso ŋuya mande kusiyoro keweroye moŋgo uni irisa rokó yerero Pol koya Barnabas koya Antiok uwero rokó yereŋgurí. Jutas, owí kako Barisapas, koya Sailas rokó yereŋgurí. Huru-huru koro tapá uni irisa ŋu asá yerero
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 sokomeko mande ka nakayáŋoro kandeyarimo ri toŋeŋgurí. Mande ŋuko ŋandiro,Asá yerewí unindoya tapá unindoya, yeŋo topo-topoye, sokome ŋa nakayáŋato ye uni wini meyowo iŋondutu tero Antiok yendé, Siria mira, Silisia mirako yoteŋgo qu, yeno uyarete. Kosa meté.
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 Nore koŋgo ŋande iŋatowó, ko uni kumi nore koŋgo uro mande kondé ka yimiriqo, iŋondata tero yeŋo iŋo-iŋoye quhurí teyara. Quko norendo mande ŋu yewero kama asá yeretowó.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 Asa ko nore newonde kanata na tero mande kusiyoro uni topo irisa rokó yerero asá yereto noreŋo toponani horé Barnabas, Pol ŋuya yeno uteŋgo.
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 Irisa ŋuko eneŋo yoto-yotoyari rotoro Uni Paráminani Yesu Kristokoro owímo khoyó teyotiri.
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Ŋunde ŋuro norendo Jutas koya Sailas koya asá yeretowó. Eneŋo maŋgoyarimbo mande ŋa re ye yunowari.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 Dokoro Yuqa Surumímboya noreya ŋande ye iŋatowó, ye meté otete kumi naŋge howewaŋgo, o quhurí meyowo ye saŋayemo kama rewato.
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Otete ŋuko ŋandiro, ye oka unindo rero anutu kota-kota o te yunaŋgurí ŋu ma newero, sitú ŋuya ma newero, númbowe unindo puŋeye kusiyoyi khumi ŋu ma newero, se simbururu ma tewero. Ko ye o ŋu takawaŋgo tiníqo, meté yowaŋgo.Ime yuri.
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Asa asá yiri Antiok uro unipare kopo yerero sokome ŋu re yunaŋgurí.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Unipare sokome ŋu weyoyi newondeye wikundiyoní niŋgu-niŋgu taŋgurí.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Jutas koya Sailas koyako ye-ye uni.Ŋunde ŋuro mande meté qambu uni topo yimitoro wikundi yiririyó.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Yate naru piru ŋunde rotoní uni topo ŋundo uni irisa ŋu yorero imemo asá yiri oro unindo asá yiri mahiriyó quno ŋuno pitu ko oriyó.
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 (-)
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Quko Pol koya Barnabas koya Antiok ŋuno yariyó. Irisa ŋuya meyowo ŋuya mande rondaqe unipare yunoro miti mandeyesowoyaŋgurí.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Imemoŋgo ta Polko Barnabas ŋande miraró, “Nore irisa oya uni topo yendémo Uni Parámimboro mande qu yesowarowó quno yoteŋgo ŋundo date yoteŋgo, ŋu qene iŋowaro.”
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Barnabasko Jon, owí kako Mak, ŋu re ŋuya owero ye iŋaró.
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 Quko Polko ŋande yaró, “Uni ŋako komo Pambilia yendémo ŋuno norotaró ŋuno qu, enendo noreya kho kama taró, ŋunde ŋuro noreya kama uwato.”
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Ŋunde yero kiro puso tero usowo-sowo tariyó. Barnabasko Mak rero waŋgowore Saipras noko mosowímo ŋuno oriyó.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Polko Sailas riní uni topo ŋuno qundo ŋande yaŋgurí, “Uni Parámimboro samaka-samaka tuwó yariya yoweya,” yi toŋiriyó.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Toŋero Siria mirawore ko Silisia mirawore uyaro Anutu koro huru-huru ŋu rukiso yereyariyó.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.