Atos 13

Iyo New Testament (NCA_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Asa iŋondutu koro huru-huru ŋu Antiok yendémo ŋunoko ye-ye unikumimboya rondaqe-rondaqe uni kumi ŋuno yaŋgurí. Owéye muko ŋandiro: Barnabas, Simeon owí kako Niker, Lusius, Sairin yendé qu ka, Manain, wiri yerete uni Herot koya ya kanata quno parámi tariyó, ko Sol.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Unipareto Uni Parámimboro potoruku tero kundiŋiteyuriqo, Yuqa Surumímbo ŋande yaró, “Ye Barnabas koya Sol koya rokó yirika nondo neko yerero kho yunanowó ŋu tewari.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Yiní kundiŋi tero hariri ti kini tiníqo, kandeye saŋayarimo rero asá yereŋgurí.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Asa Yuqa Surumímbo yoriní toŋero Selusia yendémo ŋuno uriyó. Ŋu noŋgo waŋgowore Saipras noko mosowímo uyariyó.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Uyaro Salamis yendémo ŋuno waŋgo rotoro oro Juda koro huru-huru yaworeAnutu koro mande qu yeyariyó. Ko Jonko eneya yotoro samaka yereró.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Asa Saipras noko mosowí soso ŋuwore khete uyareyate Papos yendé andusina ŋuno uyareŋgurí. Ŋuno Juda uni owí Bar-Yesu qeneŋgurí, enendo rukusí tero ye-ye uni kota taró.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Eneko Rom koro uni parámi, owí Sergius Paulus,ŋuro topé ka. Uni kembé ŋundo Anutu koro mande qu iŋowero iŋoro Barnabas koya Sol koya neko yereró.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Quko rukusí teyara uni ŋu, owí Grik mandewore Elimas nekoyaŋgo, enendo, uni kembé ŋundo iŋondutu ma tewero, ye iŋoro uni kembémboro iŋo-iŋoyó wosowero taró.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Quko Sol, owí kako Pol, Yuqa Surumímboro wimbí parámi eneno maŋgoriní enendo Elimas kondé toŋetero ŋande yaró,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 “Otete kota quya otete kaná-kaná quya keno maŋgoreyote! Keko Monimbu koro naŋuní, keto otete roneneŋowíŋuro saŋgiríŋo tete! Kepe Uni Parámimboro khe roneneŋowí mu roworemowero kho ŋu rotoweyape ma kini?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Asa iŋo! Itakako Uni Parámimboro kandímbo kurote, ko toŋeŋge pokaweya. Itaka yate kosa kama qeneweya.” Yiníqo, waka ta toŋí huriri tiní wimbo-wimbo uro uni kandí toworo khe witúŋowero qu ka seqayaró.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Kowe uni kembé ŋundo o ŋu qenero, Uni Parámi ŋuro mande rondaqe inariyó ŋuro kondé yukuworo iŋondutu taró.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Asa Pol koya topé-topémboya waŋgowore Papos yendé rotoro Pambilia mirako Perika yendémo ŋuno uyareŋgurí. Ŋu noŋgo Jon yorotoro Yerusalem pitu ko uyarewero toŋeró.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Toŋiní irisa ŋundo Perika rotoro khendo yate Pisitia mirako Antiok yendémo ŋuno oriyó. Ŋuno oro Sapat narukoŋuno Juda koro huru-huru ya quroko oro kunditariyó.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Asa uni kato Hutuŋo Mande koro mande kaya Ye-ye Unindoro mande kaya weyoní kini tiní huru-huru sopo-sopo uni ŋundo Pol, Barnabas neko yerero ŋande yaró, “Topo irisa, mande ka unipare newondeye rukisoyowero mande ka yimirowero iŋoyaqo meté yiri.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Asa Polko kaŋero kandímbo rokó-rokó tero ŋande yaró, “Ye Israel uni, ko ye Anutu kasiramo yoteŋgo qu, iŋoyi.
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Israel uniparetoro Anutuyembo usi-sinani rokó yereŋgurí. Ŋunde rokó yerero Isip mirako ŋuno yoriní qambu taŋgurí. Yate wimbí tero yoriní Isip rotoro maheŋgurí.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Mahiqo, kumima naru 40 ŋunde rotoro mira wimbímo oteteye piyimi ŋuro topé kama tero
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Kenan ŋunoko uni wini meyowo kande saŋiyoro irisa rambaruru yerero miraye ŋu rero Israel uni yunaró.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Naru soso ŋuko kumima naru 450 ŋundiro taró. “Ŋu naruko ŋuno uni tapá enesó-enesó yoriní sopo yereŋgurí, yate ye-ye uni Samuel tunoqaró.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Ŋu naru ŋunoko unipareto wiri yerete uni karo kirayaŋgurí, asa ko Anutuko Sol, Kis naŋuní ŋu, Benjamin koro wini qu ka, ŋu re yunaró. Ko kumima naru 40 ŋunde rotoro Solko unipare wiri yereró.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Quko Anutuko Sol re howero Dewit rokóŋoní wiri yerete uni tunoqaró. Rokóŋoro ŋuro ŋande yaró, ‘Dewit, Jesi naŋuní ŋu, no qene iŋoro ŋande iŋoyoteno, ko neneŋo nuŋguríne ŋuko ene nuŋgurí ŋunde naŋge. Enendo iŋo-iŋone soso ŋu howeyoweya.’
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 “Anutuko komo mande kusiyaró ŋu howero Yesu, Rambaruru Koŋgo Yorewero Uni ŋu, Dewit koro sowe qu, ŋu riní Israel maheró.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Yesu kama tunoqeyoní Jonko Israel uni soso newonde rohoréŋoro sono rewero mande qu yesowo yimiraró.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Jon khoyó kini tewero tiní ŋande yaró, ‘Ye no dani, yero iŋoteŋgo? Noko uni ŋu maheweya ŋu kini. Quko uni ka imemoŋgo no huwónemo maheweya ŋuro iŋoyi, nondo eneŋo khe punu-punuyómboro utó orosoyewero owéne moré kini.’
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 “Topo okite, ye Abraham koro soweyómboya ye Anutu koro kasiramo yoteŋgo quya, iŋoyi. Anutuko nore rambaruru koŋgo yoreweya ŋuro mande ŋako riní noreno maheró.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Dokoro unipare Yerusalem yoteŋgo qu, ko uni kembé-kembéye ŋuko Yesu okeyá kama iŋo inaŋgurí. Sapat narurokóŋomo ye-ye unindoro mandeye weyoro kama iŋoyi tondaŋeyote. Ŋunde ŋuroko Yesu topé piyimi inaŋgurí quno ŋuno ye-ye unindoro mandeye ŋu ri hamó taró.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Ŋundiro naŋge ene quhuríyó moré kini qeneŋgurí, quko Pailat kandímo rato uroní khumoweya, ye iŋoro re inaŋgurí.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Inoyi uroyi khumoníqota ye-ye unindoro mandeye mepémo tunoqaró. Ŋunde tiní tipiririkoŋgo ri umbuní rero uni tapu kano ŋuno tapuŋaŋgurí.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Quko Anutuko okokowoní pitu ko uni tapu koŋgo otoqaró.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Otoqoro naru parámi ŋuno unipare komo eneya Galili rotoro Yerusalem oŋgurí qundo ene qeneŋgurí. Ko itakako unipare ŋundo unipare eneŋo yesowoyoteŋgo.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 “Nore miti mande meté ŋa yesoworo ye yimiroteto. Anutuko komo mande usi-sinanimboya kusiyaró ŋu
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 itaka soweyemboya, nore naŋge, mande ŋu mepémo tunoqewero Yesu okokowoní uni tapu koŋgo otoqaró. Hariri Yambo irisayó quno ŋuno o ŋuro ŋande yete,
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Enendo uni tapu koŋgo riní otoqaró. Otoqoro kowí kaŋuya kama puqeweya. Sokomeko mande ŋuro ŋande yete,
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Ŋunde ŋuro mande meyowo ŋande yete,
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 “Qeni, Dewitko nokono yaró quno ŋuno Anutu koro iŋo-iŋo qu howeroqota khumoní rero usi-símboya tapuŋi puqaró.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Quko Anutuko uni okokowoní otoqaró, ŋuko kama puqaró.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 “Ŋunde ŋuro, uni topo, mande ŋande yesowatokata, ye iŋoyi, Anutuko uni ŋuwore yeŋo quhuríye se rotoweya. Moses koro hutuŋo mandekoquhuríye se rotoro ye yoriní roneneŋowítunoqewero mepémo kini.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Quko unipare soso iŋondutuwoyoteŋgo ŋundo uni ŋuwore roneneŋowí tunoqeteŋgo.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Ŋunde ŋuro meté toŋete sopoyi, komo mande ye-ye unindo ŋuro yaŋgurí ŋu yeno tunoqeweya koro. Ŋande yaŋgurí,
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 — ausente —
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Asa ŋunde yiri kini tiní yendémo umburiqo, unipareto ŋande yaŋgurí, “Sapat naru aweno mande ŋako pitu ko nore nimirori qembe.”
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Yiqo, sopo-sopo unindo yorotoní yendémo umbuŋgurí. Umburo Juda uni qambu koya uni wini meyowo qu Juda koro muríye hamó howeyaŋgo ŋundo Pol koya Barnabas koya yohowaŋgurí. Irisa ŋundo mande yunoro Anutuko samaka-samaka tuwóyunaró ŋu saŋano kaŋewero ŋuro rukiso yiririyó.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Asa imemoŋgo Sapat naruko ŋuno unipare soso ta yendé parámimo yaŋgurí qundo mahero Uni Parámimboro mande qu iŋowero quro huruwaŋgurí.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Quko Juda unindo unipare qambu ŋu yiyoro newonde tutu taŋgurí. Ŋunde tero Polko mande yaró ŋuro yesaráŋaŋgurí.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Quko Pol koya Barnabas koya wimbu rero mande ŋande yariyó, “Hamó, koretero nore Anutu koro mande qu rero ye Juda uni yunarowó. Quko mande ŋu huwóŋoro ŋande ye iŋoteŋgo, ko naru maheweya quro yoto-yotoyó ŋu rewero owénani moré kini, ye iŋoteŋgo. Ŋunde ŋuroko norendo rohoréŋoro uni wini meyowoyunowaro.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Dokoro, Uni Parámimbo nore ŋande nimiraró,
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Ŋunde yiriqo, uni wini meyowo ŋundo niŋgu-niŋgu tero Uni Parámimboro mande quro seré taŋgurí. Ko Anutuko unipare rokó yiriní naru maheweya quro yoto-yotoyó ŋu rewaŋgo, soso ŋundo iŋondutu taŋgurí.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Asa Uni Parámimboro mande qu mira soso ŋuno usayero toŋeró.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Quko Juda unindo pare kumi owéye moré qu Anutu potoruku te inoyaŋgo quya yendé ŋuro uni pará-parámboya yori newonde piyimi tero Pol koya Barnabas koya o piyimi te yunoro yendé moŋgo yohowaŋgurí.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Ŋunde ŋuro irisa ŋundo newondeyari saŋgirí rihimowero ŋuro kheyarimo murutó siyori nokono umburó. Ŋunde tero Antiok rotoro Aikoniam yendémo ŋuno uyaririyó.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Ko Antiok ŋuno Yesu koro iŋo-iŋo rewero unipareyóŋundo niŋgu-niŋgu parámi tiqo, Yuqa Surumímbo newondeyemo maŋgoraró.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.